Žada ribotą didelių seniūnijų finansinį savarankiškumą

Publikuota: 2015-11-09
Saulius Skvernelis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Saulius Skvernelis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Pasisakiusi prieš tiesioginius seniūnų rinkimus Vyriausybė rengia įstatymo pataisas, kurios leistų stambioms seniūnijoms, esančioms vadinamuosiuose kaimiškuose rajonuose, tapti labiau finansiškai savarankiškomis.

Bet dėl tokio pasiūlymo ministerijose dar verda diskusijos, kurios dar gali užtrukti. Tad seniūnijų reforma galima ne anksčiau kaip po gerų metų.

Pirmadienį Vyriausybės pasitarime Saulius Skvernelis, vidaus reikalų ministras, pateikė Vietos savivaldos įstatymo pataisas, be kita ko numatančias du skirtingus seniūnijų administracinius tipus. „Vienas būtų kaip dabar – savivaldybės administracijos filialas, kitas naujoviškas – biudžetinės įstaigos statusas“, – VŽ aiškino p. Skvernelis.

Atskiromis nuo savivaldybės administracijos biudžetinėmis įstaigomis galėtų tapti tik tam tikras gana griežtas sąlygas atitinkančios seniūnijos. „Jose turėtų gyventi ne mažiau kaip 2.000 žmonių ir, kas irgi yra labai svarbu, tos seniūnijos administracinis savivaldybės centras neturi sutapti su pačios savivaldybės centru“, – teigė ministras.

Jo aiškinimu, tai reiškia, kad atskiromis biudžetinėmis įstaigomis negalėtų tapti, pavyzdžiui, didelių miestų savivaldybių seniūnijos: „Nors, tarkim, Vilniaus miesto seniūnijose gyvena kur kas daugiau nei 2.000 žmonių, bet šių seniūnijų savivaldybės administracinis centras sutampa su Vilniaus miesto savivaldybės administraciniu centru. Taigi, sostinės ar kitų didelių miestų seniūnijos neatitiktų biudžetinės įstaigos kriterijų, todėl ir toliau išliktų tiesiog savivaldybės administracijos filialais, kaip yra dabar.“

Ministro skaičiavimais, visoje Lietuvoje tėra tik apie dešimt tokių pakankamai didelių seniūnijų, kuriose gyvena bent 2.000 žmonių, ir kurios yra vadinamuosiuose kaimiškuose rajonuose, taigi, yra nutolusios nuo tos savivaldybės administracinio centro. „Prie tokių seniūnijų, tarkim, galima būtų priskirti Šiaulių rajone esančius Kuršėnus“, – vieną pavyzdį VŽ paminėjo p. Skvernelis.

Jis sutiko, kad pasiūlymas didelėms kaimiškų rajonų seniūnijoms suteikti biudžetinės įstaigos statusą, tad ir daugiau finansinio savarankiškumo, atsirado kaip kompromisas po to, kai Vyriausybė atmetė grupės Seimo narių pasiūlymą pakeisti Konstituciją ir įvesti visuotinius tiesioginius seniūnų rinkimus. „Visiškai teisingai – tai yra lyg kompromisas tarp dabartinės situacijos, kai visos seniūnijos yra administracijų teritoriniai filialai, ir to radikalaus politinio pasiūlymo visas seniūnijas paversti savarankiškomis finansų valdytojomis, kas galėjo tapti pernelyg brangia savivaldos reforma“, – kalbėjo p. Skvernelis.

Ministras taip pat pripažino, kad biudžetinės įstaigos statuso suteikimas maždaug dešimčiai Lietuvos seniūnijų gali kainuoti tam tikrą sumą pinigų valstybės ir savivaldybių biudžetams. Tačiau kol nėra politiškai apsispręsta dėl šio pasiūlymo, atsisakoma įvardinti bent kiek tikslesnes sumas, kiek tai galėtų kainuoti.

„Diskusijos šiuo klausimu – dėl galimybės daliai seniūnijų suteikti biudžetinės įstaigos statusą – tęsiasi vyriausybiniu lygmeniu ir tarp ministerijų bei suinteresuotųjų žinybų. Kai jos bus baigtos ir kai Vyriausybė apsispręs, atitinkami įstatymų projektai keliaus į Seimą, kuris irgi tęs diskusijas“, – teigė p. Skvernelis.

Tad neatmetama, kad geriausiu atveju tokia seniūnijų reforma bus galima ne anksčiau kaip 2017-aisiais.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau