Vidurio Europa prašo Vakarų nesilpninti NATO dėmesio regionui

Publikuota: 2015-11-04
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Stasys Gudavičius

Greta agresyvėjančios Rusijos esančios NATO valstybės prašys Vakarų partnerių toliau stiprinti savo karinį dalyvavimą regione. Taip pat bus siekiama spartinti Aljanso sprendimų priėmimo procedūras, kad būtų galima kuo operatyviau reaguoti į kylančias ar potencialias grėsmes.

Dėl to sutarė trečiadienį Rumunijos sostinėje Bukarešte susirinkę devynių NATO priklausančių Vidurio Europos valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos – lyderiai. Šiame susitikime dalyvavo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė bei NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Wershbow.

Prezidentūra pranešė, kad devynių valstybių vadovai kalbėjo apie pasirengimą kitąmet vasarą Varšuvoje įvyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Taip pat aptartas prieš metus Velse sutartų sprendimų įgyvendinimas ir kokių gynybos bei atgrasymo veiksmų NATO dar turi imtis regiono saugumui užtikrinti.

„Devynių Vidurio Europos valstybių lyderiai sutarė bendromis jėgomis siekti ilgalaikio NATO sąjungininkų karių ir karinės technikos dislokavimo regione, reguliaraus gynybos planų atnaujinimo. Taip pat bus siekiama gerinti sprendimų priėmimo procedūras ir trumpinti reagavimo laiką“, – teigiama pranešime.

Kalbėdama kolegoms p. Grybauskaitė pastebėjo, kad pernai rugsėjį Velse įvykusiame NATO viršūnių susitikime sutartos gynybos priemonės labai padidino Baltijos šalių ir kitų Vidurio Europos valstybių saugumą. Tačiau neprognozuojamas Rusijos elgesys reikalauja papildomų saugumo užtikrinimo priemonių. „Rusijos kaimynystė išlieka nenuspėjama. Toliau militarizuojamas pasienis su NATO. Šios šalies kariniai veiksmai Sirijoje vis labiau destabilizuoja padėtį regione, didina priešpriešą su Vakarais ir atveria naują grėsmės židinį Pietuose. Todėl NATO privalo būti gerai pasirengusi atremti naujas grėsmes ir tam įgyvendinti būtinas karines, politines bei institucines priemones“, – sakė Lietuvos prezidentė.

Susitikime taip pat priimta bendra politinė deklaracija, kuria, pasak prezidentūros pranešimo, „išsakomas devynių valstybių įsipareigojimas stiprinti NATO vienybę, solidarumą ir savo indėlį į kolektyvinę Aljanso gynybą“. „Pabrėžiamas tikslas – Varšuvoje kitų metų liepą įvyksiančiame NATO viršūnių susitikime sutarti dėl būtinų atgrasymo priemonių, palengvinti NATO sprendimų priėmimo ir kitas procedūras, kurios yra būtinos operatyviai atremti saugumo iššūkius“, – rašoma deklaracijoje.

Joje taip pat teigiama, kad visiškas Velse priimto pasirengimo veiksmų plano įgyvendinimas turi strateginę reikšmę visam Šiaurės Atlanto gynybos aljansui: „Įsipareigojama gynybai skirti 2% nuo bendrojo vidaus produkto, stiprinti bendradarbiavimą su NATO partnerėmis, daugiau dėmesio skirti hibridinėms, kibernetinėms ir kitoms grėsmėms.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau