Europos distopiškoji politika

Publikuota: 2015-11-03
Kacper Pempel („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr
Kacper Pempel („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr
 

Konservatyviosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (TiT) pergalė Lenkijoje patvirtina neseniai Europoje išryškėjusią tendenciją – nepakančiojo valstybinio kapitalizmo iškilimas, kuriam vadovauja populistiniai dešiniojo sparno autoritarinio valdymo šalininkai. Rusijoje vadinkite tai Putinomika, Vengrijoje – Orbanomika, Turkijoje – Erdoganomika arba Berlusconomikos dešimtmečiu, nuo kurio vis dar bando atsigauti Italija. Netrukus, be abejonės, išvysime Kaczysskinomiką Lenkijoje.

Visa tai yra tos pačios prieštaringos temos variacijos: nacionalistinių pažiūrų lyderis ateina į valdžią tada, kai ekonominę negalią pakeičia ilgalaikė ir kartą per šimtmetį pasitaikanti stagnacija. Tada šis išrinktasis autoritarinio valdymo šalininkas kietame kumštyje spausdamas žiniasklaidą, ypač televiziją, pradeda mažinti politines laisves. Paskui jis (iki šiol šis lyderis visada buvo vyras, nors prancūzų Marinai Le Pen šis aprašymas irgi tiktų, jeigu ji kada nors patektų į valdžią) imasi Europos Sąjungai (nors valstybė yra ES narė) arba kitoms viršnacionalinio valdymo institucijoms prieštaraujančios darbotvarkės.

Jis taip pat bus nusistatęs prieš laisvą prekybą, globalizaciją, imigraciją ir tiesiogines užsienio investicijas, bet palankiai vertins vietos darbuotojus ir bendroves, ypač valstybines įmones ir privatųjį verslą bei finansines grupes, turinčias ryšių su valdžios atstovais. Kai kuriais atvejais tokią vyriausybę palaiko arba dar labiau autoritariškesnių ir antidemokratinių bruožų jai suteikia atvirai natyvistinės, rasistinės partijos.

Žinoma, didžiojoje Europos dalyje tokios jėgos dar neviešpatauja. Tačiau jos darosi vis populiaresnės beveik visur: M. Le Pen Nacionalinis frontas Prancūzijoje, Matteo Salvini „Lega Nord“ Italijoje ir Nigelo Farage’o Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (angl. UKIP) laiko Rusijos nepakantųjį valstybinį kapitalizmą pavyzdžiu, o šalies Prezidentą Vladimirą Putiną – lyderiu, kuris nusipelno žavėjimosi ir mėgdžiojimo. Vokietijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Danijoje, Austrijoje ir Švedijoje populistinių, prieš ES ir migrantus pasisakančių, dešiniųjų partijų populiarumas taip pat auga.

Dauguma šių partijų linkusios laikytis socialiai konservatyvių pažiūrų. Vis dėlto jų ekonominės politikos – nukreiptos prieš rinką ir atspindinčios baimę, kad liberalusis kapitalizmas ir globalizacija pakirs tautinę tapatybę ir suverenumą, – turi daug bendrų dalykų su kairiųjų populistinėmis partijomis, pavyzdžiui, Graikijos „Syriza“ (prieš jai pasiduodant kreditoriams), Ispanijos „Podemos“ ir Italijos „Penkių žvaigždžių judėjimu“. Iš tiesų, kaip kad daugelis radikalių kairiųjų partijų rėmėjų XX a. ketvirtajame dešimtmetyje staiga kardinaliai pakeitė požiūrį ir galiausiai ėmė remti autoritarines dešiniųjų partijas, taip šiandien populistinių partijų ekonominės ideologijos, panašu, daugeliu atžvilgių irgi susilieja.

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje ekonomikos stagnacija ir depresija lėmė Hitlerio iškilimą Vokietijoje, Mussolini Italijoje ir Franco Ispanijoje (greta kitų autoritarinio valdymo šalininkų). Šiandienos nepakantieji lyderiai galbūt neneša tokio politinio užkrato kaip to laikmečio jų pirmtakai, tačiau jų ekonominis korporatizmas ir autokratinis stilius gana panašūs.

Tai, kad nacionalistinis, natyvistinis populizmas ir vėl iškilo, nestebina: ekonominė stagnacija, aukštas nedarbo lygis, didėjanti nelygybė ir skurdas, galimybių stoka ir baimė, kad migrantai ir mažumos „pavogs“ darbo vietas bei pajamas smarkiai sustiprino šias jėgas. Priešiška reakcija į globalizaciją, kuri pastaruoju metu pasireiškė daugelyje šalių, o kartu ir į ją lydintį laisvesnį prekių, paslaugų, kapitalo, darbo jėgos ir technologijų judėjimą, – tikra dovanėlė nepakantiesiems demagogams.

Jeigu ekonominė negalia užsitęs, o užimtumas ir atlyginimai netrukus nepradės kilti, populistinės partijos gali priartėti prie valdžios dar keliose Europos valstybėse. Be to, euro zona gali vėl atsidurti pavojuje, jei Graikijos pasitraukimas ilgainiui sukeltų domino efektą, kuris po tam tikro laiko lemtų euro zonos skilimą. Arba galėtų būti ir taip, kad Britanijos pasitraukimas iš ES pradėtų Europos disintegraciją, o tai, kad kai kurioms valstybėms (JK, Ispanijai ir Belgijai) pačioms gresia griūtis, kelia papildomą grėsmę.

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Didžioji depresija atvedė į valdžią autoritarinius režimus ne tik Europoje, bet ir Azijoje, ir galiausiai lėmė Antrąjį pasaulinį karą. Nepakančiųjų valstybinio kapitalizmo režimų ir lyderių atgimimas pastaruoju metu toli gražu nekvepia karu, nes didžiumą Europos tebevaldo centro dešiniųjų ir centro kairiųjų vyriausybės, kurios vis dar yra įsipareigojusios liberaliajai demokratijai, šviesioms ekonomikos politikoms ir solidžioms gerovės sistemoms. Tačiau pastaruoju metu vis stipriau burbuliuojantis toksiškas populizmo gėrimas dar gali atverti Pandoros skrynią ir išlaisvinti neprognozuojamus padarinius.

Dėl šios kylančios nepakantumo bangos dar svarbiau tampa išvengti euro zonos arba ES skilimo. Tačiau siekiant tai užtikrinti, reikės makroekonominių ir struktūrinių politikų, kurios skatina visuminę paklausą, darbo vietų kūrimą ir augimą, mažina pajamų ir turtinę nelygybę, suteikia ekonominių galimybių jaunimui ir integruoja, o ne atstumia pabėgėlius ir ekonominius migrantus. Tik drąsiomis politikomis galima sustabdyti Europos slydimą didžiausios per šimtą metų stagnacijos ir nacionalistinio populizmo link. Baikštumas, kokį matėme pastaruosius penkerius metus, tik dar labiau padidins pavojų.

Nesugebėjimas veikti ryžtingai dabar ilgainiui lems ES kaip taikios, integruotos, globalizuotos ir viršnacionalinės valstybės žūtį bei distopiškų nacionalistinių režimų iškilimą. Tokių santvarkų apybraižos buvo atspindėtos literatūros kūriniuose, pavyzdžiui, George’o Orwello „1984“, Aldouso Huxley’io „Drąsus naujas pasaulis“ („Brave New World“) ir Michelo Houellebecqo naujausiame romane „Nuolankumas“ („Submission“). Tikėkimės, kad jos ir toliau liks tik popieriuje.

Nourielis Roubini yra „Roubini Global Economics“ (www.roubini.com) pirmininkas ir Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Liberalai Vilniuje nebenori rinkimų komiteto 7

Liberalų sąjūdžio valdyba trečiadienį panaikino Vilniaus miesto skyriaus sprendimą savivaldos rinkimuose...

Verslo aplinka
2018.10.17
Politinės korupcijos tyrimą atliekanti komisija prašo medžiagos iš VSD ir STT

Politinės korupcijos tyrimą atliekanti Seimo laikinoji komisija iš pradžių ketina susipažinti su slapta...

Verslo aplinka
2018.10.17
Senkant ES pinigams regionams finansuoti valdžia pasitelks nacionalines plėtros įstaigas

Vyriausybė trečiadienį nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) statusą suteikė trims valstybės valdomoms finansų...

Finansai
2018.10.17
ETPA ragina Baltarusiją nesuteikti licencijos Astravo AE

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) paragino Baltarusijos branduolinės energetikos reguliuotoją...

Energetika
2018.10.11
Baltarusiai ruošiasi montuoti pirmąjį Astravo reaktorių Premium 11

Astravo atominė elektrinė (AE) ruošiasi pirmojo jėgainės bloko paleidimui. Ruošiamasi montuoti ir bandyti...

Energetika
2018.10.11
Registrų centro duomenys – vėl prieinami žiniasklaidai 12

Vyriausybė trečiadienį priėmė nutarimus, kuriais remiantis nuo šiandien žiniasklaidai vėl neatlygintinai bus...

Rinkodara
2018.10.10
Daugėja nepatenkintųjų Vyriausybės darbu

Rugsėjį gerokai padaugėjo Vyriausybės darbu nepatenkintų gyventojų, tačiau premjeras Saulius Skvernelis...

Verslo aplinka
2018.10.10
Reitingų lentelėje „valstiečiai“ vejasi konservatorius

Reitingų lentelėje valdantieji „valstiečiai“ vejasi opozicijoje esančius konservatorius, bet jų neaplenkė,...

Verslo aplinka
2018.10.10
Sinchronizacija: datos, pinigai, rizikos Premium 1

Derybose dėl sinchronizacijos yra „pasiekta daugiau nei kada nors iki šiol“, tačiau iki pirmojo, politinio,...

Energetika
2018.10.10
Patvirtintas naujas Kauno mero pavaduotojas

Povilą Mačiulį, iš Kauno vicemero pareigų pasitraukusį rugsėjo mėnesį, oficialiai pakeitė Andrius Palionis,...

Verslo aplinka
2018.10.09
Toliau stumiama referendumo su dviejų savaičių pertrauka idėja 2

Nepaisant kritikos Seimas toliau linksta pritarti valdančiųjų idėjai, kad referendumas dėl dvigubos...

Verslo aplinka
2018.10.09
Seimas linksta įteisinti individualius skundus Konstituciniam Teismui 1

Seimas linksta pritarti Konstitucijos pataisoms, kurios numato galimybę į Konstitucinį Teismą su individualiu...

Verslo aplinka
2018.10.09
FTB tyrimas neįnešė sumaišties į Kavanaugh paskyrimą

Baigtas FTB tyrimas, kurį JAV Senato teismų komitetas įpareigojo teisėsaugą atlikti iki šios savaitės...

Verslo aplinka
2018.10.05
Seime – „valstiečio“ Puidoko ir VSD direktoriaus pavaduotojo Budrio susitikimas

Valstybės saugumo departamentui (VSD) klausimų pateikęs „valstietis“ Mindaugas Puidokas atsakymų dar negavo,...

VRK: „Agrokoncerno“ finansuota akcija nėra „valstiečių“ reklama 4

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė, kad „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio valdomo...

Verslo aplinka
2018.10.04
Žurnalistai ragina atšaukti ribojimus gauti Registrų duomenis 9

Lietuvos žurnalistai ketvirtadienį kreipėsi į valdžios atstovus, ragindami atšaukti įvestus apribojimus gauti...

Rinkodara
2018.10.04
Italijos skolų krizė: biudžetas neramina politikus ir rinkas Premium

Italijos valdančioji populistinių partijų koalicija užsimojo vykdyti savo rinkimų pažadus ir už juos mokėti...

Verslo aplinka
2018.10.04
„The New York Times“: Trumpas tėvo turtus paveldėjo išvengęs mokesčių

JAV dienraštis „The New York Times“ praneša, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskutinį XX a. dešimtmetį...

Verslo aplinka
2018.10.03
Vyriausybė atidėjo sprendimą dėl registrų duomenų atvėrimo žurnalistams

Vyriausybė trečiadienį atidėjo sprendimą dėl siūlymo leisti žurnalistams nemokamai naudotis registrų ir...

Rinkodara
2018.10.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau