Nerandant sutarimo – eilinis migrantų rekordas

Publikuota: 2015-09-15
Rugpjūtį ES sienas kirto 156 tūkst. pabėgėlių. „Frontex“ ispėja – pabėgėlių gabentojai vis mažiau dėmesio kreipia į bėglių saugumą. Aliks Konstantinidis („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Rugpjūtį ES sienas kirto 156 tūkst. pabėgėlių. „Frontex“ ispėja – pabėgėlių gabentojai vis mažiau dėmesio kreipia į bėglių saugumą. Aliks Konstantinidis („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
 

„Frontex“, už ES išorinių sienų kontrolės koordinavimą atsakinga agentūra, nurodė, kad rugpjūčio mėnesį ES sienas kirto 156.000 migrantų iš trečiųjų šalių, tai daugiau negu per visus 2013 m. O rugpjūtį fiksuotas penktas iš eilės mėnesio rekordas. Tuo tarpu ES toliau neranda konsensuso dėl pasidalijimo pabėgėliais.

Agentūra nurodo, kad per aštuonis šių metų mėnesius daugiau negu 500.000 žmonių buvo užfiksuoti kertantys ES sieną šiais metais. Tiesa, „Frontex“ pripažino, kad skaičiai gali būti ne visai tikslūs, nes dalis migrantų gali būti suskaičiuoti du kartus: kai kirto Graikijos sieną, ir tada, kai perėję vadinamuoju „Vakarų Balkanų keliu“ iš Serbijos pateko į Vengriją.

Rugpjūtį Graikija sulaukė 88.000 migrantų – 11 kartų daugiau negu pernai tuo pačiu metu. Beveik trys ketvirtadaliai iš Turkijos atvykusių migrantų buvo sirai.

„Frontex“ savo pranešime konstatuoja, kad atvykstantys pabėgėliai nurodo, kad juos nelegaliai gabenantys vedliai tampa vis agresyvesni ir mažiau jautrūs tokiems dalykams kaip oro sąlygos. Taip mėginama užsitikrinti kuo didesnį kiekvienos kelionės pelningumą.

Savaitgalį Vokietija, reaguodama į precedento neturintį migrantų srautą, įvedė sienos su Austrija kontrolę. Jos pavyzdžiu pasekė ir kelios kitos valstybės – Austrija, atnaujinusi sienos su Vengrija kontrolę ir Slovakija, atnaujinusi sienos su Austrija ir Vengrija kontrolę.

Taip pat Vokietijos vyriausybė savaitės pradžioje patikslino ankstesnę pabėgėlių prašytojų skaičiaus šalyje prognozę. Anksčiau prognozuota, kad šiais metais prieglobsčio šalyje prašys 800.000 migrantų iš trečiųjų šalių, dabar tikimasi 1 milijono.

Tuo tarpu vakar ES vėl nepavyko susitelkti ir rasti sprendimo dėl 120.000 migrantų kvotos pasiskirstymo. Galutinai patvirtintas tik dar vasarą pasiektas susitarimas tik dėl 40.000.

infogr.am::infogram_0_migrantu_srautas_bendras

Santykių krizės grėsmė

Pirmadienį ES vidaus reikalų ministrams nepasiekus susitarimo dėl 120.000 pabėgėlių pasidalijimo, diskusijos keliasi į kitą mėnesį. Spalio 8-9 d. ES vidaus reikalų ministrai rinksis į dar vieną tarybos posėdį.

Kvotoms, „Financial Times“ ir „EUbusiness“ duomenimis, nepritarė Čekija, Slovakija ir Vengrija. Nepavykus pasiekti konsensuso, spalio mėnesį sprendimą ketinama stumti buldozeriu taikant kvalifikuotos daugumos balsavimo principą.

Vokietijos, Prancūzijos ir dalies kitų valstybių atstovai neslėpė nusivylimo, jog ES ir vėl pritrūko vienybės. Thomas de Maiziere, Vokietijos vidaus reikalų ministras, pažymėjo, kad jaučia „kartėlį“, jog buvo neįmanoma pasiekti konsensuso ir teks taikyti kvalifikuotos daugumos procedūrą.

Daugumos procedūra balsuojant dėl politiškai jautrių klausimų, kuriems nepritaria dalis valstybių, yra taikoma retai. Balsavimo metu iniciatyvą turi palaikyti 55% šalių kartu atstovaujančių bent 65% ES populiacijos.

Neabejojama, kad iki sekančio ministrų susitikimo užkulisiuose, o ir viešojoje erdvėje, vyks aršūs diplomatiniai debatai. Jeigu ir kitą mėnesį nepavyks priimti vieningo sprendimo, tai dar labiau išryškins ES susiskaldymą pabėgėlių krizės akivaizdoje.

Kyla klausimas, ir kokiu būdu besipriešinančios valstybės būtų priverstos vykdyti sprendimus, kuriems nepritarė.

Nors akivaizdu, kad kvota dėl kurios diskutuojama, dabar yra per maža atsižvelgiant į imigracijos mastus, tačiau nesugebant susitarti ir dėl jos, dar sunkiau bus rasti sprendimą dėl nuolatinio pasiskirstymo migrantais mechanizmo.

Vis dažniau ES pasigirsta ir retorika, kuri anksčiau buvo sunkiai įsivaizduojama. Jau minėtas p. de Maiziere pažymėjo, kad ES turėtų svarstyti paramos mažinimą tiems, kurie atsisako dalyvauti kvotų sistemoje.

„Situacija derybose yra tokia, kad tie, kurie atsisako, nesulaukia jokių pasekmių. Todėl mes turime pradėti kalbėti apie poveikio svertus. Besipriešinančios valstybės dažnai yra būtent tos, kurios gauna daug paramos iš ES struktūrinių fondų“, – svarstydamas apie galimas poveikio priemones pažymėjo Vokietijos vidaus reikalų ministras.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau