Teigia surinkę parašus dėl nelietuviškų pavardžių rašymo

Publikuota: 2015-11-04
Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) beveik iki lapkričio pabaigos tikrins, ar iniciatyvinei grupei pavyko per du mėnesius surinkti pakankamai piliečių parašų, remiančių įstatymo projektą dėl nelietuvių kilmės asmenvardžių rašymo lietuviškuose dokumentuose.

Zenonas Vaigauskas, VRK pirmininkas, VŽ informavo, kad trečiadienį į jo vadovaujamos komisijos būstinę atvykę piliečių grupės, pasivadinusios „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“, atstovai įteikė pluoštą užpildytų parašų rinkimo lapų. Iniciatoriai tvirtina suskaičiavę, kad per du mėnesius surinko beveik 70.000 piliečių parašų. Dalis jų yra surinkta elektroniniu būdu.

Dabar VRK turi per kelias savaites patikrinti, kiek yra tvarkingų parašų, atitinkančių visus įstatymų keliamus reikalavimus. Jeigu bus konstatuota, kad tokių tvarkingų parašų yra daugiau kaip 50.000, Seimui bus perduotas svarstyti iniciatorių pasiūlytas įstatymo projektas, pagal kurį pavardės nelietuviškais rašmenimis būtų leidžiamos tik papildomame paso puslapyje.

Tokiu atveju vėlyvą rudenį Seimui bus pateiktos Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos, kad pagrindiniame oficialių dokumentų puslapyje vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba galėtų būti paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Bet, kaip VŽ jau rašė, net jeigu būtų konstatuota, kad iniciatyvinei grupei pavyko surinkti bent 50.000 atitinkamą projektą remiančių piliečių parašų, tai dar nereiškia, kad siūlomas įstatymas bus Seimo priimtas.

Grupė „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ pasinaudojo Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise pateikti siūlymą svarstyti Seimui. Konstitucijoje rašoma, kad jeigu įstatymo iniciatoriai surenka 50.000 piliečių parašų, tokia iniciatyva privalo būti svarstoma Seime. Tačiau privalo tik „būti svarstoma“. Mat parlamentarai nėra įpareigoti būtinai pritarti teikiamai iniciatyvai. Ji gali būti po svarstymo atmesta ar esmingai pakoreguota.

Per pastaruosius 15 metų VRK įregistravo beveik dvi dešimtis įvairių įstatymų pakeitimo iniciatorių. 8 atvejais parašai buvo surinkti, bet tik vienas kitas pasiūlytas įstatymas buvo priimtas Seimo. Pavyzdžiui, 2002 m. teikta iniciatyva dėl galimybės išeiti į priešlaikinę pensiją. Ją parėmė pakankamai piliečių ir Seimas įstatymą priėmė.

Kur kas dažniau įstatymo iniciatyvos arba nesulaukia piliečių paramos, arba būna Seimo atmetamos po svarstymo. Pavyzdžiui, 2000 m. politikas Artūras Paulauskas iniciavo įstatymo projektą dėl krašto apsaugos finansavimo ženklaus sumažinimo. Buvo surinkta pakankamai parašų, kad Seimas šį projektą svarstytų. Bet parlamentarai balsų dauguma p. Paulausko pasiūlymą atmėtė.

Lygiai taip pat buvo atmestas socialdemokrato Broniaus Bradausko teikti pasiūlymas nustatyti, kad strateginės įmonės Lietuvoje gali priklausyti tik valstybei, nors pavyko surinkti daugiau kaip 50.000 piliečių parašų, remiančių šią idėją.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau