Europos distopiškoji politika

Publikuota: 2015-11-03
Kacper Pempel („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr
Kacper Pempel („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr
 

Konservatyviosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (TiT) pergalė Lenkijoje patvirtina neseniai Europoje išryškėjusią tendenciją – nepakančiojo valstybinio kapitalizmo iškilimas, kuriam vadovauja populistiniai dešiniojo sparno autoritarinio valdymo šalininkai. Rusijoje vadinkite tai Putinomika, Vengrijoje – Orbanomika, Turkijoje – Erdoganomika arba Berlusconomikos dešimtmečiu, nuo kurio vis dar bando atsigauti Italija. Netrukus, be abejonės, išvysime Kaczysskinomiką Lenkijoje.

Visa tai yra tos pačios prieštaringos temos variacijos: nacionalistinių pažiūrų lyderis ateina į valdžią tada, kai ekonominę negalią pakeičia ilgalaikė ir kartą per šimtmetį pasitaikanti stagnacija. Tada šis išrinktasis autoritarinio valdymo šalininkas kietame kumštyje spausdamas žiniasklaidą, ypač televiziją, pradeda mažinti politines laisves. Paskui jis (iki šiol šis lyderis visada buvo vyras, nors prancūzų Marinai Le Pen šis aprašymas irgi tiktų, jeigu ji kada nors patektų į valdžią) imasi Europos Sąjungai (nors valstybė yra ES narė) arba kitoms viršnacionalinio valdymo institucijoms prieštaraujančios darbotvarkės.

Jis taip pat bus nusistatęs prieš laisvą prekybą, globalizaciją, imigraciją ir tiesiogines užsienio investicijas, bet palankiai vertins vietos darbuotojus ir bendroves, ypač valstybines įmones ir privatųjį verslą bei finansines grupes, turinčias ryšių su valdžios atstovais. Kai kuriais atvejais tokią vyriausybę palaiko arba dar labiau autoritariškesnių ir antidemokratinių bruožų jai suteikia atvirai natyvistinės, rasistinės partijos.

Žinoma, didžiojoje Europos dalyje tokios jėgos dar neviešpatauja. Tačiau jos darosi vis populiaresnės beveik visur: M. Le Pen Nacionalinis frontas Prancūzijoje, Matteo Salvini „Lega Nord“ Italijoje ir Nigelo Farage’o Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (angl. UKIP) laiko Rusijos nepakantųjį valstybinį kapitalizmą pavyzdžiu, o šalies Prezidentą Vladimirą Putiną – lyderiu, kuris nusipelno žavėjimosi ir mėgdžiojimo. Vokietijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Danijoje, Austrijoje ir Švedijoje populistinių, prieš ES ir migrantus pasisakančių, dešiniųjų partijų populiarumas taip pat auga.

Dauguma šių partijų linkusios laikytis socialiai konservatyvių pažiūrų. Vis dėlto jų ekonominės politikos – nukreiptos prieš rinką ir atspindinčios baimę, kad liberalusis kapitalizmas ir globalizacija pakirs tautinę tapatybę ir suverenumą, – turi daug bendrų dalykų su kairiųjų populistinėmis partijomis, pavyzdžiui, Graikijos „Syriza“ (prieš jai pasiduodant kreditoriams), Ispanijos „Podemos“ ir Italijos „Penkių žvaigždžių judėjimu“. Iš tiesų, kaip kad daugelis radikalių kairiųjų partijų rėmėjų XX a. ketvirtajame dešimtmetyje staiga kardinaliai pakeitė požiūrį ir galiausiai ėmė remti autoritarines dešiniųjų partijas, taip šiandien populistinių partijų ekonominės ideologijos, panašu, daugeliu atžvilgių irgi susilieja.

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje ekonomikos stagnacija ir depresija lėmė Hitlerio iškilimą Vokietijoje, Mussolini Italijoje ir Franco Ispanijoje (greta kitų autoritarinio valdymo šalininkų). Šiandienos nepakantieji lyderiai galbūt neneša tokio politinio užkrato kaip to laikmečio jų pirmtakai, tačiau jų ekonominis korporatizmas ir autokratinis stilius gana panašūs.

Tai, kad nacionalistinis, natyvistinis populizmas ir vėl iškilo, nestebina: ekonominė stagnacija, aukštas nedarbo lygis, didėjanti nelygybė ir skurdas, galimybių stoka ir baimė, kad migrantai ir mažumos „pavogs“ darbo vietas bei pajamas smarkiai sustiprino šias jėgas. Priešiška reakcija į globalizaciją, kuri pastaruoju metu pasireiškė daugelyje šalių, o kartu ir į ją lydintį laisvesnį prekių, paslaugų, kapitalo, darbo jėgos ir technologijų judėjimą, – tikra dovanėlė nepakantiesiems demagogams.

Jeigu ekonominė negalia užsitęs, o užimtumas ir atlyginimai netrukus nepradės kilti, populistinės partijos gali priartėti prie valdžios dar keliose Europos valstybėse. Be to, euro zona gali vėl atsidurti pavojuje, jei Graikijos pasitraukimas ilgainiui sukeltų domino efektą, kuris po tam tikro laiko lemtų euro zonos skilimą. Arba galėtų būti ir taip, kad Britanijos pasitraukimas iš ES pradėtų Europos disintegraciją, o tai, kad kai kurioms valstybėms (JK, Ispanijai ir Belgijai) pačioms gresia griūtis, kelia papildomą grėsmę.

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Didžioji depresija atvedė į valdžią autoritarinius režimus ne tik Europoje, bet ir Azijoje, ir galiausiai lėmė Antrąjį pasaulinį karą. Nepakančiųjų valstybinio kapitalizmo režimų ir lyderių atgimimas pastaruoju metu toli gražu nekvepia karu, nes didžiumą Europos tebevaldo centro dešiniųjų ir centro kairiųjų vyriausybės, kurios vis dar yra įsipareigojusios liberaliajai demokratijai, šviesioms ekonomikos politikoms ir solidžioms gerovės sistemoms. Tačiau pastaruoju metu vis stipriau burbuliuojantis toksiškas populizmo gėrimas dar gali atverti Pandoros skrynią ir išlaisvinti neprognozuojamus padarinius.

Dėl šios kylančios nepakantumo bangos dar svarbiau tampa išvengti euro zonos arba ES skilimo. Tačiau siekiant tai užtikrinti, reikės makroekonominių ir struktūrinių politikų, kurios skatina visuminę paklausą, darbo vietų kūrimą ir augimą, mažina pajamų ir turtinę nelygybę, suteikia ekonominių galimybių jaunimui ir integruoja, o ne atstumia pabėgėlius ir ekonominius migrantus. Tik drąsiomis politikomis galima sustabdyti Europos slydimą didžiausios per šimtą metų stagnacijos ir nacionalistinio populizmo link. Baikštumas, kokį matėme pastaruosius penkerius metus, tik dar labiau padidins pavojų.

Nesugebėjimas veikti ryžtingai dabar ilgainiui lems ES kaip taikios, integruotos, globalizuotos ir viršnacionalinės valstybės žūtį bei distopiškų nacionalistinių režimų iškilimą. Tokių santvarkų apybraižos buvo atspindėtos literatūros kūriniuose, pavyzdžiui, George’o Orwello „1984“, Aldouso Huxley’io „Drąsus naujas pasaulis“ („Brave New World“) ir Michelo Houellebecqo naujausiame romane „Nuolankumas“ („Submission“). Tikėkimės, kad jos ir toliau liks tik popieriuje.

Nourielis Roubini yra „Roubini Global Economics“ (www.roubini.com) pirmininkas ir Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gražulio narystė partijoje sustabdyta metams

Palangoje šeštadienį posėdžiavusi partijos „Tvarka ir teisingumas“ valdyba nusprendė metams sustabdyti...

Gentvilas: žemi liberalų reitingai – sunkiausio partijos laikotarpio atspindys

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad rekordiškai žemi jo vadovaujamos partijos...

Verslo aplinka
2018.06.23
Linkevičius Ukrainos verslą paragino aktyviau ieškoti partnerių Lietuvoje 4

Lietuva ir toliau teiks paramą Rytų Ukrainos regionams, sako Ukrainoje viešėjęs užsienio reikalų ministras...

Verslo aplinka
2018.06.23
Konservatoriai ir „valstiečiai“ – populiariausios partijos Lietuvoje, rodo apklausa

Populiariausiomis partijomis šalyje toliau išlieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys...

Verslo aplinka
2018.06.23
Teisiamųjų suole atsidūrusio Liberalų sąjūdžio reitingai smuko rekordiškai – apklausa 1

Jei rinkimai į Seimą vyktų dabar, Liberalų sąjūdis nepatektų į Seimą, nes neperžengtų įstatymu numatyto...

Verslo aplinka
2018.06.23
Reformos skinasi kelią: po svarstymo pritarė „Sodros“ įmokų „luboms“, mokesčių sujungimui 29

Seimas penktadienį per nenumatytą posėdį ėmėsi svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų.

Verslo aplinka
2018.06.22
Euro zonos biudžeto planas sulaukia vis daugiau nepritarimo balsų 2

Vokietijos ir Prancūzijos planas sukurti atskirą euro zonos biudžetą sulaukė pasipriešinimo iš Lenkijos.

Verslo aplinka
2018.06.22
Sprendimas dėl etatinio pedagogų apmokėjimo Seime atidėtas 1

Seimas penktadienį pradėjo svarstyti etatinį mokytojų apmokėjimo modelį, tačiau opozicinių konservatorių...

Verslo aplinka
2018.06.22
„Brexit“: „Airbus“ įspėjo dėl pasitraukimo iš JK 4

14.000 darbo vietų Jungtinėje Karalystėje (JK) sukūrusi lėktuvų gamintoja „Airbus“ gali atsisakyti savo planų...

Verslo aplinka
2018.06.22
Valdančiųjų dovana profsąjungoms – jos bus prilygintos partijoms 1

Gyventojai turės galimybę profesinėms sąjungoms atskirai skirti 1% gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tad šios...

Verslo aplinka
2018.06.22
Politikai klimpsta valstybės tarnybos reformoje

Nors valdantieji buvo nusiteikę jau kitą savaitę patvirtinti valstybės tarnybos reformą, šis klausimas ima...

Verslo aplinka
2018.06.22
Euro zonos kreditoriai pasiekė istorinį susitarimą ir sumažino Graikijos skolos naštą 5

Baigiantis Graikijos gelbėjimo programai, euro zonos finansų ministrai pasiekė susitarimą palengvinti šalies...

Verslo aplinka
2018.06.22
Linkevičius Ukrainoje susitiko su Babčenko 3

Ukrainoje viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienio vakarą susitiko su savo mirtį...

Verslo aplinka
2018.06.22
Seime juda iniciatyva viešinti prisipažinusius KGB‘istus, VSD tai vadina klaida 5

Seimas po audringų diskusijų sutiko svarstyti pasiūlymą jau kitąmet paviešinti Lietuvos valstybei oficialiai...

Verslo aplinka
2018.06.21
Mokesčių reforma: lenktynės su laiku Premium 9

Seimo valdantiesiems paskendus diskusijose ir gerokai vėluojant patvirtinti mokesčių bei pensijų sistemų...

Verslo aplinka
2018.06.21
Būstą regionuose įsigyjančiam jaunimui – valstybės parama 18

Mažesniuose miestuose ar rajonuose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos gaus valstybės paramą, kuri sieks...

Verslo aplinka
2018.06.21
„Brexit“: JK parlamentas palaimino May planą

Theresos May, Jungtinės Karalystės (JK) ministrės pirmininkės, „Brexit“ strategija sulaukė svarbaus...

Verslo aplinka
2018.06.21
Latvijoje suimtas parlamento narys, įtariamas neskaidriu partijos finansavimu

Latvijos korupcijos prevencijos biuras po parlamento pritarimo suėmė Saeimos narį Artusą Kaiminį.

Verslo aplinka
2018.06.20
Šapoka: tai yra klaida, kurios pasekmes prognozuoti būtų sunku 25

Vilius Šapoka, finansų ministras, neigiamai vertina „chaotiškus“ Seimo biudžeto ir finansų komiteto priimtus...

Verslo aplinka
2018.06.20
Sutkus po Seimo komiteto sprendimų dėl progresinio tarifo: „Tiesus kelias į Venesuelą“ 9

Seimo biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį patvirtino 27% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą...

Verslo aplinka
2018.06.20

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau