Europos distopiškoji politika

Publikuota: 2015-11-03
Kacper Pempel („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr
Kacper Pempel („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr
 

Konservatyviosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (TiT) pergalė Lenkijoje patvirtina neseniai Europoje išryškėjusią tendenciją – nepakančiojo valstybinio kapitalizmo iškilimas, kuriam vadovauja populistiniai dešiniojo sparno autoritarinio valdymo šalininkai. Rusijoje vadinkite tai Putinomika, Vengrijoje – Orbanomika, Turkijoje – Erdoganomika arba Berlusconomikos dešimtmečiu, nuo kurio vis dar bando atsigauti Italija. Netrukus, be abejonės, išvysime Kaczysskinomiką Lenkijoje.

Visa tai yra tos pačios prieštaringos temos variacijos: nacionalistinių pažiūrų lyderis ateina į valdžią tada, kai ekonominę negalią pakeičia ilgalaikė ir kartą per šimtmetį pasitaikanti stagnacija. Tada šis išrinktasis autoritarinio valdymo šalininkas kietame kumštyje spausdamas žiniasklaidą, ypač televiziją, pradeda mažinti politines laisves. Paskui jis (iki šiol šis lyderis visada buvo vyras, nors prancūzų Marinai Le Pen šis aprašymas irgi tiktų, jeigu ji kada nors patektų į valdžią) imasi Europos Sąjungai (nors valstybė yra ES narė) arba kitoms viršnacionalinio valdymo institucijoms prieštaraujančios darbotvarkės.

Jis taip pat bus nusistatęs prieš laisvą prekybą, globalizaciją, imigraciją ir tiesiogines užsienio investicijas, bet palankiai vertins vietos darbuotojus ir bendroves, ypač valstybines įmones ir privatųjį verslą bei finansines grupes, turinčias ryšių su valdžios atstovais. Kai kuriais atvejais tokią vyriausybę palaiko arba dar labiau autoritariškesnių ir antidemokratinių bruožų jai suteikia atvirai natyvistinės, rasistinės partijos.

Žinoma, didžiojoje Europos dalyje tokios jėgos dar neviešpatauja. Tačiau jos darosi vis populiaresnės beveik visur: M. Le Pen Nacionalinis frontas Prancūzijoje, Matteo Salvini „Lega Nord“ Italijoje ir Nigelo Farage’o Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (angl. UKIP) laiko Rusijos nepakantųjį valstybinį kapitalizmą pavyzdžiu, o šalies Prezidentą Vladimirą Putiną – lyderiu, kuris nusipelno žavėjimosi ir mėgdžiojimo. Vokietijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Danijoje, Austrijoje ir Švedijoje populistinių, prieš ES ir migrantus pasisakančių, dešiniųjų partijų populiarumas taip pat auga.

Dauguma šių partijų linkusios laikytis socialiai konservatyvių pažiūrų. Vis dėlto jų ekonominės politikos – nukreiptos prieš rinką ir atspindinčios baimę, kad liberalusis kapitalizmas ir globalizacija pakirs tautinę tapatybę ir suverenumą, – turi daug bendrų dalykų su kairiųjų populistinėmis partijomis, pavyzdžiui, Graikijos „Syriza“ (prieš jai pasiduodant kreditoriams), Ispanijos „Podemos“ ir Italijos „Penkių žvaigždžių judėjimu“. Iš tiesų, kaip kad daugelis radikalių kairiųjų partijų rėmėjų XX a. ketvirtajame dešimtmetyje staiga kardinaliai pakeitė požiūrį ir galiausiai ėmė remti autoritarines dešiniųjų partijas, taip šiandien populistinių partijų ekonominės ideologijos, panašu, daugeliu atžvilgių irgi susilieja.

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje ekonomikos stagnacija ir depresija lėmė Hitlerio iškilimą Vokietijoje, Mussolini Italijoje ir Franco Ispanijoje (greta kitų autoritarinio valdymo šalininkų). Šiandienos nepakantieji lyderiai galbūt neneša tokio politinio užkrato kaip to laikmečio jų pirmtakai, tačiau jų ekonominis korporatizmas ir autokratinis stilius gana panašūs.

Tai, kad nacionalistinis, natyvistinis populizmas ir vėl iškilo, nestebina: ekonominė stagnacija, aukštas nedarbo lygis, didėjanti nelygybė ir skurdas, galimybių stoka ir baimė, kad migrantai ir mažumos „pavogs“ darbo vietas bei pajamas smarkiai sustiprino šias jėgas. Priešiška reakcija į globalizaciją, kuri pastaruoju metu pasireiškė daugelyje šalių, o kartu ir į ją lydintį laisvesnį prekių, paslaugų, kapitalo, darbo jėgos ir technologijų judėjimą, – tikra dovanėlė nepakantiesiems demagogams.

Jeigu ekonominė negalia užsitęs, o užimtumas ir atlyginimai netrukus nepradės kilti, populistinės partijos gali priartėti prie valdžios dar keliose Europos valstybėse. Be to, euro zona gali vėl atsidurti pavojuje, jei Graikijos pasitraukimas ilgainiui sukeltų domino efektą, kuris po tam tikro laiko lemtų euro zonos skilimą. Arba galėtų būti ir taip, kad Britanijos pasitraukimas iš ES pradėtų Europos disintegraciją, o tai, kad kai kurioms valstybėms (JK, Ispanijai ir Belgijai) pačioms gresia griūtis, kelia papildomą grėsmę.

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Didžioji depresija atvedė į valdžią autoritarinius režimus ne tik Europoje, bet ir Azijoje, ir galiausiai lėmė Antrąjį pasaulinį karą. Nepakančiųjų valstybinio kapitalizmo režimų ir lyderių atgimimas pastaruoju metu toli gražu nekvepia karu, nes didžiumą Europos tebevaldo centro dešiniųjų ir centro kairiųjų vyriausybės, kurios vis dar yra įsipareigojusios liberaliajai demokratijai, šviesioms ekonomikos politikoms ir solidžioms gerovės sistemoms. Tačiau pastaruoju metu vis stipriau burbuliuojantis toksiškas populizmo gėrimas dar gali atverti Pandoros skrynią ir išlaisvinti neprognozuojamus padarinius.

Dėl šios kylančios nepakantumo bangos dar svarbiau tampa išvengti euro zonos arba ES skilimo. Tačiau siekiant tai užtikrinti, reikės makroekonominių ir struktūrinių politikų, kurios skatina visuminę paklausą, darbo vietų kūrimą ir augimą, mažina pajamų ir turtinę nelygybę, suteikia ekonominių galimybių jaunimui ir integruoja, o ne atstumia pabėgėlius ir ekonominius migrantus. Tik drąsiomis politikomis galima sustabdyti Europos slydimą didžiausios per šimtą metų stagnacijos ir nacionalistinio populizmo link. Baikštumas, kokį matėme pastaruosius penkerius metus, tik dar labiau padidins pavojų.

Nesugebėjimas veikti ryžtingai dabar ilgainiui lems ES kaip taikios, integruotos, globalizuotos ir viršnacionalinės valstybės žūtį bei distopiškų nacionalistinių režimų iškilimą. Tokių santvarkų apybraižos buvo atspindėtos literatūros kūriniuose, pavyzdžiui, George’o Orwello „1984“, Aldouso Huxley’io „Drąsus naujas pasaulis“ („Brave New World“) ir Michelo Houellebecqo naujausiame romane „Nuolankumas“ („Submission“). Tikėkimės, kad jos ir toliau liks tik popieriuje.

Nourielis Roubini yra „Roubini Global Economics“ (www.roubini.com) pirmininkas ir Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lukašenka atleido dalį ministrų ir paskyrė naujus 11

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka atleido šalies premjerą, jo pavaduotojus ir kelis ministrus.

Verslo aplinka
2018.08.18
Karas tarp žiniasklaidos ir JAV prezidento nerimsta 5

Bemaž 200 JAV laikraščių šios dienos vedamuosiuose reiškia solidarų nepasitenkinimą dėl prezidento Donaldo...

Rinkodara
2018.08.16
Premjeras pasipiktino: trūksta atsakomybės dėl taršos Klaipėdoje 13

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė pasipiktinimą dėl „sujauktos, biurokratiškos ir neefektyvios“...

Verslo aplinka
2018.08.13
Patvirtinta Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija 1

Lietuva žada stiprinti kibernetinį atsparumą ir gynybos pajėgumus, efektyviau kovoti su nusikaltimais...

Verslo aplinka
2018.08.13
VRK pabandys užbaigti „Naisių vasaros“ epopėją 1

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kitą savaitę žada užbaigti diskusijas dėl su valdančiosios Lietuvos...

Verslo aplinka
2018.08.12
„Fitch“ pakėlė Lietuvos kredito reitingo perspektyvą iki teigiamos 22

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ iš „stabilios“ į „teigiamą“ pakeitė Lietuvos ilgalaikio...

Verslo aplinka
2018.08.11
VRM struktūros pertvarka: dalį valdininkų atleis, likusiems kels algas

Vidaus reikalų ministerija (VRM) imasi vidaus struktūrinės pertvarkos, kurios metu žadama atsisakyti...

Verslo aplinka
2018.08.10
Biudžeto dėlionė: noras – plius milijardas, galimybės – keliskart mažesnės Premium

Per derybas dėl kitų metų biudžeto ministerijos ir kiti asignavimų valdytojai pateikė pageidavimų, siekiančių...

Verslo aplinka
2018.08.10
MMA Lietuvoje kitąmet tikrai peržengs 500 Eur Premium 20

Dėl iš esmės besikeičiančios mokestinės aplinkos kitąmet priskaičiuotoji minimali mėnesio alga (MMA)...

Verslo aplinka
2018.08.09
Šuolis į valdžią – per Okeaniją 2

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, svarbiems sprendimams nebeprirenkanti Seime reikiamos balsų daugumos,...

Verslo aplinka
2018.08.09
Per porą savaičių – pasiūlymai dėl Kelių fondo panaudojimo pertvarkos 3

Susisiekimo ministerijai liepta iki vasaros pabaigos suformuluoti pasiūlymus, kaip derėtų pakoreguoti...

Verslo aplinka
2018.08.08
Trys dešimtys klausimų ir atsakymų apie pensijų reformą 16

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalios Seimo birželio pabaigoje priimti ir prezidentės pasirašyti įstatymai dėl...

Verslo aplinka
2018.08.08
Apklausa patvirtino seną tiesą – provincija pamažu „nukraujuoja“ 1

Nemenka dalis iš Lietuvos miestelių ir kaimiškų vietovių kilusių žmonių pakeičia gyvenamąją vietą,...

Verslo aplinka
2018.08.06
Valdantieji nusiteikę atmesti abu prezidentės veto, bet dar nėra tikri, ar pavyks

Valdančiosios koalicijos atstovai tvirtina, kad po mėnesio prasidedančios Seimo rudens sesijos pradžioje bus...

Verslo aplinka
2018.08.06
Nesuteiks prioriteto privačiomis lėšomis tiesiamiems keliams 1

Vyriausybė nelinkusi sutikti su Seime gimusia idėja suteikti prioritetą privačiomis lėšomis tiesiamiems ar...

Verslo aplinka
2018.08.06
Dėl pasiskėsinimo į Venesuelos prezidentą atsakomybę prisiėmė grupuotė

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Karakase, renginyje, kuriame dalyvavo Venesuelos prezidentas Nicolas...

Verslo aplinka
2018.08.05
Urbšiui – panevėžiečių kaltinimai piktnaudžiavimu 2

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariai kreipėsi į Seimo etikos sargus prašydami įvertinti panevėžiečio...

Verslo aplinka
2018.08.03
Aplinkos viceministras: oro taršos planas yra diskusinis dokumentas 8

Premjerui Sauliui Skverneliui sukritikavus Aplinkos ministerijos parengtą oro taršos mažinimo planą, aplinkos...

Verslo aplinka
2018.08.02
Skvernelis žada rudenį apsispręsti dėl taršių automobilių apmokestinimo 5

Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžia, kad nėra planų Lietuvoje įvesti visuotinį automobilių mokestį. Tačiau...

Transportas
2018.08.02
Premjeras apie prezidento rinkimus: sprendimą padariau, bet jį skelbsiu vėliau 6

Premjeras Saulius Skvernelis kartoja jau priėmęs sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose, tačiau jo...

Verslo aplinka
2018.08.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau