Japonijos ambasadorius: investicijoms reikia aiškios ekonomikos plėtros vizijos

Publikuota: 2015-10-17
„Japonijos investuotojams turi būti aišku, kokia linkme jūs judate, tada jie domėsis investavimo galimybėmis“, – pabrėžia Toyoei Shigeeda, Japonijos ambasadorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Japonijos investuotojams turi būti aišku, kokia linkme jūs judate, tada jie domėsis investavimo galimybėmis“, – pabrėžia Toyoei Shigeeda, Japonijos ambasadorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Reikia aiškios vizijos, kokia linkme ilguoju laikotarpiu plėtoti Lietuvos ekonomiką, – pabrėžia Toyoei Shigeeda, naujasis Japonijos ambasadorius, pradėjęs eiti pareigas rugsėjo mėnesį. Jeigu bus ilgalaikė strategija, atsiras ir investuotojų susidomėjimas, sako ambasadorius. Ponas Shigeeda Japonijos ir Lietuvos verslininkams pataria vieniems į kitus žvelgti kaip į partnerius, galinčius pasinaudoti ne tik savo, tačiau ir aplinkinių rinkų pranašumais. Pirmasis žingsnis glaudžiau bendradarbiauti – tarpusavio pažinimas ir turizmas.

Neseniai atvykote į Lietuvą, kokį įspūdį apie šalies ekonomikos raidą susidarėte? Kuo galėtume sudominti japonus?

Japonams Lietuva tebėra menkai pažįstama. Manau, šiuo metu jūs esate valstybės kūrimo procese. Tai patrauklus įvaizdis japonams.

Mes dabartinę savo valstybę pradėjome kurti prieš 130 metų. Tada Japonija dar buvo neturtinga. Atsivėrėme kitoms šalims, susipažinome su daugybe kultūrų, mokslu, ekonomika, skirtingomis valdymo sistemomis.

Kuriame savo valstybę ir norime pritraukti investicijų. Japonijoje gausu galingų bendrovių, kaip galime jas sudominti investuoti Lietuvoje?

Svarbu atsakyti į klausimą – kokią Lietuvos ekonomiką įsivaizduojate ilguoju laikotarpiu? Reikia aiškios vizijos. Ar tai šalis, kuri orientuojasi į pramonę? Turizmą, žemės ūkį?

Japonijos investuotojams reikia aiškumo, kuria linkme jūs judate, tada jie domėsis investavimo galimybėmis.

Lietuva turi gerą atskaitos tašką. Galite rinktis, į kurią pusę judėti, atitinkamai nukreipti išteklius. Pavyzdžiui, Japonijoje kadaise pertvarkėme švietimo ir ekonomikos sistemas, pastangas sutelkėme į pramonę.

Taip pat Lietuva turi įtikinti, kad Japonijos bendrovės gali šalyje imtis sėkmingos ir pelningos veiklos. Jie turi matyti jūsų pranašumus. Turite paaiškinti, kodėl Lietuva yra patraukli investicijoms.

Tarkime, jūsų geografinė pozicija yra patogi, turite Klaipėdos uostą, laisvos ekonomikos zonas.

Atkreipiu dėmesį, kad japonų kalbą mokėti per kitus penkerius metus gali tapti itin perspektyvu. Japonijos bendrovių problema dažnai yra ta, kad trūksta žmonių, kalbančių vietos kalba.

Taigi ją mokantys lietuviai galėtų tapti bendrovių atstovais, joms plėtojant veiklą šalyje. Vilniuje galima bendradarbiauti anglų kalba, bet regionuose reikia žmonių, kurie suprastų lietuvių ir japonų kalbas.

Apskritai ar Lietuva – ne per maža žuvelė Japonijos milžinams?

Lietuva yra maža rinka, bet Japonijai reikia gero partnerio jūsų regione, ir manau, kad galite juo tapti.

Mūsų valstybės turi pasinaudoti viena kita ne tik kaip rinka savo produkcijai, tačiau ir tapti partneriais platesniame regione. Lietuvos ir Japonijos verslininkams bendradarbiaujant, per Lietuvą būtų galima paskirstyti produkciją į kitas rinkas.

Tas pats pasakytina apie Japoniją. Lietuvos bendrovės gali rasti čia partnerių plėtodamos veiklą ne tik Japonijoje, bet ir jiems puikiai pažįstamose Azijos rinkose.

Kokios apskritai yra Japonijos bendrovių investavimo ES tendencijos?

Šalia mūsų yra didžiulė Azijos rinka. Europa – toli, todėl Japonijos verslą gana sunku prisikviesti. Didelės bendrovės pasitiki tokiomis valstybėmis kaip Vokietija, Prancūzija ar Didžioji Britanija, bet apie kitas valstybes, įskaitant Lietuvą, mažai žinoma. Kalbant apie investavimo tendencijas, Japonijos bendrovės daugiausia linkusios steigti bendrovių atstovybes. Ši tendencija, manau, ryškėja.

Sąlygos pramonės produkcijos gamykloms statyti ES nėra palankios. To priežastis – aukštos darbo sąnaudos.

Visagino atominės elektrinės klausimas – tarsi dramblys kambaryje, kalbant apie verslo santykių perspektyvas. Gal Japonijos verslininkai mano, kad Lietuvoje, kalbant apie investicijas ar bendradarbiavimą, tvyro per didelė politinė rizika?

„Hitachi“ projektas nebuvo susijęs tik su atomine energetika, tai galėjo tapti ir dviejų valstybių bendradarbiavimo simboliu.

Šis projektas galėjo aplink save sukurti papildomų ekonominių efektų, paskatinti kitas Japonijos pramonės bendroves ateiti į Lietuvą. Iš tiesų kelia nerimą, kaip Japonijos verslininkai gali vertinti dabartinę būklę.

Energetiniai klausimai, žinoma, yra Lietuvos apsisprendimo reikalas. Bet noriu pakviesti Lietuvos žmones pasitikėti Japonija, mes turime saugiausias branduolines technologijas.

Dvišalė Japonijos ir Lietuvos prekyba yra kukli. Kaip šalys galėtų bendradarbiauti garsindamos savo produkciją?

Pirmiausia patarčiau būtinai sukurti ir lietuvišką ženklą. Taip pat galėtume galvoti apie regionų vaidmenį. Kalbant apie miestų bendradarbiavimą (pavyzdžiui, Klaipėda ir Kudžis), dabar daugiausia vyksta kultūriniai mainai. Kodėl nepabandžius partnerystės išplėsti ir į ekonominį bendradarbiavimą? Miestas partneris galėtų įvairiomis progomis garsinti Lietuvos produkciją Japonijoje. Ir atvirkščiai.

infogr.am::infogram_0_lietuvos_eksportas_i_japonija

Užsiminėte, kad esame menkai pažįstami. Tuomet kaip susipažinti?

Bendradarbiavimo plėtrą turime pradėti tame sektoriuje, kuriame iš karto pajustume efektą. Taigi trumpuoju laikotarpiu kalbame apie turizmą.

Nuo to atsispyrę galime stiprinti santykius ir taip sukurti prielaidų ilgojo laikotarpio ekonominiam bendradarbiavimui.

Manau, svarbiausia, kad japonai daugiau sužinotų apie Lietuvą. Verslininkų bendradarbiavimą lemia įvairūs veiksniai – kultūra, politika, žmonių požiūris. Per žmonių santykius užsimezga ir verslo ryšiai.

Pirmoji mano užduotis ir yra garsinti Lietuvą Japonijoje, kviesti žmones čia atvykti. Turistų iš Japonijos skaičius kelerius pastaruosius metus auga.

Netrukus Japonijoje pradės rodyti filmą apie Chiunę Sugiharą, šalies gyventojai išgirs Lietuvos vardą, tai gali būti impulsas toliau turizmui augti. (Chiune Sugihara – Japonijos vicekonsulas, dirbęs Kaune 1939–1940 m. Išduodamas tranzitines vizas į Japoniją jis išgelbėjo tūkstančius žydų – VŽ.)

Prabilote apie turizmą – ko japonų turistai ieško svečiose šalyse? Gal yra specifinių receptų jiems prisivilioti?

Tiesiog reikia būti aktyviems. Ypač mažesniuose miesteliuose, kai atvyksta japonų turistų grupė, galbūt vietos bendruomenė, valdžios atstovai ar pats meras galėtų juos sutikti ar surengti nedidelį priėmimą, kuriame pavaišintų savo regionui būdinga produkcija.

Tai veiksminga, siūlau pabandyti taikyti tokią praktiką. Japonijos turistai nori įdomių potyrių, išskirtinumo, jiems patinka bendrauti su žmonėmis.

Kiekviename Lietuvos regione visus metus vyksta daug renginių, tačiau jie turėtų būti plačiau nušviečiami ir garsinami už konkretaus miesto ar miestelio ribų. Reikėtų sudaryti bendrus turistinius kelius.

Tokie dalykai būtų populiarūs tarp turistų. Kelionių agentūros atkreiptų dėmesį ir norėtų vežti keliautojus į tas vietas. Taip įsisuktų ratas.

Siekiant užtikrinti ilgalaikį turistų srautų augimą, taip pat reikėtų plėsti infrastruktūrą. Vilniuje apgyvendinimo infrastruktūra yra moderni, bet regionuose to neretai trūksta.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 9 d.

infogr.am::infogram_0_turistu_is_japonijos

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Karas tarp žiniasklaidos ir JAV prezidento nerimsta 5

Bemaž 200 JAV laikraščių šios dienos vedamuosiuose reiškia solidarų nepasitenkinimą dėl prezidento Donaldo...

Rinkodara
2018.08.16
Premjeras pasipiktino: trūksta atsakomybės dėl taršos Klaipėdoje 13

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė pasipiktinimą dėl „sujauktos, biurokratiškos ir neefektyvios“...

Verslo aplinka
2018.08.13
Patvirtinta Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija 1

Lietuva žada stiprinti kibernetinį atsparumą ir gynybos pajėgumus, efektyviau kovoti su nusikaltimais...

Verslo aplinka
2018.08.13
VRK pabandys užbaigti „Naisių vasaros“ epopėją 1

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kitą savaitę žada užbaigti diskusijas dėl su valdančiosios Lietuvos...

Verslo aplinka
2018.08.12
„Fitch“ pakėlė Lietuvos kredito reitingo perspektyvą iki teigiamos 22

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ iš „stabilios“ į „teigiamą“ pakeitė Lietuvos ilgalaikio...

Verslo aplinka
2018.08.11
VRM struktūros pertvarka: dalį valdininkų atleis, likusiems kels algas

Vidaus reikalų ministerija (VRM) imasi vidaus struktūrinės pertvarkos, kurios metu žadama atsisakyti...

Verslo aplinka
2018.08.10
Biudžeto dėlionė: noras – plius milijardas, galimybės – keliskart mažesnės Premium

Per derybas dėl kitų metų biudžeto ministerijos ir kiti asignavimų valdytojai pateikė pageidavimų, siekiančių...

Verslo aplinka
2018.08.10
MMA Lietuvoje kitąmet tikrai peržengs 500 Eur Premium 20

Dėl iš esmės besikeičiančios mokestinės aplinkos kitąmet priskaičiuotoji minimali mėnesio alga (MMA)...

Verslo aplinka
2018.08.09
Šuolis į valdžią – per Okeaniją 2

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, svarbiems sprendimams nebeprirenkanti Seime reikiamos balsų daugumos,...

Verslo aplinka
2018.08.09
Per porą savaičių – pasiūlymai dėl Kelių fondo panaudojimo pertvarkos 3

Susisiekimo ministerijai liepta iki vasaros pabaigos suformuluoti pasiūlymus, kaip derėtų pakoreguoti...

Verslo aplinka
2018.08.08
Trys dešimtys klausimų ir atsakymų apie pensijų reformą 16

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalios Seimo birželio pabaigoje priimti ir prezidentės pasirašyti įstatymai dėl...

Verslo aplinka
2018.08.08
Apklausa patvirtino seną tiesą – provincija pamažu „nukraujuoja“ 1

Nemenka dalis iš Lietuvos miestelių ir kaimiškų vietovių kilusių žmonių pakeičia gyvenamąją vietą,...

Verslo aplinka
2018.08.06
Valdantieji nusiteikę atmesti abu prezidentės veto, bet dar nėra tikri, ar pavyks

Valdančiosios koalicijos atstovai tvirtina, kad po mėnesio prasidedančios Seimo rudens sesijos pradžioje bus...

Verslo aplinka
2018.08.06
Nesuteiks prioriteto privačiomis lėšomis tiesiamiems keliams 1

Vyriausybė nelinkusi sutikti su Seime gimusia idėja suteikti prioritetą privačiomis lėšomis tiesiamiems ar...

Verslo aplinka
2018.08.06
Dėl pasiskėsinimo į Venesuelos prezidentą atsakomybę prisiėmė grupuotė

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Karakase, renginyje, kuriame dalyvavo Venesuelos prezidentas Nicolas...

Verslo aplinka
2018.08.05
Urbšiui – panevėžiečių kaltinimai piktnaudžiavimu 2

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariai kreipėsi į Seimo etikos sargus prašydami įvertinti panevėžiečio...

Verslo aplinka
2018.08.03
Aplinkos viceministras: oro taršos planas yra diskusinis dokumentas 8

Premjerui Sauliui Skverneliui sukritikavus Aplinkos ministerijos parengtą oro taršos mažinimo planą, aplinkos...

Verslo aplinka
2018.08.02
Skvernelis žada rudenį apsispręsti dėl taršių automobilių apmokestinimo 5

Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžia, kad nėra planų Lietuvoje įvesti visuotinį automobilių mokestį. Tačiau...

Transportas
2018.08.02
Premjeras apie prezidento rinkimus: sprendimą padariau, bet jį skelbsiu vėliau 6

Premjeras Saulius Skvernelis kartoja jau priėmęs sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose, tačiau jo...

Verslo aplinka
2018.08.02
Vėl siūloma migracijos sistemos valdymo pertvarka

Vyriausybė vėl bando siūlyti Seimui migracijos funkcijų reformos paketą. Šįsyk Migracijos departamento...

Verslo aplinka
2018.08.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau