Pakelta stojamųjų kartelė privers telktis universitetus

Publikuota: 2015-11-02

Prezidentė Dalia Grybauskaitė artimiausiu metu pateiks Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis būtų užtikrinti vienodi minimalūs reikalavimai stojantiesiems į visas valstybines aukštąsias mokyklas ir taip užtikrinta aukštojo mokslo kokybė.

Pasak Prezidentės, aukštojo mokslo kokybė šiandien neatitinka nei valstybės, nei rinkos poreikių

Šiuo metu kas trečia Lietuvoje investavusi įmonė teigia, kad reikalinguose sektoriuose nuolat trūksta specialistų, o kas antram aukštąjį mokslą pabaigusiam absolventui trūksta žinių, 44% darbdavių mano, kad absolventai darbui nėra pasirengę.

Siūloma, kad į aukštąsias mokyklas stojantys turėtų vidurinį išsilavinimą ir būtų išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Dabar stojant į mokamas studijų vietas pakanka tik brandos atestato.

2015 m. mažiausias konkursinis balas buvo vos 0,34 iš dešimties. Jei visi stojantieji laikytų valstybinį egzaminą, tai minimalus balas būtų bent 1,6.

2015 m. į aukštąsias mokyklas įstojo net 85% stojusiųjų.

Pasak p.Grybauskaitės, Lietuvai reikia kokybiškai išsilavinusių žmonių, o ne diplomų skaičiaus. Diplomas turi atspindėti išsimokslinimą, tačiau šiandien turime situaciją kai aukštasis mokslas yra devalvuojamas.  

Dabar aukštosios mokyklos kiekvienais metais registruoja vis naujas studijų programas, mažai atsižvelgdamos į būsimųjų specialistų perspektyvas rinkoje. Šiuo metu turime beveik 1.800 studijų programų, iš jų net trečdalis pritraukia vos 10 ar mažiau studentų, o 62 studijų programos nepritraukė nė vieno studento.

Kaimyninių šalių studijų programų skaičius aukštosiose mokyklose yra kelis kartus mažesnis – Suomijoje apie 450, Estijoje apie 200.

Privalomi reikalavimai aukštajam mokslui taikomi daugelyje Europos šalių, tokių kaip Švedija, Danija, Šveicarija, Nyderlanai, Jungtinė Karalystė.

Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo 2016 m., o galiotų 2018 m. stojamiesiems egzaminams.

Paskatins jungtis

Ekspertų teigimu, keliama kartelė aukštojo mokslo studijoms lemtų mažesnį studijuojančiųjų skaičių, o tai skatintų aukštasias mokyklas telktis, stiprinti studijų kokybę.

Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas pabrėžė, kad diskusijoje su Prezidente buvo pabrėžta ne įstaigų, studijų programų karpymo, o kokybės didinimo siekis.

"Galbūt siekiant kokybės šiek tiek mažės, be čia jau yra kiti dalykai. Pagrindinis siekis ne sumažinti, o siekti kokybės", - sakė p. Baršauskas.

Nors abiturientų skaičius per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sumažėjo trečdaliu, aukštųjų mokyklų tinklas Lietuvoje yra vienas tankiausių Europoje – mūsų šalyje 1 mln. gyventojų tenka 14,5 aukštosios mokyklos, kai Europoje šis rodiklis siekia 4,6.

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, Ingrida Šimonytė, Vilniaus universiteto Tarybos pirmininkė kartu su aukštųjų mokyklų ir studentų atstovais dalyvavę šįryt diskusijoje pas Prezidentę sveikina teikiamas pataisas.

Ponas Dargis akcentavo, kad turime aukštajame moksle pereiti nuo kiekybės prie kokybės, o šios įstatyminės pataisos pasitarnautų šiam tikslui.

"Tai labai savalaikis ir svarbus Prezidentės rūpestis mūsų švietimos sistemos kokybe ir studentų orientavimu į darbdavių poreikius. Kartu matyti ir labai blaivus požiūris, kad radikalių pokyčių, turint omenyje laikmetį, turbūt nepasieksime.  Bet tam tikros pataisos gali būti priimtos", - sakė p. Dargis.

Audronė Pitrėnienė, Švietimo ir mokslo ministrė „darbietė“ BNS teigė palaikysianti Prezidentės inicijuojamas pataisas.

Pasak p. Šimonytės, priėmus šias  pataisas, tikėtina, kad universitetuose pagaliau bus daugiau mokytinų žmonių.  Jos įsitikinimu, jeigu studijų programų vertinimas bus vykdomas taip, kaip jis turėtų būti vykdomas, tai nebebus galimybių užregistruoti vienu metu programų "Vadyba ir turizmas" bei "Turizmas ir vadyba", kurios neturi tarpusavyje didelių skirtumų, o skirtumas tėra tik tas, kad jos yra  įregistruotos skirtingose aukštosiose mokyklose, nes abiem mokykloms reikia turėti gerai skambančią studijų programą, į kurią mėginama prisitraukti studentų ir "tokiu būdu vaidinti aukštajį mokslą".

Ponas Dargis siūlo švietimo srityje siekti nacionalinio susitarimo, kad tie švietimo sistemos pokyčiai nebūtų draskomi kas keturi metai rinkimuose, o valstybė turėtų galimybę sutarti dėl ilgalaikės strategijos ir siekti rezultato. 

Atsižvelgs į poreikio prognozes

Siekiant užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę visuomenei, Prezidentė taip pat siūlo viešai skelbti ne tik bendrojo, bet ir papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Šiemet per papildomą priėmimą į likusias laisvas studijų vietas buvo priimta iki 20% studentų, neskelbiant tokių priėmimo rezultatų ar konkursinių balų.

"Viešumas turėtų būti labai svarbus signalas būsimų studentų tėvams. Jie ir patys stojantieji turėtų geriau suprasti iš tos informacijos, kur jų vaikas rengiasi stoti.  Kai tau yra 18 metų, reikia patarėjo, kur stoti, o pirmas patarėjas visada yra tėvai", - aiškino p. Šimonytė.

Pasak jos, priėmus šias pataisas būtų aiškesnis vaizdas, pavyzdžiui, kokiais pažymiais baigę mokyklas galės įstoti į vieną ar kitą programą, kokie yra studijų finansavimo rezultatai, o ir kita svarbi informacija leis būsimam studentui priimti labiau pamatuotus sprendimus dėl studijų, kurie yra "dažnai susiję su žmogaus ateitimi".

Pasak p. Dargio, visuomenėje reikia didinti kritinį suvokimą, kad reikia kokybiškos švietimo sistemos, nes tai yra valstybės tvarumo pagrindas.

"Labiausiai verslas šiandien pasigenda svarbių žmogiškųjų savybių, ką jie bebūtų baigę. Jiems trūksta kūrybiškumo, inovatyvumo, jiems trūksta gebėjimų taikyti žinias. Čia kol kas didelių pasiekimų tikrai neturime", - sakė p. Dargis.

Praktika viešinti aukštųjų mokyklų veiklos rezultatus taikoma ir kitose pasaulio šalyse – JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja apie 150.000 studentų, iš jų 46% valstybės finansuojamose vietose. Beveik pusė aukštųjų mokyklų absolventų dirba jų kvalifikacijos lygmens neatitinkantį darbą.

Be to, siekiant akredituoti valstybinių aukštųjų studijų programas bus privaloma atsižvelgti į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, taip užtikrinant specialistų pasiūlą pagal valstybės ir darbo rinkos poreikį.

Tam tikslui siūloma studijų programas sudaryti 6 metams atsižvelgiant į taip vadinamojo kvalifikacijų žemėlapio prognozes.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau