Japonijos ambasadorius: investicijoms reikia aiškios ekonomikos plėtros vizijos

Publikuota: 2015-10-17
„Japonijos investuotojams turi būti aišku, kokia linkme jūs judate, tada jie domėsis investavimo galimybėmis“, – pabrėžia Toyoei Shigeeda, Japonijos ambasadorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Japonijos investuotojams turi būti aišku, kokia linkme jūs judate, tada jie domėsis investavimo galimybėmis“, – pabrėžia Toyoei Shigeeda, Japonijos ambasadorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Reikia aiškios vizijos, kokia linkme ilguoju laikotarpiu plėtoti Lietuvos ekonomiką, – pabrėžia Toyoei Shigeeda, naujasis Japonijos ambasadorius, pradėjęs eiti pareigas rugsėjo mėnesį. Jeigu bus ilgalaikė strategija, atsiras ir investuotojų susidomėjimas, sako ambasadorius. Ponas Shigeeda Japonijos ir Lietuvos verslininkams pataria vieniems į kitus žvelgti kaip į partnerius, galinčius pasinaudoti ne tik savo, tačiau ir aplinkinių rinkų pranašumais. Pirmasis žingsnis glaudžiau bendradarbiauti – tarpusavio pažinimas ir turizmas.

Neseniai atvykote į Lietuvą, kokį įspūdį apie šalies ekonomikos raidą susidarėte? Kuo galėtume sudominti japonus?

Japonams Lietuva tebėra menkai pažįstama. Manau, šiuo metu jūs esate valstybės kūrimo procese. Tai patrauklus įvaizdis japonams.

Mes dabartinę savo valstybę pradėjome kurti prieš 130 metų. Tada Japonija dar buvo neturtinga. Atsivėrėme kitoms šalims, susipažinome su daugybe kultūrų, mokslu, ekonomika, skirtingomis valdymo sistemomis.

Kuriame savo valstybę ir norime pritraukti investicijų. Japonijoje gausu galingų bendrovių, kaip galime jas sudominti investuoti Lietuvoje?

Svarbu atsakyti į klausimą – kokią Lietuvos ekonomiką įsivaizduojate ilguoju laikotarpiu? Reikia aiškios vizijos. Ar tai šalis, kuri orientuojasi į pramonę? Turizmą, žemės ūkį?

Japonijos investuotojams reikia aiškumo, kuria linkme jūs judate, tada jie domėsis investavimo galimybėmis.

Lietuva turi gerą atskaitos tašką. Galite rinktis, į kurią pusę judėti, atitinkamai nukreipti išteklius. Pavyzdžiui, Japonijoje kadaise pertvarkėme švietimo ir ekonomikos sistemas, pastangas sutelkėme į pramonę.

Taip pat Lietuva turi įtikinti, kad Japonijos bendrovės gali šalyje imtis sėkmingos ir pelningos veiklos. Jie turi matyti jūsų pranašumus. Turite paaiškinti, kodėl Lietuva yra patraukli investicijoms.

Tarkime, jūsų geografinė pozicija yra patogi, turite Klaipėdos uostą, laisvos ekonomikos zonas.

Atkreipiu dėmesį, kad japonų kalbą mokėti per kitus penkerius metus gali tapti itin perspektyvu. Japonijos bendrovių problema dažnai yra ta, kad trūksta žmonių, kalbančių vietos kalba.

Taigi ją mokantys lietuviai galėtų tapti bendrovių atstovais, joms plėtojant veiklą šalyje. Vilniuje galima bendradarbiauti anglų kalba, bet regionuose reikia žmonių, kurie suprastų lietuvių ir japonų kalbas.

Apskritai ar Lietuva – ne per maža žuvelė Japonijos milžinams?

Lietuva yra maža rinka, bet Japonijai reikia gero partnerio jūsų regione, ir manau, kad galite juo tapti.

Mūsų valstybės turi pasinaudoti viena kita ne tik kaip rinka savo produkcijai, tačiau ir tapti partneriais platesniame regione. Lietuvos ir Japonijos verslininkams bendradarbiaujant, per Lietuvą būtų galima paskirstyti produkciją į kitas rinkas.

Tas pats pasakytina apie Japoniją. Lietuvos bendrovės gali rasti čia partnerių plėtodamos veiklą ne tik Japonijoje, bet ir jiems puikiai pažįstamose Azijos rinkose.

Kokios apskritai yra Japonijos bendrovių investavimo ES tendencijos?

Šalia mūsų yra didžiulė Azijos rinka. Europa – toli, todėl Japonijos verslą gana sunku prisikviesti. Didelės bendrovės pasitiki tokiomis valstybėmis kaip Vokietija, Prancūzija ar Didžioji Britanija, bet apie kitas valstybes, įskaitant Lietuvą, mažai žinoma. Kalbant apie investavimo tendencijas, Japonijos bendrovės daugiausia linkusios steigti bendrovių atstovybes. Ši tendencija, manau, ryškėja.

Sąlygos pramonės produkcijos gamykloms statyti ES nėra palankios. To priežastis – aukštos darbo sąnaudos.

Visagino atominės elektrinės klausimas – tarsi dramblys kambaryje, kalbant apie verslo santykių perspektyvas. Gal Japonijos verslininkai mano, kad Lietuvoje, kalbant apie investicijas ar bendradarbiavimą, tvyro per didelė politinė rizika?

„Hitachi“ projektas nebuvo susijęs tik su atomine energetika, tai galėjo tapti ir dviejų valstybių bendradarbiavimo simboliu.

Šis projektas galėjo aplink save sukurti papildomų ekonominių efektų, paskatinti kitas Japonijos pramonės bendroves ateiti į Lietuvą. Iš tiesų kelia nerimą, kaip Japonijos verslininkai gali vertinti dabartinę būklę.

Energetiniai klausimai, žinoma, yra Lietuvos apsisprendimo reikalas. Bet noriu pakviesti Lietuvos žmones pasitikėti Japonija, mes turime saugiausias branduolines technologijas.

Dvišalė Japonijos ir Lietuvos prekyba yra kukli. Kaip šalys galėtų bendradarbiauti garsindamos savo produkciją?

Pirmiausia patarčiau būtinai sukurti ir lietuvišką ženklą. Taip pat galėtume galvoti apie regionų vaidmenį. Kalbant apie miestų bendradarbiavimą (pavyzdžiui, Klaipėda ir Kudžis), dabar daugiausia vyksta kultūriniai mainai. Kodėl nepabandžius partnerystės išplėsti ir į ekonominį bendradarbiavimą? Miestas partneris galėtų įvairiomis progomis garsinti Lietuvos produkciją Japonijoje. Ir atvirkščiai.

infogr.am::infogram_0_lietuvos_eksportas_i_japonija

Užsiminėte, kad esame menkai pažįstami. Tuomet kaip susipažinti?

Bendradarbiavimo plėtrą turime pradėti tame sektoriuje, kuriame iš karto pajustume efektą. Taigi trumpuoju laikotarpiu kalbame apie turizmą.

Nuo to atsispyrę galime stiprinti santykius ir taip sukurti prielaidų ilgojo laikotarpio ekonominiam bendradarbiavimui.

Manau, svarbiausia, kad japonai daugiau sužinotų apie Lietuvą. Verslininkų bendradarbiavimą lemia įvairūs veiksniai – kultūra, politika, žmonių požiūris. Per žmonių santykius užsimezga ir verslo ryšiai.

Pirmoji mano užduotis ir yra garsinti Lietuvą Japonijoje, kviesti žmones čia atvykti. Turistų iš Japonijos skaičius kelerius pastaruosius metus auga.

Netrukus Japonijoje pradės rodyti filmą apie Chiunę Sugiharą, šalies gyventojai išgirs Lietuvos vardą, tai gali būti impulsas toliau turizmui augti. (Chiune Sugihara – Japonijos vicekonsulas, dirbęs Kaune 1939–1940 m. Išduodamas tranzitines vizas į Japoniją jis išgelbėjo tūkstančius žydų – VŽ.)

Prabilote apie turizmą – ko japonų turistai ieško svečiose šalyse? Gal yra specifinių receptų jiems prisivilioti?

Tiesiog reikia būti aktyviems. Ypač mažesniuose miesteliuose, kai atvyksta japonų turistų grupė, galbūt vietos bendruomenė, valdžios atstovai ar pats meras galėtų juos sutikti ar surengti nedidelį priėmimą, kuriame pavaišintų savo regionui būdinga produkcija.

Tai veiksminga, siūlau pabandyti taikyti tokią praktiką. Japonijos turistai nori įdomių potyrių, išskirtinumo, jiems patinka bendrauti su žmonėmis.

Kiekviename Lietuvos regione visus metus vyksta daug renginių, tačiau jie turėtų būti plačiau nušviečiami ir garsinami už konkretaus miesto ar miestelio ribų. Reikėtų sudaryti bendrus turistinius kelius.

Tokie dalykai būtų populiarūs tarp turistų. Kelionių agentūros atkreiptų dėmesį ir norėtų vežti keliautojus į tas vietas. Taip įsisuktų ratas.

Siekiant užtikrinti ilgalaikį turistų srautų augimą, taip pat reikėtų plėsti infrastruktūrą. Vilniuje apgyvendinimo infrastruktūra yra moderni, bet regionuose to neretai trūksta.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 9 d.

infogr.am::infogram_0_turistu_is_japonijos

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pasirašytas Sveikatos draudimo fondo biudžetas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pasirašė praėjusią savaitę Seimo priimtą 2019 m. Privalomojo...

Šiaulių savivaldybėje tęsiasi atleidimų banga 2

Šiaulių m. savivaldybės meras pasirašė potvarkį dėl Marijaus Veličkos, administracijos direktoriaus...

Verslo aplinka
2018.12.17
Laukiant „Sodros“ vadovo konkurso pasirašytas šio fondo biudžetas 1

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė praėjusią savaitę Seimo priimtą „Sodros“ biudžetą, siekiantį daugiau...

Verslo aplinka
2018.12.17
Į kultūros ministrus pasiūlytas M. Kvietkauskas 10

Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, buvęs Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius,...

Verslo aplinka
2018.12.17
Žemdirbių Meka – Kaune? 28

Vyriausybė, sumaniusi Žemės ūkio ministerijos kraustynes į Kauną, negali paaiškinti darbuotojams nei šio...

Verslo aplinka
2018.12.17
Raseinių rajono meras A. Gricius skundžia prokurorams R. Ačo elgesį 1

Raseinių rajono savivaldybės meras Algirdas Gricius dėl kyšininkavimu įtariamo nuo pareigų nušalinto...

Verslo aplinka
2018.12.16
Savo kiemuose užsiėmę politikai kuria lyderystės vakuumą Vakarų pasaulyje

Savas problemas sprendžiantys šalių politikai atvėrė lyderystės vakuumą Vakarų pasaulyje. Kai kurie...

Verslo aplinka
2018.12.16
Katovicuose susitarta dėl Paryžiaus klimato sutarties įgyvendinimo priemonių 10

Beveik 200 šalių diplomatai Lenkijos Katovicų mieste šiąnakt pasiekė susitarimą dėl priemonių, kuriomis bus...

Verslo aplinka
2018.12.16
2018-ieji: amerikietiškų kalnelių metai Premium 2

„The Economist“ žurnalas kiekvieną gruodį sukuria viršelį, pilną pačių įvairiausių simbolių, – kartais tai...

Verslo klasė
2018.12.16
P. Porošenka paskelbė apie nuo Maskvos nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios įkūrimą 20

Ukrainos Prezidentas Petro Porošenka Kijeve pasibaigus istoriniam ortodoksų sinodui paskelbė apie atskiros...

Verslo aplinka
2018.12.15
Lietuva suteikė politinį prieglobstį dar vienam aktyvistui iš Rusijos 3

Lietuva šią savaitę suteikė politinį prieglobstį dar vienam aktyvistui iš Rusijos.

Verslo aplinka
2018.12.15
Kandidatų į prezidentus varžybose pirmauja G. Nausėda ir I. Šimonytė – apklausa 14

Tarp kandidatų į prezidentus daugiausia paramos sulaukia ekonomistas Gitanas Nausėda ir parlamentarė Ingrida...

Verslo aplinka
2018.12.15
Apklausa: populiariausi išlieka konservatoriai ir valstiečiai 4

Populiariausiomis tarp partijų išlieka opoziciniai konservatoriai ir valdantieji „valstiečiai“, rodo...

Verslo aplinka
2018.12.15
Mokytojų streikai kirto per S. Skvernelio reitingus 3

Dėl mokytojų streiko smuko ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio populiarumas – palankiai vertinančių jo...

Verslo aplinka
2018.12.15
S. Skvernelis informaciją apie grėsmes perdavė ir V. Pranckiečiui, konservatoriams neduos  1

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako riboto naudojimo informaciją apie galimas grėsmes perdavęs ir...

Verslo aplinka
2018.12.14
Laukiama prezidentės apsisprendimo dėl kitų metų biudžeto, galimas veto

Iki kitos savaitės pabaigos prezidentė Dalia Grybauskaitė turi apsispręsti, ar pasirašyti Seimo priimtą 2019...

Verslo aplinka
2018.12.14
Derybos dėl ilgamečio ES biudžeto užtruks ilgiau nei tikėtasi Premium

Europos Sąjungos šalių derybos dėl būsimo daugiamečio bendrijos biudžeto truks ilgiau nei planuota ir baigsis...

Verslo aplinka
2018.12.14
Valdantieji vėl bando prastumti LRT parlamentinio tyrimo išvadas 2

Seimo valdantieji vėl stumia prieštaringai vertinamų ir politizuotomis vadinamų Lietuvos nacionalinio radijo...

Verslo aplinka
2018.12.13
Seimas nebenori tirti padėties žemės ūkio sektoriuje

Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK) neteks atlikti parlamentinio tyrimo dėl padėties žemės ūkio sektoriuje.

Verslo aplinka
2018.12.13
Ūkio ministerija dar kartą mažina verslo priežiūros institucijų skaičių 2

Nuo 2020 m. verslo priežiūros institucijų skaičius mažės nuo 55 iki 47. Tai numatančiam Ūkio ministerijos...

Verslo aplinka
2018.12.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau