Verslo atstovai: dabartinis kodeksas mena pramonės revoliuciją

Publikuota: 2015-10-12
Atnaujinta 2015-10-12 16:39
Gitanas Nausėda, SEB banko prezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Gitanas Nausėda, SEB banko prezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Pakeitus „pramoninę revoliuciją atitinkantį“ darbo kodeksą lankstesniu modeliu, būtų lengviau pritraukti emigravusius profesionalus, sukurti palankesnę aplinką „startuoliams“ bei atgaivinti ekonomikos augimą, mano verslo atstovai.

„Mūsų darbo kodeksas, ir tai ne mano mintis, yra galbūt atitinkantis pramoninės revoliucijos laikus arba kokius 30-40 metų senumo laikus. Bet per tą laiką nutekėjo daug vandens“, - Vilniuje vykusiame renginyje „Dirbanti Lietuva“ kalbėjo Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas.

Ponas Nausėda aiškino, kad verslo infrastruktūra nuo tų laikų pasikeitė iš esmės, ji nebėra palyginama su tuo, kas buvo prieš 30 metų, dar prieš įvykstant interneto revoliucijai. „Mes dabar turime turėti visai kitokias darbo vietas, visai kitokius darbo santykius, socialinius santykius“, - teigė ekonomistas.

Be to, pasak p. Nausėdos, dabartinis darbo kodeksas – viena priežasčių stabdančių Lietuvos ekonomikos augimą. „Tai, kad Lietuvos ekonomikai labai stinga dinamizmo – turbtū jau ne mano vieno mintis. Visi puikiai matome, kad ekonomika kaip pridusęs žirgas praranda kvapą. Galime rasti visokių priežasčių už Lietuvos ribų, ir tai nebūtų klaidinga. Tačiau turėtume būti kritiškesni, įvertinti, kaip kas dar pas mus nėra padaryta iki galo, kad tas žirgas atgautų kvapą ir galėtų žingsniuoti toliau“, - sakė p. Nausėda.

Lankstesnis darbo kodeksas sukurtų gersnes įsidarbinimo galimybes bedarbiams. Pono Nausėdos manymu, nesusirūpinus bedarbių įdarbinimu, visuomenei gręstų socialinė atskirtis.

„Kalbėdami apie tai, kad būtina pagyvinti darbo rinkos situaciją, galbūt net tam tikro darbo vietos saugumo sąskaita, mes turime galvoti apie kitą pusę, - sakė p. Nausėda. – Pravėrus plačiau darbo rinkos vartus į vieną pusę, plačiau atsiveria vartai į kitą pusę. Tai yra žmonės, kurie dabar neturi darbo, jie gali tą darbą įgyti ir tą darbą susirasti. Priešingu atveju atsitiks taip, kad bus du getai: dirbančiųjų ir nedirbančiųjų.“

Galimybė sezoniniam darbui

Linas Stankus, „Backto.lt“ įkūrėjas bei Tauragės pramoninio parko atstovas, sakė, kad darbo santykiuose turėtų būti įteisinta galimybė dirbti sezoninį darbą.

„Tarkime, yra įmonė gaminanti langų izoliacines juosteles, jų gamyba yra vasarą, nes juosteles perka žiemą. Ir, tarkim, yra dviračių gamykla gaminanti žiemą, nes daugiausia pardavimų yra vasarą. Tačiau suteikti sezoninį darbą žmogui ir jį po to atleisti yra sudėtinga, - sako p. Stankus. – Esame su keliomis įmonėmis apkalbėję, kad žmogus galėtų dirbti dviejuose darbuose. Tarkim pusę metų jis dirbą viename fabrike, kitus pusę metų – kitame.“

Pasak p. Stankaus, tokia galimybė yra aktuali investuotojams bei darbuotojams, norintiems uždirbti daugiau.

Taip pat p. Stankaus manymu, šiuolaikinėje darbo rinkoje yra reikalingas darbas nuotoliniu būdu, o jo legalizavimas įgalintų Lietuvos išeivius dalyvauti

„Tenka bendrauti su išeiviais, bei su įmonėmis, kurios ieško atstovų užsienio šalyse, tai yra jaunų lietuvių studentų, studijuojančių užsienio šalyse“, - sako p. Stankus.

Prašė padėti „startuoliams“

„Startuolio“ „TrackDuck“ įkūrėjas ir vadovas Edmundas Balčikonis piktinosi, kad „startuoliais“ naudojamasi norint gerai atrodyti užsienio akyse, tačiau realių „startuoliams“ padedančių veiksmų, socialinio modelio atžvilgiu, nedaroma.

„Kai reikia mokėti mokesčius tai nuo pirmų dienų, be jokių lengvatų visi „startuoliai“, - turi verslą ar ne, turi pajamas ar ne - moka mokesčius. Moka po 70%, nes gero programuotojo neįdarbinsi už 500 Eur, kaip kokio fabriko darbuotojo“, - piktai kalbėjo p. Balčikonis.

Nepaisant sunkių sąlygų, „startuoliai“ dažnai kviečiami į tarptautinius renginius, kur norima parodyti, kad Lietuva yra pažangi valstybė, sakė p. Balčikonis.

„Bet kai ateina laikas iki to, kad lengventi kažką, kad „startuoliams“ kažką padėti, tai visi žiūrime į kur? Į profsąjungas, į kas rinks (valdžios atstovus – VŽ), į pensininkus ir taip toliau. Tai labai elementaru – žiūrėkite ten, kas kuria pridėtinę vertę ir padėkite mums nors kažkiek“, - sakė p. Balčikonis.

Pritrauktų emigravusius profesionalus

Lietuvių emigrantų „Global Lithuanian Leaders“ tinklo vykdančioji direktorė Kotryna Stankutė–Jaščemskienė teigia, kad darbo santykiai yra svarbus veiksnys emigrantams, norintiems grįžti į Lietuvą.

„Jaučiame, kad ši reforma padėtų paskleisti teigiamą žinią tiems žmonėms, kurie svarsto ir vis dar neapsisprendžia, ar grįžti, ar dar ne“, - sakė p. Stankutė-Jaščemskienė.

Tačiau p. Stankutė-Jaščemskienė pažymėjo, kad dar nejaučia bendro sutarimo tarp politikų.

VŽ rašė, kad naująjį darbo kodeksą, numatantį lankstesnius darbo santykius, Vyriausybė norėtų priimti dar šiemet, tačiau dalies partijų atstovai abejoja, ar pavyks taip greitai sutarti dėl dokumento, apimančio net 40 teisės aktų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau