Prieš naujus Seimo rinkimus – sena daina

Publikuota: 2015-10-22
Kęstutis Lisauskas, konsultacijų bendrovės EY Mokesčių paslaugų verslui vadovas Vidurio ir Pietryčių Europoje, partneris, „Investors' Forum“ Mokesčių grupės vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kęstutis Lisauskas, konsultacijų bendrovės EY Mokesčių paslaugų verslui vadovas Vidurio ir Pietryčių Europoje, partneris, „Investors' Forum“ Mokesčių grupės vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Prieš kiekvienus Seimo rinkimus sužimba viltis – gal šita kadencija bus kitokia? Tačiau kadencijos pradžioje valdančiųjų partijų žadėti pokyčiai ir šį kartą netampa kūnu. Neįvyko esminė mokesčių reforma. Paskutinę dieną buvo pratęstas PVM lengvatos šildymui galiojimas, nors buvo prisižadėta jos atsisakyti, o dujų kainos sumažėjimas buvo kaip niekad palankus. Plačiai reklamuotas socialinis modelis taip pat kol kas niekur nejuda. Biudžetas kaip buvo deficitinis, taip ir liko, o 2016 m. planuojamas deficitas didesnis negu 2015 metais.

Natūralu – artėjant rinkimams yra daug „būtinų“ išlaidų, tokių kaip rinkėjų pamaloninimas didinant minimalią algą. 2016 m. „Sodros“ rodiklių įstatymas jokia reforma nė iš tolo nekvepia. Tiesa, labai gerai, kad ir progresiniai mokesčiai liko tik kai kurių politikų retorikoje. Pastarųjų dienų siūlymas Seimui dėl progresinių mokesčių jau primena užstrigusią plokštelę – užkliuvo už varčios ir vėl iš pradžios. Todėl, manau, kad pabaiga dėl šio siūlymo bus įprastinė: Finansų ministerija ir Vyriausybė nepritars, Seimas neišdrįs. Juk ir taip aišku: 2016 m. biudžetas jau Seime ir jame jokių progresinių mokesčių nėra.

Iš tikrųjų, vertinant iš verslo pusės, geriau jokių pokyčių negu žalingi pokyčiai, tokie kaip progresnių mokesčių įvedimas.

Taigi ką žada mums 2016 m. biudžetas?

Geros žinios mažiausiai uždirbantiems. Padidėjus minimaliai algai, iki 200 EUR didinamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Taip pat keičiamas NPD formulės koeficientas, todėl su kiekvienu papildomu uždirbtu euru NPD mažės greičiau nei iki šiol. Veikiausiai, ši priešrinkiminė dovana ir lemia mažesnį gyventojų pajamų mokesčio planą 2016 metams, palyginti su šiais metais.

Prastos žinios smulkiems ir vidutiniams investuotojams. Siūloma apmokestinti palūkanų pajamas ir pelną iš vertybinių popierių perleidimo, jeigu per metus atitinkamų rūšių pajamų (pelno) gauta daugiau negu 500 EUR. Šiuo metu galioja 3000 EUR riba. Kodėl Finansų ministerija nusprendė ją mažinti net 6 kartus, sunku suprasti. Visame pasaulyje smulkiems ir vidutiniams investuotojams taikomos apmokestinimo lengvatos, siekiant įtraukti kuo didesnę visuomenės dalį į kapitalo rinką. Mūsų Finansų ministerija eina priešinga kryptimi, būtų labai įdomu išgirsti, kodėl? O dar įdomiau išgirsti, kodėl nesilaikoma 6 mėnesių termino, nustatyto Mokesčių admnistravimo įstatyme?

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų nenumatoma, kaip ir PVM, tačiau abiejų šių mokesčių planuojama surinkti daugiau. Kaip ir šiek tiek didėjančių akcizų. Tikriausiai pasiseks, jei nesušlubuos ekonomika. Kadangi mūsų ekonomika labiau priklausoma nuo tarptautinės konjunktūros nei nuo vidaus rinkos, o valdžia nedaro drastiškų pokyčių (nei gerų, nei labai blogų), belieka sukryžiuoti du pirštus ir visiems nesiblaškant dirbti savo darbus.

Na, o „Sodros“ fronte nieko naujo, vadinasi ir „vokelių“ 2016 metais nemažės. Ką gi, lauksime naujos kadencijos Seimo su ta pačia viltimi. Kaip Marijono Mikutavičiaus dainoje: „pabandom iš naujo“ – juk vėl tik per plauką mes nepadarėm „Sodros“ reformos…

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau