Universitetų finansai: į demografinę duobę lekia nemažindami greičio

Publikuota: 2015-10-24
Artūras Žukauskas, Vilniaus universiteto rektorius.
Artūras Žukauskas, Vilniaus universiteto rektorius.

Šiemet į šalies universitetus ir kolegijas studentų priimta beveik 6% mažiau nei pernai, o didžiausia demografinė duobė ugdymo įstaigų dar laukia apie 2020 m. Tačiau politinės valios jungti aukštąsias mokyklas ir pradėti racionaliau naudoti švietimui skirtas lėšas nėra.

Rolandas Zuoza, švietimo ir mokslo viceministras, teigia, kad abiturientų, kurie sudaro potencialių studentų daugumą, skaičius kasmet nuo 2010 m. mažėja po keletą procentų.

Nuo 2010 m. iki dabar valstybės finansuojamų vietų skaičius sumažėjo 17%.

Tačiau kol į universitetus ateina nemažai tų, kurie mokyklas baigė anksčiau, drastiško studentų ir pajamų mažėjimo nematyti.

„Apie 2020 m. pasieksime demografinę duobę – palyginti su šiais metais, potencialių stojančiųjų skaičius sumažės ketvirtadaliu. Galvojant apie studijas, tai reiškia, kad aukštosios mokyklos turi aktyviai svarstyti, kaip pritraukti studentus iš užsienio, kaip pasiūlyti kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo programų jau turintiems aukštąjį išsilavinimą“, – teigia p. Zuoza.

Anot jo, šalia studijų aukštosios mokyklos gali užsidirbti iš mokslo veiklos, konsultacinių projektų, taip pat bendradarbiaudamos su verslu. Studentų skaičiui mažėjant, tai bus itin aktualu.

Lyginant studijuojančiųjų skaičių 2012–2013 m. ir 2015–2016 m., labiausiai studentų sumažėjo Šiaulių, Klaipėdos, Lietuvos edukologijos, Vytauto Didžiojo universitetuose.

„Studentų skaičiui mažėjant, glaudesnis bendradarbiavimas tarp aukštųjų mokyklų neišvengiamas. Lietuvos aukštosios mokyklos konkuruoja tarpusavyje, bet daugiausia galėtų laimėti dirbdamos kartu“, – teigia viceministras.

Didiesiems lengviau

Didžiausias šalyje Vilniaus universitetas išvengė smukimo. Didėjo ir pajamos, ir šiemetiniai studentų srautai. Artūras Žukauskas, Vilniaus universiteto (VU) rektorius, skaičiuoja, kad bendrosios veiklos pajamos 2014 m. buvo 19% didesnės nei ankstesniais.

„Labiausiai prie šio augimo prisidėjo ES struktūrinių fondų parama, kurios gavome beveik 53% daugiau. Didžioji dalis lėšų buvo naudojama Saulėtekio slėnio dviejų mokslo centrų statyboms ir infrastruktūrai. Valstybės biudžeto asignavimai išaugo 5%, šiek tiek ūgtelėjo ir nuosavos lėšos“, – skaičiuoja p. Žukauskas.

VU šiemet priėmė 7%, arba 300, daugiau studentų nei 2014 m. (VŽ pateiktoje lentelėje prie VU matome kritimą, tačiau čia pateikti rugsėjo 1 d. duomenys, kurie per pirmąjį mėnesį dar keičiasi.)

infogr.am::infogram_0_universitetai-125

infogr.am::infogram_0_kolegijos-9368321

„Daugiau priėmėme politinių, socialinių mokslų, informacinių technologijų pirmakursių. Aktyvesnės mūsų pozicijos viešojoje erdvėje taip pat, tikėtina, prisidėjo prie geresnių rodiklių, nors šalyje, kalbant apie aukštojo tendencijas, nuotaikos niūrios. Abiturientų skaičius pastaraisiais metais mažėja vos ne po 10% kasmet ir taip truks dar 5–6 metus, paskui, tikėtina, kelerius metus bus sąstingis ir tik nuo 2021–2022 m. universitetai gali laukti bent kiek šviesesnių laikų“, – kalba p. Žukauskas.

Trūksta politinės valios

Pasak VU rektoriaus, mažėjimo tendencijos akivaizdžios, tačiau nematyti valdžios veiksmų – aukštųjų mokyklų optimizavimo, nors akivaizdu, kad šių sprendimų atidėlioti negalima. Juolab jog studentų Lietuvoje gerokai per daug – ES šalyse 1 mln. gyventojų tenka 4,8 aukštosios mokyklos, o Lietuvoje – 16,2.

„Neaišku, kaip visos jos išsilaikys ir kam reikia jas toliau remti, kai artimiausios perspektyvos miglotos, kai kuriose aukštosiose mokyklose jau dabar yra po kelis vienos programos studentus, ir jos vis vien vykdomos. Tokių dalykų neturėtų būti, tai lėšų švaistymas“, – kritikuoja p. Žukauskas. Esminių permainų jis nemato ir svarstomame Aukštojo mokslo ir studijų įstatyme.

„Tai tik redakciniai pataisymai, o ne permainos. Deja, 2016-ieji – rinkimų metai, tad dar turbūt metus nematysime jokių pokyčių ir važiuosime žemyn“, – nusivylęs p. Žukauskas. VU rektorius pateikia Danijos pavyzdį: jos vyriausybė įgaliojo pačių universitetų tarybas jungtis, tartis, o po reformų universitetų skaičius sumažėjo kelis kartus.

„Lietuvoje šie procesai visai nevyksta, nors taip pat turime tarybas, kurios formaliai atsako už reorganizavimą. Nematome iniciatyvos iš universitetų, kurie patiria didžiulių nuostolių, matome tik pokiliminius rektorių žingsnius prašant papildomų subsidijų ir t. t. Valstybė nėra sukūrusi mechanizmo, kaip turėtų vykti tokie procesai“, – kritikuoja p. Žukauskas ir priduria, kad, kita vertus, esmė yra ne tik universitetų skaičius, didesnė problema – per daug rengiama aukštojo mokslo studentų.

„Tuos skaičius reikėtų mažinti perpus. Ironiška, tačiau pagal universitetinį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių Europoje pirmauja Graikija, mes esame antri. Tad retorinis klausimas – kur tai veda?“ – ironizuoja p. Žukauskas.

Alfonsas Daniūnas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius, antrina, kad reikėtų griežtinti priėmimo sąlygas, privalu būtų visiems stojantiesiems laikyti valstybinius egzaminus.

„Priimti visus, o paskui juos nubarstyti per pirmuosius metus nėra tinkama strategija“, – įsitikinęs p. Daniūnas. Ypatingą dėmesį VGTU skiria universiteto moksliniam potencialui stiprinti.

„Ateitis priklauso ne pavieniams mokslininkams, o jų grupėms. Ilgalaikėje savo strategijoje esame išskyrę prioritetines mokslo sritis, lyderiaujame darnios statybos, transporto, darnios aplinkos, informacinių technologijų ir komunikacijų mokslo srityse“, – kalba p. Daniūnas.

Užsienis ir mokslo veikla

„Demografinė padėtis nėra palanki, su tuo susiduria visi universitetai. Tačiau ne vienas jų, mes – taip pat, vis daugiau studentų pritraukia iš užsienio šalių. Šiemet jie sudaro beveik 10% visų studijuojančiųjų“, – skaičiuoja p. Daniūnas. Artimiausi VGTU planai – siekis išlaikyti stojančiųjų į bakalauro studijas ir padidinti studijuojančiųjų magistrantūroje skaičius, taip pat atvykstančių iš užsienio studentų srautus.

„Kasmet mažėjant moksleivių skaičiui, tai būtų labai geras rezultatas“, – pabrėžia p. Daniūnas.

VGTU studentų skaičius šių metų spalio 1 d. siekė 10.508, pernai tuo pačiu metu – 10.752. Pusę universiteto pajamų sudaro valstybės biudžeto lėšos už finansuojamus studentų krepšelius ir mokslinę produkciją, kita dalis – lėšos, gautos už įvairius mokslo projektus, darytus tiek Lietuvos, tiek užsienio užsakovams, sutartys su Lietuvos verslo subjektais.

„Esame vieni iš nedaugelio universitetų, turinčių ilgametes bendradarbiavimo su verslu tradicijas, nuolat investuojame į modernią laboratorinę įrangą. Pasiteisino atviros prieigos centrai, čia dažnai įmonėms reikia laukti eilėje, norint atlikti įvairius eksperimentus, tyrimus. Čia viliamės bene didžiausio pajamų dalies augimo kitąmet“, – teigia p. Daniūnas. ES struktūrinės lėšos 2015 m., baigiantis paramos laikotarpiui, sudaro nedidelę VGTU pajamų dalį.

infogr.am::infogram_0_gimstamumas-81150

Diskriminacija ir protų nutekėjimas

Bene sėkmingiausius rezultatus tarp nevalstybinių universitetų skaičiuoja ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas: augo ir pajamos, ir šiemetiniai studentų srautai.

„Iki šiol universitetai neturėjo išgyventi stiprių krizių, per artimiausius kelerius metus demografinė duobė pradės matytis iš daugelio universitetų pajamų ir veiklos rodiklių. Esame privatūs, tad kartu ir lankstūs, galime greičiau nei dideli universitetai reaguoti į rinkos pokyčius. Kita mūsų sėkmės priežastis – studijų tarptautiškumas ir aiški specializacija. Brandinome ir visas studijų programas, ir mokymus verslui“, – metus apibendrina Viltė Auruškevičienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanė. ISM pajamos neatspindi ES paramos. Pasak jos, svarstomoje Aukštojo mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje numatyta geriausiai mokyklas baigusiems studentams neteikti paramos, jei jie stoja į privatų universitetą ar kolegiją.

„Įstatymo pataisos apribotų jauno, labai gerai besimokančio žmogaus galimybes rinktis sau tinkamas studijas. Paradoksas, svarstomas įstatymas numato paramą užsieniečiams, studijuojantiems Lietuvoje, bet lietuviams, norintiems studijuoti privačiame sektoriuje, – ne. Tai ydinga praktika“, – kalba p. Auruškevičienė.

Ji skaičiuoja, kad dar 2011 m., kai privačios ugdymo įstaigos galėjo pretenduoti ne vien į paramą, bet ir į studijų krepšelius, tokių pirmakursių studentų, kurių dalį studijų kompensuodavo valstybė, turėjo 270, šiandien viso labo tas skaičius tesiekia 62 (jiems bent dalį studijų dengia valstybė).

„Jei nebus paramos privatiems universitetams, didės išvažiuojančių iš Lietuvos studentų srautai. Mūsų apklausos rodo, kad neretai tarp alternatyvų, kur studijuoti, jie renkasi arba mokslą ISM, arba užsienio universitetus. Tad galime laukti dar didesnio geriausių protų nutekėjimo iš Lietuvos“, – įspėja p. Auruškevičienė.

infogr.am::infogram_0_destytojai_ir_studentai

Pirmoji kregždė

Šį rudenį VU kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) pasirašė strateginio bendradarbiavimo sutartį.

„Suvieniję jėgas ir keisdamiesi patirtimi tikimės nemažai prisidėti prie spartesnio Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pokyčių. Pirmieji žingsniai jau duoda vaisių. Keliame aštresnes diskusijas ir girdime atgarsių. Viliamės būti išgirsti ir valdžios institucijų“, – teigia p. Žukauskas.

„Viena iš strateginio mūsų plano krypčių – stoti į vieną gretą su pažangiausiais Europos universitetais. Tam dėmesį skirti turėtų ir valdžia. Mes patys samdome aukščiausio lygio užsienio strategavimo ekspertus. Esame nusiteikę sukurti lanksčią modulinę studijų sistemą, kuri leistų studentams rinktis savo studijų scenarijų. Aktyviau dirbame ir su pasaulinėmis reitingų agentūromis. Tai jau duoda vaisių – šiemet pakilome per šimtą vietų ir priartėjome prie 500-uko“, – džiaugiasi p. Žukauskas.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 16 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Miškingose savivaldybėse leista kirsti medžius ir statyti namus 8

Kelios didesnio miškingumo Lietuvos savivaldybės bus atleistos nuo didesnių kompensacijų valstybei už...

Verslo aplinka
2018.11.15
Seimas imasi Konstitucijos pataisos dėl LRT valdymo

Maždaug po pusmečio Seimas žada pirmą kartą balsuoti dėl valdančiųjų valstiečių-žaliųjų lyderio pasiūlytos...

Verslo aplinka
2018.11.15
Valstybės šimtmečio ir popiežiaus vizito proga paskelbta amnestija 1

Kitąmet bemaž pora šimtų nuteistųjų bus išleisti iš laisvės atėmimo vietų, dar daugiau kaip dviem...

Verslo aplinka
2018.11.15
Valdantieji užtikrino socialdarbiečių finansavimą nuo kitų metų 2

Valdantieji sugebėjo užtikrinti pakankamą balsų daugumą Seime, kad būtų patvirtintos įstatymų pataisos,...

Verslo aplinka
2018.11.15
Vyriausybė: Druskininkuose nebus įvedamas tiesioginis valdymas

Nors pagal galiojančius įstatymus Druskininkų savivaldybėje jau daugiau kaip prieš metus turėjo būti įvestas...

Verslo aplinka
2018.11.14
Jungia Kainų komisiją su Energetikos inspekcija

Nuo kitų metų liepos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) bus sujungta su Valstybine...

Verslo aplinka
2018.11.14
Seimo nariai siūlo biudžetą išpūsti trečdaliu milijardo Premium 2

Seimo komitetai ir pavieniai parlamentarai siūlo kitų metų biudžeto išlaidas didinti 0,35 mlrd. Eur, t. y.

Verslo aplinka
2018.11.14
STT: viešuosiuose pirkimuose dažnai laimi ligoninių rėmėjai

Lietuvos ligoninių viešuosius pirkimus neretai laimi įmonės, suteikusios paramą toms medicinos įstaigoms arba...

Verslo aplinka
2018.11.14
Žada sutrumpinti bankroto procedūrą 1

Pertvarkius juridinių asmenų nemokumo sistemą maždaug trečdaliu sutrumpėtų bankroto procedūros laikotarpis.

Verslo aplinka
2018.11.13
Už 2016-aisiais padarytus pažeidimus iš LSDP atimta biudžeto dotacija 5

Dabar jau opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pripažinta padariusi šiurkščius rinkimų...

Verslo aplinka
2018.11.13
Valdžios pusiaukelė: rašomas atsargiai teigiamas pažymys Premium

Dveji šio Seimo ir Vyriausybės darbo metai parodė, kad valdžia iš esmės vykdo užsibrėžtus tikslus, tačiau...

Verslo aplinka
2018.11.13
Neblogus Vyriausybės planus temdo skandalai ir kompetencijos trūkumas Premium

Dabartinė valdančioji dauguma iš esmės geba užtikrinti pakankamą paramą savo Vyriausybei ir tikriausiai...

Verslo aplinka
2018.11.13
Distancijos vidurys: atsipūsti nėra laiko 3

Valdžia nuėjo pusę jai skirto kelio – rytoj sukanka dveji metai, kai pradėjo dirbti dabartinis Seimas, po...

Verslo aplinka
2018.11.13
Prasideda prezidento rinkimų politinė kampanija

Iki prezidento rinkimų likus lygiai pusmečiui prasideda šių rinkimų politinės kampanijos laikotarpis – tris...

Verslo aplinka
2018.11.11
Rusų lokys bunda iš miego Viduriniuose Rytuose Premium 4

Prieš trejus metus Rusijai įsitraukus į konfliktą Sirijoje, pasigirdo balsų, teigiančių, kad Vladimiras...

Verslo klasė
2018.11.10
„Sodra“ turės laikiną vadovą

Aštuonerius metus „Sodrai“ vadovavęs Mindaugas Sinkevičius baigia savo darbą šiose pareigose. Nuo pirmadienio...

Verslo aplinka
2018.11.09
Valstiečiai-žalieji vėl siūlo mažinti Seimą – šįkart iki 121 nario 5

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vėl siūlo projektą dėl Seimo narių skaičiaus...

Verslo aplinka
2018.11.09
Ligoninių tinklą peržiūrės kas 5 metus, jose atsiras valdybos 1

Seimui vėl teikiamos pataisos dėl gydymo įstaigų pertvarkos, be kita ko numatančios ir galimybę optimizuoti...

Verslo aplinka
2018.11.09
Perbėgėliai liko ant ledo 27

Žlugo „valstiečių“ planas apdovanoti mokesčių mokėtojų pinigais prie jų prisišliejusius perbėgėlius iš...

Finansai
2018.11.09
Paskirstyta dotacija partijoms, sprendimas dėl socialdemokratų atidėtas 1

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį partijoms paskirstė antrojo pusmečio dotacijas. Turėjo būti...

Verslo aplinka
2018.11.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau