Jei biurokratas gali vilkinti, tai ir vilkina iki begalybės

Publikuota: 2015-09-26
Verslininkai patvirtina, kad teikdami išvadas dėl investicinio projekto pagal PAV valdininkai stengiasi laikytis įstatymuose numatytų terminų, tačiau jeigu gali priimti sprendimą keliomis dienomis anksčiau, to daryti neskuba.  Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Verslininkai patvirtina, kad teikdami išvadas dėl investicinio projekto pagal PAV valdininkai stengiasi laikytis įstatymuose numatytų terminų, tačiau jeigu gali priimti sprendimą keliomis dienomis anksčiau, to daryti neskuba. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Sėkmingai įgyvendinta teritorijų planavimo reforma yra tas atvejis, kuris galėtų būti pakartotas sprendžiant įsisenėjusias poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrų problemas.

Savo kailiu PAV procesą išgyvenusios įmonės nurodo, kad pagrindinė bėda yra ne ypač sudėtingos procedūros, o valdininkų įprotis delsti iki paskutinės minutės prieš pateikiant išvadas. Taip prarandami gamybiniam projektui įgyvendinti reikalingi laikas ir pinigai.

Todėl ekspertai tarp siūlymų, kaip to išvengti, Aplinkos ministerijai (AM) dar vasarą pasiūlė ne tik sutrumpinti atsakymų pateikimo terminus, bet taip pat įteisinti vieną praktiškai efektyviai veikiančią nuostatą: tais atvejais, jei valdžios institucijos per įstatymu numatytą terminą nepateikia išvadų, laikyti, kad PAV dokumentams ir planuojamai ūkinei veiklai pritarta. Analogiška nuostata Lietuvoje veikia nuo 2014 m. pagal naują Teritorijų planavimo įstatymo redakciją, įmonėms tvarkantis, pavyzdžiui, įvairius leidimus dėl statybų.

Terminai per ilgi

PAV procesas Lietuvoje gali užtrukti iki pusantrų metų, kai Estijoje jis trunka iki 5 mėnesių, o Latvijoje – kiek daugiau nei pusmetį. Vienoje ataskaitoje, kurią teko vartyti VŽ žurnalistams, apskaičiuota, kad investuotojas, planuojantis vykdyti gamybinį projektą, dėl iki 17 mėnesių užtrukusio PAV proceso Lietuvoje patiria 952.000 Eur nuostolį.

Minėtoje ataskaitoje nurodoma, kad įmonės, pateikusios dokumentus dėl PAV procedūrų, net tris ketvirtadalius laiko laukia, kol teiksis juos įvertinti Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), kitos PAV procedūrose dalyvaujančios valdžios įstaigos. O dar, neduokdie, projektą vetuos kokia savivaldybės taryba. Ar, kaip daugelį kartų yra nutikę, plyno lauko investicijos projekto likimas paskęs viešųjų ryšių kare ar bylinėjantis teismuose su tikrais ar tariamais bendruomenių aktyvistais.

Tomas Šliogeris, advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ advokatas, VŽ nurodo, kad jam žinomas ne vienas atvejis, kai investuotojai pasitraukė ir verslą perkėlė į kitas valstybes, nes PAV metu buvo kuriamos dirbtinės kliūtys ir procedūros užtruko per ilgai. Ko gero, pastaraisiais metais didžiausią rezonansą įgavęs atvejis yra 2013 m. išguita JAV korporacija „Chevron“ – ji Vakarų Lietuvoje planavo investuoti į skalūnų dujų žvalgybą. Šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti.

Patirtys – įvairios

Tiesa, naujausios verslininkų patirtys minant biurokratų slenksčius dėl PAV įvairios ir nebūtinai dramatiškos.

Valymo ir priežiūros produktus Elektrėnuose nuo 2012 m. gaminanti UAB „Bio Circle Balticum“ kitąmet planuoja statyti gamyklą Vilniaus rajone, Putiniškėse, kur šalia automagistralės Vilnius–Panevėžys įsigijo sklypą ir ten numato sukurti apie 40 darbo vietų.

Modestas Steponaitis, „Bio Circle Balticum“ vadovas, prisipažįsta buvęs maloniai nustebęs, kai pernai gruodį per tris savaites jo vadovaujamai įmonei pavyko gauti visus gamyklos statybai reikalingus leidimus, geranoriška buvo ir Vilniaus rajono savivaldybė, su kuria derintas projektas pagal PAV procedūras, tačiau, žinoma, ne viskas ėjo kaip per sviestą. Taip jau nutiko, kad dėl įmonės architektų nesusikalbėjimo su Sveikatos visuomenės centru poveikio visuomenės sveikatai vertinimas užtruko bent tris mėnesius ilgiau nei planuota, o atidėtos investicijos lėmė patirtų nuostolių, įmonei buvo sumažinta investiciniam projektui numatyta ES parama.

Biurokratų slenksčius dėl PAV procedūros šiuo metu taip pat mina UAB „Fortum Klaipėda“ (FK) specialistai. Nuo 2013 m. uostamiesčio laisvojoje ekonominėje zonoje veikianti termofikacinė jėgainė siekia išplėsti pajėgumą. Vitalijus Žuta, FK bendraturtės „Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius, nurodo, kad pagrindinė problema yra ne PAV procedūros, o biurokratija. Jeigu įstatymas leidžia valdininkui laukti 30 dienų, jis ir lauks 30 dienų. Nors turbūt daugeliu atvejų tas atsakymas galėtų būti pateiktas daug anksčiau.

„Keisti, matyt, reikia ne procedūras, o požiūrį į investuotojus, t. y. užuot formaliai žiūrėjus į procedūras, reikėtų geranoriškumo ir supratimo, kad investuotojas atneša pinigus, o tai reiškia, kad visų mūsų gyvenimas nuo to tampa geresnis“, – sakė p. Žuta.

Ponas Steponaitis iš patirties sako, esą labai svarbu, kad tarnybos, su įmonėmis derindamos įvairias su investiciniu projektu susijusias procedūras, paskirtų ne jaunus, bet labiau patyrusius specialistus, – taip būtų išvengta nesusikalbėjimo ir, žinoma, galimų nuostolių verslui, užsitęsus toms procedūroms.

Siekia 40% trumpesnio proceso

Aplinkos ministerijai dar liepą pateikti siūlymai, kaip peržiūrėti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, jie leistų 40% sutrumpinti PAV proceso trukmę – nuo 17 iki 10 mėnesių – ir smarkiai – apie 384.000 Eur vienam investiciniam projektui – sumažintų investuotojų patiriamas sąnaudas. Investicinės aplinkos ekspertai siūlo trumpinti dokumentacijos derinimo terminus, iki vieno karto apriboti pastabų teikimą dėl investuotojo pateiktos PAV dokumentacijos, teikti informaciją elektroninėmis priemonėmis. Be to, tarp daugelio kitų siūlymų ekspertai mano, kad kai savivaldybė uždraudžia vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, būtina numatyti teisę atsakingai institucijai priimti galutinį sprendimą arba įsteigti specialią komisiją ir numatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos būtų nagrinėjami ginčai dėl tokių sprendimų. Ponas Šliogeris teigia, kad PAV procesas Lietuvoje neturėtų būti suprantamas kaip – o dabar taip yra – „kliūčių kūrimo“ ir skundų bei raštų rašymo bet kada ir bet kam procedūra. Šiuo procesu turėtų būti ieškoma kompromiso tarp aplinkosauginio ir ekonominio valstybės bei vietos bendruomenių intereso. Tam įstatymais numatytos priemonės, pvz., kompensacinės ir kt. Išskyrus nesubalansuotas savivaldybių galias vykstant PAV procedūroms, teisiniam reguliavimui didelių priekaištų nėra.

Ministerija neskuba

Pono Šliogerio žiniomis, šiuo metu rengiami PAV įstatymo pakeitimai turėtų apriboti savivaldybių galias. Tačiau Aplinkos ministerija peržiūrėti įstatymo neskuba. Miglė Masaitytė, AM Taršos prevencijos departamento PAV skyriaus vedėja, nurodo, kad parengti verslui palankesnes PAV nuostatas, kurios taip pat įteisintos specialioje ES direktyvoje, ir jas perduoti Vyriausybei ministerija numato iki š. m. pabaigos.

Be to, p. Masaitytė tikina nematanti galimybių įstatyme numatytų terminų sutrumpinti, kaip siūloma, iki 10 darbo dienų, nuo dabar galiojančių 20–25 dienų (pvz., teikiant išvadas dėl PAV, supažindinant visuomenę su PAV programa, pritariant ar atmetant projektą). Ar Seimas prieš rinkimus imsis nepopuliarių sprendimų kitąmet artėjant rinkimams, vėl klausimas. Kartą pataisos, kuriomis buvo siūlyta panaikinti savivaldybių teisę besąlygiškai blokuoti investicinių projektų įgyvendinimą, jau buvo atmestos. O kol kas Seimą yra pasiekusios tik PAV procedūras griežtinančios įstatymo pataisos: jomis nustatoma, kad galima atšaukti išvadą, jog investiciniam projektui PAV procedūros nereikia, jei nustatoma, kad tokia atrankos išvada buvo priimta remiantis pateikta neteisinga informacija. Pasaulio konkurencingumo ataskaitos duomenimis, pagal valdžios sektoriaus sukeliamą reguliavimo naštą Lietuva tebėra užribyje – užima 105 vietą tarp 144 šalių, Estija – 10-a, o Latvija – 75-a.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 16 d.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau