JAV ir Kinijos konfliktas kaitina Pietų Kinijos jūrą

Publikuota: 2015-10-28
JAV karinio jūrų laivyno eskadrinis minininkas „USS Lassen“. JAV karinio jūrų laivyno / „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
JAV karinio jūrų laivyno eskadrinis minininkas „USS Lassen“. JAV karinio jūrų laivyno / „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Antradienio rytą JAV karinių jūrų pajėgų eskadrinis minininkas praplaukė per 12 jūrmylių nuo dirbtinės Kinijos salos pietų Kinijos jūroje. Nors Kinijos reakcija kol kas rezervuota, toks iššūkis Pekinui rodo kaistančią politinę atmosferą regione.

„USS Lassen“ patruliavimo operaciją, kurią Vašingtonas vadina „navigacijos laisvės pratybomis“, įvykdė antradienio rytą. Laivas praplaukė per 12 jūrmylių (21 km) nuo Subi rifo, vieno iš iš po vandens dirbtinai iškeltų žemės lopinėlių, kuriuos Kinija laiko savo šalies teritorija.

Tarptautinė teisė leidžia šalims savintis teritorinius vandenis per 12 jūmylių nuo kranto, tačiau JAV ir kelios Kinijos kaimynės nepripažįsta Kinijos ambicijos savintis beveik visą Pietų Kinijos jūrą. Ši vietoje rifų yra sukūrusi visą eilę dirbtinių salų, dalyje jų yra įrengtos karinės oro bazės, kitose, Pekino teigimu, apgyvendinami žvejai.

„Mes išsakėme aiškiai, kad neužsiimame jokios pozicijos ginčuose dėl Pietų Kinijos jūroje esančių teritorijų suvereniteto, tačiau skrisime, plauksime ir veiksime bet kur pasaulyje, kur tai daryti leidžia tarptautinė teisė“, – „The Wall Street Journal“ teigia vienas Vašingtono atstovas.

Keli Gynybos departamento pareigūnai leidiniui patikino, kad tai nebus vienkartinis veiksmas, bet bus siekiama tokiu maršrutu patruliuoti nuolat. JAV regione yra dislokavusi karo laivą „USS Fort Worth“, o jo į Singapūrą aplankyti ketvirtadienį bus išsiųsti lėktuvnešis „USS Theodore Roosvelt“ ir jį lydintis kreiseris „USS Normandy“.

Kinija sureagavo rezervuotai

Pekinas antradienį dar tikino tikrinantis tokius pranešimus. Trečiadienį Kinijos Gynybos ministerija pranešė, kad JAV karo laivą įspėjo ir seka du Kinijos karo laivai, vienas jų – valdomomis raketomis ginkluotas eskadrinis mininkas.

Visgi, Kinija į amerikiečių veiksmus pateikė gana rezervuotą atsaką. Wangas Yi, Kinijos užsienio reikalų ministras paragino JAV „nesiimti neapgalvotų veiksmų“, ministerija JAV pateikė oficialų protestą ir pareiškė esanti pasiruošusi imtis tokių veiksmų, kokių prireiks, ateityje. JAV ambasadorius Pekine buvo iškviestas pasiaiškinti.

Analitikai įsitikinę, kad ilgainiui Kinijos komunistų partija ir šalies vadovas Xi Jinpingas bus priversti reaguoti griežčiau – spaudimas bus juntamas tiek iš partijos vidaus, tiek iš pastaruoju metu gausiai nacionaline propaganda pasotintos visuomenės pusės.

Vienas svarbiausių prekybos kelių

Pietų Kinijos jūra driekiasi vienas aktyviausių prekybos kelių pasaulyje. Tarp Spratlio salų, dėl kurių vyksta ginčai, per metus prakeliauja apytikriai pusė pasaulio prekybinio laivyno tonažo. Čia plaukioja trečdalis viso pasaulio jūrų transporto. Pietų Kinijos jūra atkeliauja 80% Kinijos, apie 66% Pietų Korėjos, beveik 60% Japonijos bei Taivano naftos, rašo „Business Insider“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau