Lietuva dar neketina įvedinėti sienų kontrolės, nors tokią teisę turi

Publikuota: 2015-09-15
Saulius Skvernelis, vidaus reikalų ministras. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Saulius Skvernelis, vidaus reikalų ministras. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuva turi teisę įvesti laikiną savo sienų kontrolę, tačiau tik tuo atveju, jeigu būtų sulaukta itin didelio pabėgėlių antplūdžio. Kol tokio nėra, nėra svarstoma ir galimybė griežčiau kontroliuoti sienas, sako Lietuvos valdžios atstovai.

Saulius Skvernelis, vidaus reikalų ministras, priminė, kad Šengeno taisyklės numato galimybę kiekvienai valstybei sugrąžinti laikiną savo visų sienų kontrolę, jeigu yra pastebimas pavojus šalies nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai. „Jeigu ir mums, kaip ir kai kurioms kitoms valstybėms, kiltų grėsmė dėl pabėgėlių antplūdžio, mes galėtume pasinaudoti šia galimybe“, – LRT televizijai sakė p. Skvernelis.

Bet Algirdas Butkevičius, ministras pirmininkas, patikino, kad kol kas niekas nekalba apie Lietuvos uždarymą, nes tam tiesiog nėra būtinybės. Pasak jo, Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai savo posėdžiuose Briuselyje dabar diskutuoja dėl išorinės sienos pastiprinimo, o vidinių sienų didesnės kontrolės klausimus kiekviena valstybė sprendžia atskirai, pagal joms kylančius iššūkius. „Kalbama apie išorinės ES sienos sustiprinimą ir apribojimą plūstančių pabėgėlių į ES šalis. Pirmadienį ministrų diskusijoje Briuselyje šitiems pasiūlymams buvo pritarta, bet jokie sprendimai kol kas nebuvo priimti“, – sakė premjeras.

Po pabėgėlių antplūdžio Vokietija sekmadienį paskelbė įvedanti sienų kontrolę, o Austrija pranešė, kad kariuomenės daliniai bus pasiųsti padėti suvaldyti migrantų antplūdį, kai šalies sienas kerta tūkstančiai atvykėlių. Kelios kitos šalys taip pat paskelbė įvedančios sienų kontrolę, o apie galimybę esant reikalui tai padaryti užsiminė ir Lenkija.

Pasipriešinus kelioms valstybėms iš vadinamosios Vyšegrado grupės, ES vidaus reikalų ministrai pirmadienį nepriėmė sprendimo dėl Europoje esančių 120.000 migrantų perskirstymo šalims narėms, taip pat nepritarė nuolatinei privalomų migrantų kvotų sistema. Kitas ministrų posėdis turėtų vykti spalio 8 d., kuriame vėl bus bandoma susitarti dėl šio perskirstymo, tačiau neatmetamas variantas šaukti ir neeilinį susitikimą.

Šį pirmadienį, pasak p. Skvernelio, ministrai Briuselyje iš esmės susitarė, kad 120.000 pabėgėlių perskirstymo programa bus pradėta vykdyti tik tada, kai bus sustiprinta išorinė sienų apsauga, įkurti taškai Italijoje, Graikijoje ir Vengrijoje, kur su pabėgėliais bus atliekami pirminiai jų registracijos veiksmai. Taip pat kitame ES vidaus ministrų tarybos posėdyje turėtų būti susitarta dėl saugių šalių, iš kurių atvykę pabėgėliai bus į jas sugrąžinti, sąrašo.

Pagal naujausias Europos Komisijos pasiūlytas kvotas Lietuvai turėtų tekti per dvejus metus priimti 1.105 pabėgėlius. Praėjusią vasarą buvo sutarta dėl 325 migrantų priskyrimo Lietuvai, pirmadienį šis skaičius buvo dar kartą patvirtintas. Dėl didesnės kvotos numatoma apsispręsti vėliau. Lietuva deklaravo galinti priimti daugiau kaip tūkstantį pabėgėlių.

Ponas Skvernelis taip pat informavo ketinąs steigti darbo grupę pabėgėlių, kurie bus perkelti į Lietuvą, atrankai. Ją turėtų sudaryti migracijos specialistai, kriminalinės, karinės žvalgybos agentai, ji atsirinkti pabėgėlių keliaus į Graikiją, Italiją ir Vengrija.

ES pastaruoju metu susiduria su didžiausia migracijos krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Šiemet Viduržemio jūrą perplaukė jau ne mažiau kaip pusė milijono žmonių.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau