Mogherini tikisi, kad ES gebės patvirtinti pabėgėlių kvotas

Publikuota: 2015-09-21
Federica Mogherini, ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Komisijos viceprezidentė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Federica Mogherini, ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Komisijos viceprezidentė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai turėtų jau antradienį priimti sprendimą dėl pabėgėlių kvotų padalinimo tarp bendrijos valstybių, o trečiadienį šį sprendimą turėtų patvirtinti ir ES šalių lyderiai.

To tikisi ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Komisijos viceprezidentė Federica Mogherini. Pirmadienį ji apsilankė Vilniuje ir su Lietuvos vadovais aptarė didžiausios po Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizės, užgriuvusios ES, sprendimo klausimus.

Spaudos konferencijoje po susitikimo su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ES vyriausioji įgaliotinė buvo žurnalistų paklausta, kada ji tikisi sklandžių ES sprendimų dėl pabėgėlių krizės sprendimo. „Turime suvokti, kad pabėgėlių skaičiai yra didžiuliai, kiekvienas žmogus yra su savo istorija, todėl turime rasti sutarimą šiuo jautriu ir labai svarbiu klausimu. Tai ne vien ES problema. Tai regioninė ir pasaulinė problema. Apie ją artimiausiu metu kalbėsiu ir su JT vadovu. Tikiuosi, antradienį vidaus reikalų ministrai sugebės susitarti dėl kvotų. O trečiadienį šiuo klausimu tarsis ir ES Vadovų taryba“, – atsakė p. Mogherini.

Vidaus reikalų ministrai turėtų padalinti ES valstybėms 120.000 pabėgėlių. Lietuvai per dvejus metus reikės priimti 1.105 migrantus.

„Mūsų vidaus vienybė turi padėti išspręsti šią problemą. Mes esame tvirti, solidarūs ir turtingi, mums tikrai neturėtų būti sunku pasidalinti atsakomybe Europos viduje dėl pabėgėlių apsaugos užtikrinimo. Mes kaip europiečiai esame vieningi ir galime vieningai valdyti tiek finansines, tiek saugumo krizes. Remiamės ir remsimės solidarumu. Situacija ES viduje gal ir gana komplikuota, bet esu tikra, kad visai netrukus galėsime pasauliui paskelbti konstruktyvių žinių“, – kalbėjo p. Mogherini.

Ji pasisakė prieš tai, kad situacija Sirijoje, kuri iš dalies ir sukėlė pabėgėlių bangą, būtų išspręsta kariniu įsikišimu: „Mūsų veiksmai gali būti tik humanitarinio, diplomatinio pobūdžio. Tikiu, kad diplomatinių veiksmų dėka pavyks rasti sprendimą.“

Vyriausioji įgaliotinė tikino vertinanti Lietuvos poziciją, „nes ji yra pasirengusi solidariai prisiimti atsakomybę už šios krizės sprendimą“. „Lietuvos pozicija yra konstruktyvi ir pozityvi“, – pridūrė ji.

Ponas Linkevičius patvirtino, kad Lietuva nesikrato atsakomybės ir solidarumo, sprendžiant pabėgėlių krizės klausimus. „Situacija sudėtinga, todėl mums labai svarbu judėti žingsnis po žingsnio į priekį. Bent jau tas kvotas dabar galėtume pasidalinti, o tada kalbėti apie kitus tolimesnius veiksmus, kas, reikia pripažinti, yra nelabai paprasta“, – sakė ministras.

Kai kurios Vidurio Europos valstybės pasisako prieš privalomą pabėgėlių paskirstymą, apeliuodamos į tai, kad šiuo klausimu būtina vadovautis savanoriškumo principais.

Ponios Mogherini ir p. Linkevičiaus susitikime kalbėta ir apie situaciją Ukrainoje. Vyriausioji įgaliotinė pabrėžė, kad, jos nuomone, „vis dar yra nemenka konfrontacija ir vis dar nesilaikoma Minsko susitarimų, todėl būtina siekti, kad visi susitarimo punktai būtų įgyvendinti laiku“. „Dabartinė pabėgėlių krizė, be abejo, neturi nustelbti situacijos Ukrainoje. Anksčiau sakiau, kad padėtis Ukrainoje neturi nustelbti krizės Europos pietuose ir aplinkiniame konfliktų apimtame regione, bet dabar sakau atvirkščiai“, – pastebėjo p. Mogherini.

Su ja pirmadienį susitiko ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Ministerija pranešė, kad susitikimo metu akcentuotas didesnis ES įsitraukimas į regiono saugumą.

„Situacija ES pietuose, migrantų krizė šiuo metu yra vienas aktualiausių bendrijos iššūkių. Lietuva yra pasiruošusi parodyti solidarumą, remti bendras pastangas sprendžiant šį klausimą. Bet kita vertus, situacija ES rytuose visiškai nesikeičia. Turime aiškiai nustatyti ES strategiją Rusijos atžvilgiu, atsižvelgiant į neteisėtą Krymo okupaciją ir karinius veiksmus Ukrainos rytuose. Mes susiduriame su naujais saugumo iššūkiais, įskaitant hibridines grėsmes ir propaganda, bei su augančia karine grėsme ES kaimynystėje. ES toliau turi stiprinti bendradarbiavimą su Rytų partneriais, transatlantinį ryšį, ypač su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, gilinti ES ir NATO bendradarbiavimą. Visa tai turi būti atspindėta rengiamoje naujoje Europos saugumo strategijoje“, – pareiškė p. Olekas.

Susitikime jis pabrėžė glaudesnį ES gynybinį bendradarbiavimą su Ukraina, Gruzija ir Moldova, palaikant šių šalių gynybos reformas, prisidedant prie jų gynybinių pajėgumų stiprinimo.

Kalbėdamas apie ES ir NATO bendradarbiavimo gilinimą, ministras atkreipė dėmesį į bendro atsako į hibridinių, kibernetinių grėsmių ir strateginės komunikacijos stiprinimą.

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau