Japonijos ambasadorius: investicijoms reikia aiškios ekonomikos plėtros vizijos

Publikuota: 2015-10-17
„Japonijos investuotojams turi būti aišku, kokia linkme jūs judate, tada jie domėsis investavimo galimybėmis“, – pabrėžia Toyoei Shigeeda, Japonijos ambasadorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Japonijos investuotojams turi būti aišku, kokia linkme jūs judate, tada jie domėsis investavimo galimybėmis“, – pabrėžia Toyoei Shigeeda, Japonijos ambasadorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Reikia aiškios vizijos, kokia linkme ilguoju laikotarpiu plėtoti Lietuvos ekonomiką, – pabrėžia Toyoei Shigeeda, naujasis Japonijos ambasadorius, pradėjęs eiti pareigas rugsėjo mėnesį. Jeigu bus ilgalaikė strategija, atsiras ir investuotojų susidomėjimas, sako ambasadorius. Ponas Shigeeda Japonijos ir Lietuvos verslininkams pataria vieniems į kitus žvelgti kaip į partnerius, galinčius pasinaudoti ne tik savo, tačiau ir aplinkinių rinkų pranašumais. Pirmasis žingsnis glaudžiau bendradarbiauti – tarpusavio pažinimas ir turizmas.

Neseniai atvykote į Lietuvą, kokį įspūdį apie šalies ekonomikos raidą susidarėte? Kuo galėtume sudominti japonus?

Japonams Lietuva tebėra menkai pažįstama. Manau, šiuo metu jūs esate valstybės kūrimo procese. Tai patrauklus įvaizdis japonams.

Mes dabartinę savo valstybę pradėjome kurti prieš 130 metų. Tada Japonija dar buvo neturtinga. Atsivėrėme kitoms šalims, susipažinome su daugybe kultūrų, mokslu, ekonomika, skirtingomis valdymo sistemomis.

Kuriame savo valstybę ir norime pritraukti investicijų. Japonijoje gausu galingų bendrovių, kaip galime jas sudominti investuoti Lietuvoje?

Svarbu atsakyti į klausimą – kokią Lietuvos ekonomiką įsivaizduojate ilguoju laikotarpiu? Reikia aiškios vizijos. Ar tai šalis, kuri orientuojasi į pramonę? Turizmą, žemės ūkį?

Japonijos investuotojams reikia aiškumo, kuria linkme jūs judate, tada jie domėsis investavimo galimybėmis.

Lietuva turi gerą atskaitos tašką. Galite rinktis, į kurią pusę judėti, atitinkamai nukreipti išteklius. Pavyzdžiui, Japonijoje kadaise pertvarkėme švietimo ir ekonomikos sistemas, pastangas sutelkėme į pramonę.

Taip pat Lietuva turi įtikinti, kad Japonijos bendrovės gali šalyje imtis sėkmingos ir pelningos veiklos. Jie turi matyti jūsų pranašumus. Turite paaiškinti, kodėl Lietuva yra patraukli investicijoms.

Tarkime, jūsų geografinė pozicija yra patogi, turite Klaipėdos uostą, laisvos ekonomikos zonas.

Atkreipiu dėmesį, kad japonų kalbą mokėti per kitus penkerius metus gali tapti itin perspektyvu. Japonijos bendrovių problema dažnai yra ta, kad trūksta žmonių, kalbančių vietos kalba.

Taigi ją mokantys lietuviai galėtų tapti bendrovių atstovais, joms plėtojant veiklą šalyje. Vilniuje galima bendradarbiauti anglų kalba, bet regionuose reikia žmonių, kurie suprastų lietuvių ir japonų kalbas.

Apskritai ar Lietuva – ne per maža žuvelė Japonijos milžinams?

Lietuva yra maža rinka, bet Japonijai reikia gero partnerio jūsų regione, ir manau, kad galite juo tapti.

Mūsų valstybės turi pasinaudoti viena kita ne tik kaip rinka savo produkcijai, tačiau ir tapti partneriais platesniame regione. Lietuvos ir Japonijos verslininkams bendradarbiaujant, per Lietuvą būtų galima paskirstyti produkciją į kitas rinkas.

Tas pats pasakytina apie Japoniją. Lietuvos bendrovės gali rasti čia partnerių plėtodamos veiklą ne tik Japonijoje, bet ir jiems puikiai pažįstamose Azijos rinkose.

Kokios apskritai yra Japonijos bendrovių investavimo ES tendencijos?

Šalia mūsų yra didžiulė Azijos rinka. Europa – toli, todėl Japonijos verslą gana sunku prisikviesti. Didelės bendrovės pasitiki tokiomis valstybėmis kaip Vokietija, Prancūzija ar Didžioji Britanija, bet apie kitas valstybes, įskaitant Lietuvą, mažai žinoma. Kalbant apie investavimo tendencijas, Japonijos bendrovės daugiausia linkusios steigti bendrovių atstovybes. Ši tendencija, manau, ryškėja.

Sąlygos pramonės produkcijos gamykloms statyti ES nėra palankios. To priežastis – aukštos darbo sąnaudos.

Visagino atominės elektrinės klausimas – tarsi dramblys kambaryje, kalbant apie verslo santykių perspektyvas. Gal Japonijos verslininkai mano, kad Lietuvoje, kalbant apie investicijas ar bendradarbiavimą, tvyro per didelė politinė rizika?

„Hitachi“ projektas nebuvo susijęs tik su atomine energetika, tai galėjo tapti ir dviejų valstybių bendradarbiavimo simboliu.

Šis projektas galėjo aplink save sukurti papildomų ekonominių efektų, paskatinti kitas Japonijos pramonės bendroves ateiti į Lietuvą. Iš tiesų kelia nerimą, kaip Japonijos verslininkai gali vertinti dabartinę būklę.

Energetiniai klausimai, žinoma, yra Lietuvos apsisprendimo reikalas. Bet noriu pakviesti Lietuvos žmones pasitikėti Japonija, mes turime saugiausias branduolines technologijas.

Dvišalė Japonijos ir Lietuvos prekyba yra kukli. Kaip šalys galėtų bendradarbiauti garsindamos savo produkciją?

Pirmiausia patarčiau būtinai sukurti ir lietuvišką ženklą. Taip pat galėtume galvoti apie regionų vaidmenį. Kalbant apie miestų bendradarbiavimą (pavyzdžiui, Klaipėda ir Kudžis), dabar daugiausia vyksta kultūriniai mainai. Kodėl nepabandžius partnerystės išplėsti ir į ekonominį bendradarbiavimą? Miestas partneris galėtų įvairiomis progomis garsinti Lietuvos produkciją Japonijoje. Ir atvirkščiai.

infogr.am::infogram_0_lietuvos_eksportas_i_japonija

Užsiminėte, kad esame menkai pažįstami. Tuomet kaip susipažinti?

Bendradarbiavimo plėtrą turime pradėti tame sektoriuje, kuriame iš karto pajustume efektą. Taigi trumpuoju laikotarpiu kalbame apie turizmą.

Nuo to atsispyrę galime stiprinti santykius ir taip sukurti prielaidų ilgojo laikotarpio ekonominiam bendradarbiavimui.

Manau, svarbiausia, kad japonai daugiau sužinotų apie Lietuvą. Verslininkų bendradarbiavimą lemia įvairūs veiksniai – kultūra, politika, žmonių požiūris. Per žmonių santykius užsimezga ir verslo ryšiai.

Pirmoji mano užduotis ir yra garsinti Lietuvą Japonijoje, kviesti žmones čia atvykti. Turistų iš Japonijos skaičius kelerius pastaruosius metus auga.

Netrukus Japonijoje pradės rodyti filmą apie Chiunę Sugiharą, šalies gyventojai išgirs Lietuvos vardą, tai gali būti impulsas toliau turizmui augti. (Chiune Sugihara – Japonijos vicekonsulas, dirbęs Kaune 1939–1940 m. Išduodamas tranzitines vizas į Japoniją jis išgelbėjo tūkstančius žydų – VŽ.)

Prabilote apie turizmą – ko japonų turistai ieško svečiose šalyse? Gal yra specifinių receptų jiems prisivilioti?

Tiesiog reikia būti aktyviems. Ypač mažesniuose miesteliuose, kai atvyksta japonų turistų grupė, galbūt vietos bendruomenė, valdžios atstovai ar pats meras galėtų juos sutikti ar surengti nedidelį priėmimą, kuriame pavaišintų savo regionui būdinga produkcija.

Tai veiksminga, siūlau pabandyti taikyti tokią praktiką. Japonijos turistai nori įdomių potyrių, išskirtinumo, jiems patinka bendrauti su žmonėmis.

Kiekviename Lietuvos regione visus metus vyksta daug renginių, tačiau jie turėtų būti plačiau nušviečiami ir garsinami už konkretaus miesto ar miestelio ribų. Reikėtų sudaryti bendrus turistinius kelius.

Tokie dalykai būtų populiarūs tarp turistų. Kelionių agentūros atkreiptų dėmesį ir norėtų vežti keliautojus į tas vietas. Taip įsisuktų ratas.

Siekiant užtikrinti ilgalaikį turistų srautų augimą, taip pat reikėtų plėsti infrastruktūrą. Vilniuje apgyvendinimo infrastruktūra yra moderni, bet regionuose to neretai trūksta.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 9 d.

infogr.am::infogram_0_turistu_is_japonijos

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Seime juda iniciatyva viešinti prisipažinusius KGB‘istus, VSD tai vadina klaida 5

Seimas po audringų diskusijų sutiko svarstyti pasiūlymą jau kitąmet paviešinti Lietuvos valstybei oficialiai...

Verslo aplinka
2018.06.21
Mokesčių reforma: lenktynės su laiku Premium 9

Seimo valdantiesiems paskendus diskusijose ir gerokai vėluojant patvirtinti mokesčių bei pensijų sistemų...

Verslo aplinka
2018.06.21
Būstą regionuose įsigyjančiam jaunimui – valstybės parama 18

Mažesniuose miestuose ar rajonuose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos gaus valstybės paramą, kuri sieks...

Verslo aplinka
2018.06.21
„Brexit“: JK parlamentas palaimino May planą

Theresos May, Jungtinės Karalystės (JK) ministrės pirmininkės, „Brexit“ strategija sulaukė svarbaus...

Verslo aplinka
2018.06.21
Latvijoje suimtas parlamento narys, įtariamas neskaidriu partijos finansavimu

Latvijos korupcijos prevencijos biuras po parlamento pritarimo suėmė Saeimos narį Artusą Kaiminį.

Verslo aplinka
2018.06.20
Šapoka: tai yra klaida, kurios pasekmes prognozuoti būtų sunku 25

Vilius Šapoka, finansų ministras, neigiamai vertina „chaotiškus“ Seimo biudžeto ir finansų komiteto priimtus...

Verslo aplinka
2018.06.20
Sutkus po Seimo komiteto sprendimų dėl progresinio tarifo: „Tiesus kelias į Venesuelą“ 9

Seimo biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį patvirtino 27% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą...

Verslo aplinka
2018.06.20
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pensijų reformai, tačiau nukėlė klausimą dėl anuitetų 1

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai trečiadienį svarstė ministrų kabineto pateiktą pensijų kaupimo...

Verslo aplinka
2018.06.20
Merkel ir Macronas sutarė dėl atskiro euro zonos biudžeto 6

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, ir Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, po susitikimo Berlyne...

Verslo aplinka
2018.06.19
Valdantieji vargais negalais apgynė aplinkos ministrą 9

Seimas, antradienį audringai, ilgai ir procedūriškai klampiai svarstęs opozicinių socialdemokratų inicijuotą...

Verslo aplinka
2018.06.19
Seime sunkiai judama link valstybės tarnybos reformos 1

Seimas iš esmės sutinka reformuoti valstybės tarnybą, tačiau kiek švelniau, nei pasiūlė Vyriausybė. Dalis...

Verslo aplinka
2018.06.19
Europietiškų pinigų kapšas Lietuvai gerokai suzmeks Premium 4

Europos Komisija (EK) siūlo numatyti, kad 2021–2027 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu Lietuva į bendrą...

Verslo aplinka
2018.06.19
Teisingumo ministras: nevertėtų grąžinti galimybę verslui finansuoti politikus Premium 2

Valdžia nenusiteikusi grįžti prie tvarkos, kai verslininkai ribotai finansiškai rėmė partijas ir politines...

Verslo aplinka
2018.06.19
Dar viena reforma neužstrigo: Seimo komitetas pritarė mokytojų etatams 4

Seimo švietimo ir mokslo komitetas pirmadienį pritarė mokytojų atlyginimų reformai, pagal kurią...

Verslo aplinka
2018.06.18
Lauks detalesnės STT informacijos apie Konkurencijos tarybos vicepirmininką 1

Premjeras Saulius Skvernelis paprašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikti daugiau informacijos apie...

Verslo aplinka
2018.06.18
Pasirašė susitarimą dėl Makedonijos valstybės pavadinimo

Graikija ir Makedonija išsprendė tris dešimtmečius trukusį konfliktą dėl buvusios Jugoslavijos respublikos...

Verslo aplinka
2018.06.18
Premjeras balansuoja ant atsistatydinimo ribos Premium 21

Seime darkoma mokesčių ir pensijų sistemų reforma suerzino premjerą Saulių Skvernelį – jis jau leido...

Verslo aplinka
2018.06.18
Kinija Europoje: prisigrūdo pirkinių pilną krepšį 11

Kai Kinijos „Midea Group“ 2016-aisiais paskelbė už 4 mlrd. JAV dolerių perkanti  Vokietijos robotų gamintoją...

Verslo klasė
2018.06.17
Dingo išardyto Seimo fontano purkštuvai 4

Seimo kanceliarijos galvos skausmu virtęs fontanas galbūt tapo vagių taikiniu – dingo kelerius metus saugotos...

Verslo aplinka
2018.06.16
Aukcione parduota buvusi konservatorių būstinė Vilniaus senamiestyje

Buvusi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) būstinė Vilniuje sulaukė susidomėjimo – už...

Statyba ir NT
2018.06.16

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau