Valdantieji nesusikalba dėl pabėgėlių

Publikuota: 2015-09-15
Ogneno Teofilovskio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Ogneno Teofilovskio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Valdančiosios koalicijos partijos laikosi skirtingų pozicijų dėl Lietuvos dalyvavimo sprendžiant Europos Sąjungą kamuojančią pabėgėlių krizę.

Antradienį trijų koalicijos partijų vadovų pasitarime buvo nemažai dėmesio skirta šiai problemai aptarti. Bet ir po pasitarimo paaiškėjo, kad šis daug ginčų keliantis klausimas nesutaikė valdančiųjų – partijos liko laikytis savo pozicijų.

Socialdemokratų vadovas, premjeras Algirdas Butkevičius informavo koalicijos partnerius, kad ES kol kas nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl naujų pabėgėlių pasidalinimo tarp bendrijos šalių kvotų. Lietuvai kol kas patvirtintas anksčiau sutartas skaičius – priimti 325 pabėgėlius per ateinančius dvejus metus. Bet, pasak premjero, Lietuva pasirengusi solidariai prisidėti prie kitų ES valstybių ir prisiimti trigubai didesnę pabėgėlių kvotą.

„Manau, kad mes surasime politinį sutarimą ir tam skaičiui 1.105 bus pritarta. Tuo labiau, kad Seimo Europos reikalų komitetas bei Vyriausybė praėjusią savaitę jam jau pritarė ir suteikė mandatą vidaus reikalų ministrui derėtis šiuo klausimu“, – po valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio sakė p. Butkevičius.

Bet jis pripažino, kad padidinta pabėgėlių kvota pareikalaus gerokai didesnių biudžetinių išteklių iš valstybės kišenės. Tik kol kas nepaskaičiuotos tikslios sumos. „Nauji skaičiai nėra patvirtinti, taigi, nežinome, kiek pabėgėlių Lietuva turės priimti, todėl per anksti yra kalbėti ir apie jų išlaikymui būtinas lėšas. Kol kas pritarta tik 325 pabėgėlių atvykimui, o dėl dar 780 pabėgėlių priėmimo bus sprendžiama spalį, nes kol kas ES šiuo klausimu sutarimo neranda. Kai bus sprendimai, tada ir turėsime viską parengti, įskaitant ir būtinus finansinius išteklius“, – aiškino premjeras.

Tačiau kitų dviejų valdančiųjų partijų – Darbo bei Tvarkos ir teisingumo – pirmininkai pareiškė nepritariantys Europos Komisijos nustatomai privalomai kvotų sistemai, kurią siūloma priimti kartu su vadinamuoju pirminiu kvotų paskirstymu, numatančiu Lietuvai per ateinančius dvejus metus priimti 1.105 pabėgėlius.

„Gal tam pirminiam pasidalinimui ir galima būtų pritarti, bet visiškai neaišku, kaip ši problema bus sprendžiama ateityje, nes ji tikrai rytoj ims ir nesibaigs. Nėra jokio aiškumo, jokio projekto. Yra tik kalbėjimai apie tai, kad kvotos bus peržiūrimos kas ketvirtį ir tuomet jos, tos kvotos, būtų privalomai nuleidžiamos ES šalims-narėms. Bet tikslesnis planas bus pateiktas tik 2016 m. viduryje. Tokiomis sąlygomis Darbo partija sutikti negali. Kai tikrai žinosime, apie ką kalbame, tada sėsime ir kalbėsime, o apie tuščią orą ir debesis kalbėti nederėtų“, – teigė Valentinas Mazuronis, Darbo partijos vadovas.

Rolandas Paksas, Tvarkos ir teisingumo partijos lyderis, teigė, kad su pabėgėlių problema nesusitvarko ir Europos didieji, todėl esą būtų geriau, jei Lietuvoje dėl karo pabėgėlių priėmimo apsispręstų visas Seimas, o ne vienas jo komitetas ir Vyriausybė. „Pirminį pabėgėlių skaičių gal ir galima numatyti, bet be kažkokios aiškios ir visoms ES šalims priimtinos sistemos negalime judėti toliau sprendžiant šį klausimą. Siūlomai nuolatinei ir įpareigojančiai pabėgėlių kvotų sistemai ir mes kategoriškai nepritariam. Būtina kitaip susitarti dėl sistemos“, – teigė jis, pridūręs, kad vargu ar galima pritarti net ir pirminiam kvotų paskirstymui, kol ES dar nėra sutarusi dėl krizės sprendimo bendros sistemos.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau