Partijos ir toliau negalės valdyti žiniasklaidos

Publikuota: 2015-09-22
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seimas pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Visuomenės informavimo įstatymo pataisai, kuri atvertų kelią politinėms partijoms valdyti žiniasklaidą.

Už tai, kad veto būtų atmestas antradienį balsavo 36 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė 37 parlamentarai. Norint atmesti veto už tai turėjo balsuoti mažiausiai 71 Seimo narys.

Todėl parlamentarai sutiko pritarti prezidentės veto ir iš subjektų, kuriems Visuomenės informavimo įstatymu draudžiama turėti savo periodinės žiniasklaidos priemones, sąrašo vėl išbraukė partijas, nors dar šių metų birželį dauguma Seimo narių balsavo priešingai.

„Nepamirškime, kad ir iki šiol galiojo tvarka, kai partijos negali valdyti žiniasklaidos priemonių, tačiau gali turėti savo spausdintus biuletenius ir savo interneto svetainės, kuriose ir informuoja savo rinkėjus, savo narius, savo šalininkus apie savo veiklą. Tai ir ateityje palikime tą pačią tvarką, neišleiskime džino iš butelio neskaidriam lėšų žiniasklaidos srityje panaudojimui“, – diskusijose sakė opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.

„Nieko realiai tas veto nepakeis – kaip valdė tam tikri asmenys, kartais ir su partijomis sietini, žiniasklaidos priemones, taip ir toliau valdys. Tas įstatymas žiniasklaidos skaidrumo nei padidintas, nei sumažintas“, – teigė Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys.

Konservatorius Valentinas Stundys pripažino, kad ypač provincijoje tebeegzistuoja ta problema, kai su partijomis siejami asmenys valdo tam tikras būtent toje vietovėje įtakingas žiniasklaidos priemones: „Bet tai kita problema, kurią mums dar reikėtų išspręsti. Pirmiausia turime pritarti dabartiniam prezidentės veto, tada imtis priemonių, kurios užkirstų kelią ir netiesioginiam partinių žmonių dalyvavimui žiniasklaidos valdyme.“

„Leidę partijoms galimybę įsigyti savo nuosavybėn laikraščius, radijo stotis ar televizijas, atvertume kelią ne visai sąžiningomis priemonėmis skleisti savo politinę propagandą ir netgi neskaidriam pinigų leidimui, kas demokratinėje visuomenėje yra nepriimtina“, – diskusijoje kalbėjo kitas konservatorius Jurgis Razma.

„Žiniasklaidos laisvė – fundamentali konstitucinė vertybė. Visuomenės interesas būti informuotai gali būti užtikrinamas tik tuomet, kai valstybėje laisvai funkcionuoja visuomenės informavimo priemonės. Šio įstatymo veto nulėmė tai, kad jo svarstymo metu buvo panaikintas beveik 20 metų galiojęs saugiklis, apribojęs galimybes politinėms partijoms kontroliuoti žiniasklaidos priemones“, – prieš savaitę pristatydama šalies vadovės veto Seime sakė jos patarėja Rasa Svetikaitė.

Parlamentarų priimtą įstatymo pataisą p. Grybauskaitė vetavo liepos pradžioje. Anot jos, šios pataisos, užuot apribojusios savivaldybių piktnaudžiavimą laikraščių leidyba, sukūrė palankesnes sąlygas partijoms tapti žiniasklaidos priemonių valdytojomis. Valstybės vadovė siūlo Seimui į įstatymą vėl įrašyti, kad partijos „negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, taip pat negali įgaliojimo pagrindu jų valdyti“.

Iki šiol partijos savo veiklai viešinti gali leisti tik neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius ir turėti interneto svetaines, skirtas informuoti apie partijos veiklą.

Jeigu Seimo birželį priimtos pataisos būtų įsigaliojusios, anot prezidentūros, „partijoms atsivertų galimybė įsigyti ir valdyti populiariausius televizijos kanalus, radijo stotis, didžiausius internetinius portalus, skaitomiausius laikraščius, žurnalus ir skleisti ne objektyvią, o partijoms palankią informaciją“. Pasak prezidentės, tai yra grėsmė ne tik visuomenės informavimo kokybei, bet ir žiniasklaidos laisvei bei demokratijai.

Visuomenės informavo įstatymą Seimas keitė po to, kai Druskininkų savivaldybė per Druskininkų švietimo centrą faktiškai valdė leidinį „Mano Druskininkai“. Žurnalistų etikos inspektorė yra pripažinusi, kad leidinį leidžianti kurorto valdžia pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą. Šį sprendimą patvirtino pirmos instancijos teismas. Iš pradžių Druskininkų valdžia sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, bet po to skundą atsiėmė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau