Seimo pirmininkė: frakcijų vadovai nevaldo situacijos

Publikuota: 2015-09-29
Atnaujinta 2015-09-29 15:30
Loreta Graužinienė, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Loreta Graužinienė, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Seimui atmetus jau antrą prezidentės teiktą kandidatūrą į generalinius prokurorus parlamento vadovė pareiškė apgailestavimą, kad politikai elgiasi kitaip, nei deklaruoja viešai.

Antradienį Seimas per slaptą balsavimą nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktai teisėjos Editos Dambrauskienės kandidatūrai į naujuosius generalinius prokurorus. Iš 118-os dalyvavusių balsavime parlamentarų tik 50 buvo už p. Dambrauskienę, prieš buvo 49, susilaikė 19.

Tokių balsavimo rezultatų sulaukta nepaisant to, kad trys didelės Seimo frakcijos – socialdemokratų, konservatorių ir liberalų – plenariniame posėdyje, kuriame svarstyta pateiktoji kandidatūra, iš tribūnos pranešė remiančios prezidentės pateiktą kandidatę ir balsuosiančios už.

Paskelbusi apie slapto balsavimo rezultatus Loreta Graužinienė, Seimo pirmininkė, pareiškė: „Noriu konstatuoti, kad frakcijų vadovai, kurie sakė, kad balsavote už, matyt, nevaldote situacijos. Nes trys frakcijos sakė balsuosiančios už, o tikriausiai nebalsavo, nes tik 50 yra už, o tose trijose frakcijose yra kur kas daugiau Seimo narių. Todėl ir sakau, kad nevaldoma situacija.“

Pati p. Graužinienė yra irgi sakiusi, kad remia p. Dambrauskienės kandidatūrą ir balsuosianti už ją. Tuo metu Darbo partijos, kuriai priklauso Seimo vadovė, atstovai parlamente nepareiškė paramos šiai kandidatei.

Kai kurie parlamentarai žaibiškai sureagavo į Seimo pirmininkės pareiškimus apie „nevaldomą situaciją“. „Laisvas Seimo nario mandatas reiškia, kad balsuojama laisvai ir kiekvienas atsakingas už savo balsavimą. Frakcijos negali valdyti kiekvieno Seimo nario asmeninės atsakomybės ir asmeninio apsisprendimo, kaip balsuoti“, – teigė socialdemokratas Bronius Bradauskas.

Bet opozicija dviveidiškumu kaltino būtent socialdemokratus, kad jų veiksmai skiriasi nuo viešų kalbų. „Laikas pasvarstyti, ar tokių balsavimų nedaryti atvirų, kad nesislėptume po slapto balsavimo skraiste ir kad mūsų veiksmai išties nesiskirtų nuo viešų pareiškimų“, – sakė konservatorius Jurgis Razma.

Valdančiosios Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Petras Gražulis pareiškė, kad Seimas, per tris mėnesius atmesdamas jau antrą prezidentės teikiamą kandidatą į generalinius prokurorus, siunčia aiškų signalą valstybės vadovei, kad norėtų pasirinkti iš daugiau kandidatūrų. „Tai nėra nepasitikėjimas kandidate, tai faktiškai nepasitikėjimas prezidente. Tikimės, kad bus pateikta daugiau, pavyzdžiui, trijų kandidatų, iš kurių galėtume mes patys objektyviai rinktis“, – tvirtino politikas.

Pati p. Dambrauskienė nekomentavo žiniasklaidai Seimo sprendimo atmesti jos kandidatūrą.

Birželį buvo atmestas dar vienas prezidentės teiktas kandidatas – teisėjas Nerijus Meilutis.

Generalinė prokuratūra be nuolatinio vadovo liko birželio viduryje, kai baigėsi Dariaus Valio kadencija. Jai dabar laikinai vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau