Universitetų finansai: į demografinę duobę lekia nemažindami greičio

Publikuota: 2015-10-24
Artūras Žukauskas, Vilniaus universiteto rektorius.
Artūras Žukauskas, Vilniaus universiteto rektorius.

Šiemet į šalies universitetus ir kolegijas studentų priimta beveik 6% mažiau nei pernai, o didžiausia demografinė duobė ugdymo įstaigų dar laukia apie 2020 m. Tačiau politinės valios jungti aukštąsias mokyklas ir pradėti racionaliau naudoti švietimui skirtas lėšas nėra.

Rolandas Zuoza, švietimo ir mokslo viceministras, teigia, kad abiturientų, kurie sudaro potencialių studentų daugumą, skaičius kasmet nuo 2010 m. mažėja po keletą procentų.

Nuo 2010 m. iki dabar valstybės finansuojamų vietų skaičius sumažėjo 17%.

Tačiau kol į universitetus ateina nemažai tų, kurie mokyklas baigė anksčiau, drastiško studentų ir pajamų mažėjimo nematyti.

„Apie 2020 m. pasieksime demografinę duobę – palyginti su šiais metais, potencialių stojančiųjų skaičius sumažės ketvirtadaliu. Galvojant apie studijas, tai reiškia, kad aukštosios mokyklos turi aktyviai svarstyti, kaip pritraukti studentus iš užsienio, kaip pasiūlyti kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo programų jau turintiems aukštąjį išsilavinimą“, – teigia p. Zuoza.

Anot jo, šalia studijų aukštosios mokyklos gali užsidirbti iš mokslo veiklos, konsultacinių projektų, taip pat bendradarbiaudamos su verslu. Studentų skaičiui mažėjant, tai bus itin aktualu.

Lyginant studijuojančiųjų skaičių 2012–2013 m. ir 2015–2016 m., labiausiai studentų sumažėjo Šiaulių, Klaipėdos, Lietuvos edukologijos, Vytauto Didžiojo universitetuose.

„Studentų skaičiui mažėjant, glaudesnis bendradarbiavimas tarp aukštųjų mokyklų neišvengiamas. Lietuvos aukštosios mokyklos konkuruoja tarpusavyje, bet daugiausia galėtų laimėti dirbdamos kartu“, – teigia viceministras.

Didiesiems lengviau

Didžiausias šalyje Vilniaus universitetas išvengė smukimo. Didėjo ir pajamos, ir šiemetiniai studentų srautai. Artūras Žukauskas, Vilniaus universiteto (VU) rektorius, skaičiuoja, kad bendrosios veiklos pajamos 2014 m. buvo 19% didesnės nei ankstesniais.

„Labiausiai prie šio augimo prisidėjo ES struktūrinių fondų parama, kurios gavome beveik 53% daugiau. Didžioji dalis lėšų buvo naudojama Saulėtekio slėnio dviejų mokslo centrų statyboms ir infrastruktūrai. Valstybės biudžeto asignavimai išaugo 5%, šiek tiek ūgtelėjo ir nuosavos lėšos“, – skaičiuoja p. Žukauskas.

VU šiemet priėmė 7%, arba 300, daugiau studentų nei 2014 m. (VŽ pateiktoje lentelėje prie VU matome kritimą, tačiau čia pateikti rugsėjo 1 d. duomenys, kurie per pirmąjį mėnesį dar keičiasi.)

infogr.am::infogram_0_universitetai-125

infogr.am::infogram_0_kolegijos-9368321

„Daugiau priėmėme politinių, socialinių mokslų, informacinių technologijų pirmakursių. Aktyvesnės mūsų pozicijos viešojoje erdvėje taip pat, tikėtina, prisidėjo prie geresnių rodiklių, nors šalyje, kalbant apie aukštojo tendencijas, nuotaikos niūrios. Abiturientų skaičius pastaraisiais metais mažėja vos ne po 10% kasmet ir taip truks dar 5–6 metus, paskui, tikėtina, kelerius metus bus sąstingis ir tik nuo 2021–2022 m. universitetai gali laukti bent kiek šviesesnių laikų“, – kalba p. Žukauskas.

Trūksta politinės valios

Pasak VU rektoriaus, mažėjimo tendencijos akivaizdžios, tačiau nematyti valdžios veiksmų – aukštųjų mokyklų optimizavimo, nors akivaizdu, kad šių sprendimų atidėlioti negalima. Juolab jog studentų Lietuvoje gerokai per daug – ES šalyse 1 mln. gyventojų tenka 4,8 aukštosios mokyklos, o Lietuvoje – 16,2.

„Neaišku, kaip visos jos išsilaikys ir kam reikia jas toliau remti, kai artimiausios perspektyvos miglotos, kai kuriose aukštosiose mokyklose jau dabar yra po kelis vienos programos studentus, ir jos vis vien vykdomos. Tokių dalykų neturėtų būti, tai lėšų švaistymas“, – kritikuoja p. Žukauskas. Esminių permainų jis nemato ir svarstomame Aukštojo mokslo ir studijų įstatyme.

„Tai tik redakciniai pataisymai, o ne permainos. Deja, 2016-ieji – rinkimų metai, tad dar turbūt metus nematysime jokių pokyčių ir važiuosime žemyn“, – nusivylęs p. Žukauskas. VU rektorius pateikia Danijos pavyzdį: jos vyriausybė įgaliojo pačių universitetų tarybas jungtis, tartis, o po reformų universitetų skaičius sumažėjo kelis kartus.

„Lietuvoje šie procesai visai nevyksta, nors taip pat turime tarybas, kurios formaliai atsako už reorganizavimą. Nematome iniciatyvos iš universitetų, kurie patiria didžiulių nuostolių, matome tik pokiliminius rektorių žingsnius prašant papildomų subsidijų ir t. t. Valstybė nėra sukūrusi mechanizmo, kaip turėtų vykti tokie procesai“, – kritikuoja p. Žukauskas ir priduria, kad, kita vertus, esmė yra ne tik universitetų skaičius, didesnė problema – per daug rengiama aukštojo mokslo studentų.

„Tuos skaičius reikėtų mažinti perpus. Ironiška, tačiau pagal universitetinį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių Europoje pirmauja Graikija, mes esame antri. Tad retorinis klausimas – kur tai veda?“ – ironizuoja p. Žukauskas.

Alfonsas Daniūnas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius, antrina, kad reikėtų griežtinti priėmimo sąlygas, privalu būtų visiems stojantiesiems laikyti valstybinius egzaminus.

„Priimti visus, o paskui juos nubarstyti per pirmuosius metus nėra tinkama strategija“, – įsitikinęs p. Daniūnas. Ypatingą dėmesį VGTU skiria universiteto moksliniam potencialui stiprinti.

„Ateitis priklauso ne pavieniams mokslininkams, o jų grupėms. Ilgalaikėje savo strategijoje esame išskyrę prioritetines mokslo sritis, lyderiaujame darnios statybos, transporto, darnios aplinkos, informacinių technologijų ir komunikacijų mokslo srityse“, – kalba p. Daniūnas.

Užsienis ir mokslo veikla

„Demografinė padėtis nėra palanki, su tuo susiduria visi universitetai. Tačiau ne vienas jų, mes – taip pat, vis daugiau studentų pritraukia iš užsienio šalių. Šiemet jie sudaro beveik 10% visų studijuojančiųjų“, – skaičiuoja p. Daniūnas. Artimiausi VGTU planai – siekis išlaikyti stojančiųjų į bakalauro studijas ir padidinti studijuojančiųjų magistrantūroje skaičius, taip pat atvykstančių iš užsienio studentų srautus.

„Kasmet mažėjant moksleivių skaičiui, tai būtų labai geras rezultatas“, – pabrėžia p. Daniūnas.

VGTU studentų skaičius šių metų spalio 1 d. siekė 10.508, pernai tuo pačiu metu – 10.752. Pusę universiteto pajamų sudaro valstybės biudžeto lėšos už finansuojamus studentų krepšelius ir mokslinę produkciją, kita dalis – lėšos, gautos už įvairius mokslo projektus, darytus tiek Lietuvos, tiek užsienio užsakovams, sutartys su Lietuvos verslo subjektais.

„Esame vieni iš nedaugelio universitetų, turinčių ilgametes bendradarbiavimo su verslu tradicijas, nuolat investuojame į modernią laboratorinę įrangą. Pasiteisino atviros prieigos centrai, čia dažnai įmonėms reikia laukti eilėje, norint atlikti įvairius eksperimentus, tyrimus. Čia viliamės bene didžiausio pajamų dalies augimo kitąmet“, – teigia p. Daniūnas. ES struktūrinės lėšos 2015 m., baigiantis paramos laikotarpiui, sudaro nedidelę VGTU pajamų dalį.

infogr.am::infogram_0_gimstamumas-81150

Diskriminacija ir protų nutekėjimas

Bene sėkmingiausius rezultatus tarp nevalstybinių universitetų skaičiuoja ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas: augo ir pajamos, ir šiemetiniai studentų srautai.

„Iki šiol universitetai neturėjo išgyventi stiprių krizių, per artimiausius kelerius metus demografinė duobė pradės matytis iš daugelio universitetų pajamų ir veiklos rodiklių. Esame privatūs, tad kartu ir lankstūs, galime greičiau nei dideli universitetai reaguoti į rinkos pokyčius. Kita mūsų sėkmės priežastis – studijų tarptautiškumas ir aiški specializacija. Brandinome ir visas studijų programas, ir mokymus verslui“, – metus apibendrina Viltė Auruškevičienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanė. ISM pajamos neatspindi ES paramos. Pasak jos, svarstomoje Aukštojo mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje numatyta geriausiai mokyklas baigusiems studentams neteikti paramos, jei jie stoja į privatų universitetą ar kolegiją.

„Įstatymo pataisos apribotų jauno, labai gerai besimokančio žmogaus galimybes rinktis sau tinkamas studijas. Paradoksas, svarstomas įstatymas numato paramą užsieniečiams, studijuojantiems Lietuvoje, bet lietuviams, norintiems studijuoti privačiame sektoriuje, – ne. Tai ydinga praktika“, – kalba p. Auruškevičienė.

Ji skaičiuoja, kad dar 2011 m., kai privačios ugdymo įstaigos galėjo pretenduoti ne vien į paramą, bet ir į studijų krepšelius, tokių pirmakursių studentų, kurių dalį studijų kompensuodavo valstybė, turėjo 270, šiandien viso labo tas skaičius tesiekia 62 (jiems bent dalį studijų dengia valstybė).

„Jei nebus paramos privatiems universitetams, didės išvažiuojančių iš Lietuvos studentų srautai. Mūsų apklausos rodo, kad neretai tarp alternatyvų, kur studijuoti, jie renkasi arba mokslą ISM, arba užsienio universitetus. Tad galime laukti dar didesnio geriausių protų nutekėjimo iš Lietuvos“, – įspėja p. Auruškevičienė.

infogr.am::infogram_0_destytojai_ir_studentai

Pirmoji kregždė

Šį rudenį VU kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) pasirašė strateginio bendradarbiavimo sutartį.

„Suvieniję jėgas ir keisdamiesi patirtimi tikimės nemažai prisidėti prie spartesnio Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pokyčių. Pirmieji žingsniai jau duoda vaisių. Keliame aštresnes diskusijas ir girdime atgarsių. Viliamės būti išgirsti ir valdžios institucijų“, – teigia p. Žukauskas.

„Viena iš strateginio mūsų plano krypčių – stoti į vieną gretą su pažangiausiais Europos universitetais. Tam dėmesį skirti turėtų ir valdžia. Mes patys samdome aukščiausio lygio užsienio strategavimo ekspertus. Esame nusiteikę sukurti lanksčią modulinę studijų sistemą, kuri leistų studentams rinktis savo studijų scenarijų. Aktyviau dirbame ir su pasaulinėmis reitingų agentūromis. Tai jau duoda vaisių – šiemet pakilome per šimtą vietų ir priartėjome prie 500-uko“, – džiaugiasi p. Žukauskas.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 16 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Partijų reitinge konservatorius lenkia „valstiečiai“ 8

Partijų reitinge valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) po ilgo laiko nežymiai aplenkia...

Tarp kandidatų į prezidentus pirmauja Nausėda ir Skvernelis 13

Paprašyti įvardinti geriausius pretendentus į prezidento postą, gyventojai dažniausiai rinkosi šią savaitę...

Popiežius Lietuvoje lankėsi prieš ketvirtį amžiaus – ar išgirdome jo žodžius Premium

1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo pabučiavo Lietuvos žemę prabėgus vos kelioms dienoms,...

Verslo klasė
2018.09.21
„Airbnb“ pakluso Eurokomisijai – keis kainų paskelbimo politiką 1

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ įsipareigojo...

Verslo aplinka
2018.09.20
Seime liepsnoja diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių ateities 3

Atliekų deginimo gamyklų negalima statyti arčiau nei už 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Vyriausybė...

Verslo aplinka
2018.09.20
Gerokai didėja valstybės rinkliava už oro vežėjų licenciją 1

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) renkama oro vežėjų licencijos rinkliava padidinta tris kartus.

Verslo aplinka
2018.09.19
Interviu su Valstybinių miškų urėdijos vadovu – apie naują komandą, kirtimus Labanoro girioje Premium 2

Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius, skaičiuoja, kad naujoje vadovų...

Agroverslas
2018.09.19
2021-aisiais Lietuvoje liks vienas pagalbos numeris

Vyriausybė siūlo Seimui priimti įstatymą, kad po kelerių metų Lietuvoje liktų vienas modernizuoto Bendrojo...

Verslo aplinka
2018.09.19
MMA kitąmet turėtų padidėti iki 430 Eur 19

Nors Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba fiksuoja skirtingas nuomones...

Verslo aplinka
2018.09.18
Trijų jūrų infrastruktūros sąraše – sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, GIPL

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Imtasi svarstyti kitąmet vyksiančių rinkimų datų paskelbimą

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai turėtų įvykti kitų metų kovo 3 d., prezidentas turėtų būti renkamas...

Verslo aplinka
2018.09.18
Seimo sesijos darbų programoje – keli šimtai projektų

Rugsėjo 10-ąją prasidėjusioje ir iki Kalėdų vyksiančioje Seimo rudens sesijoje planuojama apsvarstyti iki 600...

Verslo aplinka
2018.09.18
Klausimų mąžta, bet atsakymų į kai kuriuos dar teks palaukti Premium 5

Potencialių pretendentų į prezidentus sąraše kol kas yra septynios pavardės. Politologai ir sociologai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Žygimantas Pavilionis nedalyvaus prezidento rinkimuose 14

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis...

Verslo aplinka
2018.09.17
Liberalai į Klaipėdos merus kels S. Gentvilą 1

Klaipėdos miesto liberalai kandidatu į merus iškėlė Seimo narį Simoną Gentvilą.

Verslo aplinka
2018.09.17
Gitanas Nausėda pranešė dalyvausiąs prezidento rinkimuose 52

Apklausose pirmaujantis ekonomistas Gitanas Nausėda dalyvaus kitąmet gegužę vyksiančiuose prezidento...

Verslo aplinka
2018.09.17
Konservatoriai pirminiams prezidento rinkimams kelia 12 kandidatų 11

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyriai dalyvauti pirminiuose šios...

Verslo aplinka
2018.09.17
Prezidentė siūlo antstolių paslaugų įkainius koreguojančias pataisas 10

Vykdymo bylos administravimo išlaidų antstoliai nebegalės susieti su išieškoma suma, o atlygis antstoliui bus...

Verslo aplinka
2018.09.17
Rinkimų proga galėtų labiau paglostyti savivaldą 2

Iki didžiojo balsavimo maratono Lietuvoje lieka mažiau kaip pusmetis. Kitų metų kovą dukart eisime prie...

Verslo aplinka
2018.09.17
Renkant Seimo narį Zanavykų apygardoje prireiks antrojo turo 5

Po dviejų savaičių, paskutinę rugsėjo dieną, Zanavykų vienmandatėje apygardoje bus surengtas antrasis Seimo...

Verslo aplinka
2018.09.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau