Universitetų finansai: į demografinę duobę lekia nemažindami greičio

Publikuota: 2015-10-24
Artūras Žukauskas, Vilniaus universiteto rektorius.
Artūras Žukauskas, Vilniaus universiteto rektorius.

Šiemet į šalies universitetus ir kolegijas studentų priimta beveik 6% mažiau nei pernai, o didžiausia demografinė duobė ugdymo įstaigų dar laukia apie 2020 m. Tačiau politinės valios jungti aukštąsias mokyklas ir pradėti racionaliau naudoti švietimui skirtas lėšas nėra.

Rolandas Zuoza, švietimo ir mokslo viceministras, teigia, kad abiturientų, kurie sudaro potencialių studentų daugumą, skaičius kasmet nuo 2010 m. mažėja po keletą procentų.

Nuo 2010 m. iki dabar valstybės finansuojamų vietų skaičius sumažėjo 17%.

Tačiau kol į universitetus ateina nemažai tų, kurie mokyklas baigė anksčiau, drastiško studentų ir pajamų mažėjimo nematyti.

„Apie 2020 m. pasieksime demografinę duobę – palyginti su šiais metais, potencialių stojančiųjų skaičius sumažės ketvirtadaliu. Galvojant apie studijas, tai reiškia, kad aukštosios mokyklos turi aktyviai svarstyti, kaip pritraukti studentus iš užsienio, kaip pasiūlyti kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo programų jau turintiems aukštąjį išsilavinimą“, – teigia p. Zuoza.

Anot jo, šalia studijų aukštosios mokyklos gali užsidirbti iš mokslo veiklos, konsultacinių projektų, taip pat bendradarbiaudamos su verslu. Studentų skaičiui mažėjant, tai bus itin aktualu.

Lyginant studijuojančiųjų skaičių 2012–2013 m. ir 2015–2016 m., labiausiai studentų sumažėjo Šiaulių, Klaipėdos, Lietuvos edukologijos, Vytauto Didžiojo universitetuose.

„Studentų skaičiui mažėjant, glaudesnis bendradarbiavimas tarp aukštųjų mokyklų neišvengiamas. Lietuvos aukštosios mokyklos konkuruoja tarpusavyje, bet daugiausia galėtų laimėti dirbdamos kartu“, – teigia viceministras.

Didiesiems lengviau

Didžiausias šalyje Vilniaus universitetas išvengė smukimo. Didėjo ir pajamos, ir šiemetiniai studentų srautai. Artūras Žukauskas, Vilniaus universiteto (VU) rektorius, skaičiuoja, kad bendrosios veiklos pajamos 2014 m. buvo 19% didesnės nei ankstesniais.

„Labiausiai prie šio augimo prisidėjo ES struktūrinių fondų parama, kurios gavome beveik 53% daugiau. Didžioji dalis lėšų buvo naudojama Saulėtekio slėnio dviejų mokslo centrų statyboms ir infrastruktūrai. Valstybės biudžeto asignavimai išaugo 5%, šiek tiek ūgtelėjo ir nuosavos lėšos“, – skaičiuoja p. Žukauskas.

VU šiemet priėmė 7%, arba 300, daugiau studentų nei 2014 m. (VŽ pateiktoje lentelėje prie VU matome kritimą, tačiau čia pateikti rugsėjo 1 d. duomenys, kurie per pirmąjį mėnesį dar keičiasi.)

infogr.am::infogram_0_universitetai-125

infogr.am::infogram_0_kolegijos-9368321

„Daugiau priėmėme politinių, socialinių mokslų, informacinių technologijų pirmakursių. Aktyvesnės mūsų pozicijos viešojoje erdvėje taip pat, tikėtina, prisidėjo prie geresnių rodiklių, nors šalyje, kalbant apie aukštojo tendencijas, nuotaikos niūrios. Abiturientų skaičius pastaraisiais metais mažėja vos ne po 10% kasmet ir taip truks dar 5–6 metus, paskui, tikėtina, kelerius metus bus sąstingis ir tik nuo 2021–2022 m. universitetai gali laukti bent kiek šviesesnių laikų“, – kalba p. Žukauskas.

Trūksta politinės valios

Pasak VU rektoriaus, mažėjimo tendencijos akivaizdžios, tačiau nematyti valdžios veiksmų – aukštųjų mokyklų optimizavimo, nors akivaizdu, kad šių sprendimų atidėlioti negalima. Juolab jog studentų Lietuvoje gerokai per daug – ES šalyse 1 mln. gyventojų tenka 4,8 aukštosios mokyklos, o Lietuvoje – 16,2.

„Neaišku, kaip visos jos išsilaikys ir kam reikia jas toliau remti, kai artimiausios perspektyvos miglotos, kai kuriose aukštosiose mokyklose jau dabar yra po kelis vienos programos studentus, ir jos vis vien vykdomos. Tokių dalykų neturėtų būti, tai lėšų švaistymas“, – kritikuoja p. Žukauskas. Esminių permainų jis nemato ir svarstomame Aukštojo mokslo ir studijų įstatyme.

„Tai tik redakciniai pataisymai, o ne permainos. Deja, 2016-ieji – rinkimų metai, tad dar turbūt metus nematysime jokių pokyčių ir važiuosime žemyn“, – nusivylęs p. Žukauskas. VU rektorius pateikia Danijos pavyzdį: jos vyriausybė įgaliojo pačių universitetų tarybas jungtis, tartis, o po reformų universitetų skaičius sumažėjo kelis kartus.

„Lietuvoje šie procesai visai nevyksta, nors taip pat turime tarybas, kurios formaliai atsako už reorganizavimą. Nematome iniciatyvos iš universitetų, kurie patiria didžiulių nuostolių, matome tik pokiliminius rektorių žingsnius prašant papildomų subsidijų ir t. t. Valstybė nėra sukūrusi mechanizmo, kaip turėtų vykti tokie procesai“, – kritikuoja p. Žukauskas ir priduria, kad, kita vertus, esmė yra ne tik universitetų skaičius, didesnė problema – per daug rengiama aukštojo mokslo studentų.

„Tuos skaičius reikėtų mažinti perpus. Ironiška, tačiau pagal universitetinį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių Europoje pirmauja Graikija, mes esame antri. Tad retorinis klausimas – kur tai veda?“ – ironizuoja p. Žukauskas.

Alfonsas Daniūnas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius, antrina, kad reikėtų griežtinti priėmimo sąlygas, privalu būtų visiems stojantiesiems laikyti valstybinius egzaminus.

„Priimti visus, o paskui juos nubarstyti per pirmuosius metus nėra tinkama strategija“, – įsitikinęs p. Daniūnas. Ypatingą dėmesį VGTU skiria universiteto moksliniam potencialui stiprinti.

„Ateitis priklauso ne pavieniams mokslininkams, o jų grupėms. Ilgalaikėje savo strategijoje esame išskyrę prioritetines mokslo sritis, lyderiaujame darnios statybos, transporto, darnios aplinkos, informacinių technologijų ir komunikacijų mokslo srityse“, – kalba p. Daniūnas.

Užsienis ir mokslo veikla

„Demografinė padėtis nėra palanki, su tuo susiduria visi universitetai. Tačiau ne vienas jų, mes – taip pat, vis daugiau studentų pritraukia iš užsienio šalių. Šiemet jie sudaro beveik 10% visų studijuojančiųjų“, – skaičiuoja p. Daniūnas. Artimiausi VGTU planai – siekis išlaikyti stojančiųjų į bakalauro studijas ir padidinti studijuojančiųjų magistrantūroje skaičius, taip pat atvykstančių iš užsienio studentų srautus.

„Kasmet mažėjant moksleivių skaičiui, tai būtų labai geras rezultatas“, – pabrėžia p. Daniūnas.

VGTU studentų skaičius šių metų spalio 1 d. siekė 10.508, pernai tuo pačiu metu – 10.752. Pusę universiteto pajamų sudaro valstybės biudžeto lėšos už finansuojamus studentų krepšelius ir mokslinę produkciją, kita dalis – lėšos, gautos už įvairius mokslo projektus, darytus tiek Lietuvos, tiek užsienio užsakovams, sutartys su Lietuvos verslo subjektais.

„Esame vieni iš nedaugelio universitetų, turinčių ilgametes bendradarbiavimo su verslu tradicijas, nuolat investuojame į modernią laboratorinę įrangą. Pasiteisino atviros prieigos centrai, čia dažnai įmonėms reikia laukti eilėje, norint atlikti įvairius eksperimentus, tyrimus. Čia viliamės bene didžiausio pajamų dalies augimo kitąmet“, – teigia p. Daniūnas. ES struktūrinės lėšos 2015 m., baigiantis paramos laikotarpiui, sudaro nedidelę VGTU pajamų dalį.

infogr.am::infogram_0_gimstamumas-81150

Diskriminacija ir protų nutekėjimas

Bene sėkmingiausius rezultatus tarp nevalstybinių universitetų skaičiuoja ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas: augo ir pajamos, ir šiemetiniai studentų srautai.

„Iki šiol universitetai neturėjo išgyventi stiprių krizių, per artimiausius kelerius metus demografinė duobė pradės matytis iš daugelio universitetų pajamų ir veiklos rodiklių. Esame privatūs, tad kartu ir lankstūs, galime greičiau nei dideli universitetai reaguoti į rinkos pokyčius. Kita mūsų sėkmės priežastis – studijų tarptautiškumas ir aiški specializacija. Brandinome ir visas studijų programas, ir mokymus verslui“, – metus apibendrina Viltė Auruškevičienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanė. ISM pajamos neatspindi ES paramos. Pasak jos, svarstomoje Aukštojo mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje numatyta geriausiai mokyklas baigusiems studentams neteikti paramos, jei jie stoja į privatų universitetą ar kolegiją.

„Įstatymo pataisos apribotų jauno, labai gerai besimokančio žmogaus galimybes rinktis sau tinkamas studijas. Paradoksas, svarstomas įstatymas numato paramą užsieniečiams, studijuojantiems Lietuvoje, bet lietuviams, norintiems studijuoti privačiame sektoriuje, – ne. Tai ydinga praktika“, – kalba p. Auruškevičienė.

Ji skaičiuoja, kad dar 2011 m., kai privačios ugdymo įstaigos galėjo pretenduoti ne vien į paramą, bet ir į studijų krepšelius, tokių pirmakursių studentų, kurių dalį studijų kompensuodavo valstybė, turėjo 270, šiandien viso labo tas skaičius tesiekia 62 (jiems bent dalį studijų dengia valstybė).

„Jei nebus paramos privatiems universitetams, didės išvažiuojančių iš Lietuvos studentų srautai. Mūsų apklausos rodo, kad neretai tarp alternatyvų, kur studijuoti, jie renkasi arba mokslą ISM, arba užsienio universitetus. Tad galime laukti dar didesnio geriausių protų nutekėjimo iš Lietuvos“, – įspėja p. Auruškevičienė.

infogr.am::infogram_0_destytojai_ir_studentai

Pirmoji kregždė

Šį rudenį VU kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) pasirašė strateginio bendradarbiavimo sutartį.

„Suvieniję jėgas ir keisdamiesi patirtimi tikimės nemažai prisidėti prie spartesnio Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pokyčių. Pirmieji žingsniai jau duoda vaisių. Keliame aštresnes diskusijas ir girdime atgarsių. Viliamės būti išgirsti ir valdžios institucijų“, – teigia p. Žukauskas.

„Viena iš strateginio mūsų plano krypčių – stoti į vieną gretą su pažangiausiais Europos universitetais. Tam dėmesį skirti turėtų ir valdžia. Mes patys samdome aukščiausio lygio užsienio strategavimo ekspertus. Esame nusiteikę sukurti lanksčią modulinę studijų sistemą, kuri leistų studentams rinktis savo studijų scenarijų. Aktyviau dirbame ir su pasaulinėmis reitingų agentūromis. Tai jau duoda vaisių – šiemet pakilome per šimtą vietų ir priartėjome prie 500-uko“, – džiaugiasi p. Žukauskas.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 16 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Siūloma nustatyti prievolę VRK nariams turėti teisę dirbti su slapta informacija

Siekiant užkirsti kelią galimam Rusijos kišimuisi į prezidento rinkimus, siūloma nustatyti prievolę...

Verslo aplinka
2018.07.21
Baltieji rūmai nepritaria referendumo Rytų Ukrainoje idėjai 23

Baltieji Rūmai penktadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlytą idėją, esą Rytų Ukrainos...

Verslo aplinka
2018.07.21
Trumpas ir Juodkalnija: kaip griūva NATO pamatai Premium 3

Donaldo Trumpo, JAV prezidento, požiūris į mažąsias valstybes sąjungininkes kelia grėsmę NATO ateičiai bei...

Verslo aplinka
2018.07.21
Pasitikėjimas Šimašiumi – mažiausias per kadenciją

Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi pasiekė žemiausią vietą per visą jo kadenciją, rodo šeštadienį dienraščio...

Verslo aplinka
2018.07.21
Konservatoriai ir „valstiečiai“ lieka populiariausi 1

Populiariausiomis partijomis šalyje toliau lieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai...

Verslo aplinka
2018.07.21
JAV prezidentui užkliuvo FED politika 13

Donaldo Trumpo socialinio tinklo „Twitter“ paskyros turinys vėl aidi plačiai ir garsiai. JAV prezidentas...

Verslo aplinka
2018.07.20
Telšiuose formuojasi nauja valdančioji dauguma, meras lieka nuošaly 1

Telšių rajono savivaldybės taryboje formuojasi nauja valdančioji koalicija – jos susibūrimo atveju Darbo...

Verslo aplinka
2018.07.20
Valdantieji rengiasi išsipūsti iki daugumos Premium 1

Pastaruosius metus formalios daugumos Seime neturintys valdantieji rudenį gali vėl turėti daugiau kaip pusę...

Verslo aplinka
2018.07.20
Trumpas gina „Google“: 4,34 mlrd. Eur bauda  – Europos pasinaudojimas JAV 14

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo ES konkurencijos prižiūrėtojus dėl technologijų milžinei...

Technologijos
2018.07.20
ES kyla į kovą prieš Vengriją dėl migracijos politikos 21

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį paskelbė suaktyvinti teisinę kovą prieš Vengriją dėl šios atsisakymo...

Verslo aplinka
2018.07.19
Kandidatų dėlionė: kodėl partijos neskuba į rinkimų traukinį Premium

Viešojoje erdvėje vis netylant spėlionėms, kas kitąmet galėtų kandidatuoti rinkimuose į prezidentus,...

Verslo aplinka
2018.07.19
Prezidentei įteiktas garbingiausias skautų apdovanojimas 3

Tautinėje skautų stovykloje „Laužų karta“ apsilankiusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei buvo įteiktas...

Laisvalaikis
2018.07.19
JK policija nustatė pasikėsinimo į Skripalius įtariamuosius 12

Jungtinės Karalystės (JK) policija identifikavo įtariamus išpuolio prieš buvusį dvigubą agentą Sergejų...

Verslo aplinka
2018.07.19
Suteiks VRK nariams teisę dirbti su slapta informacija 1

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas ir nariai turės teisę susipažinti su slapta informacija.

Verslo aplinka
2018.07.19
Baltieji rūmai svarsto Putino pasiūlymą Rusijai leisti apklausti JAV pareigūnus 19

Donaldo Trumpo, JAV prezidento, administracija trečiadienį neatmetė galimybės priimti Rusijos pasiūlymą...

Verslo aplinka
2018.07.19
„Brexit“ tęsinys: ES mėgins dar labiau nepabloginti padėties Premium 3

Michelis Barneir, vyriausiasis ES derybininkas su Jungtine Karalyste (JK) dėl „Brexit“ sąlygų, ketvirtadienį...

Verslo aplinka
2018.07.19
Vakarai neteko demokratijos lyderio 48

Jei esate Vladimiras Putinas, jums buvo puiki diena, nes JAV ir Rusijos kovoje JAV prezidentas stojo į jūsų...

Verslo aplinka
2018.07.18
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
2018.07.18
VRK sprendimas: dalis serialo „Naisių vasara“ yra politinė reklama 3

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį iš dalies pritarė darbo grupės išvadoms dėl televizijos serialo...

Verslo aplinka
2018.07.17
Daugiau prezidentės veto nebus – pasirašyti visi likę įstatymai 2

Iš maždaug pusantro šimto įstatymų, priimtų paskutinėmis Seimo pavasario sesijos dienomis, vetavusi vos porą,...

Verslo aplinka
2018.07.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau