Socialinio modelio kūrėjas: Darbo kodeksas dabar – keiksmažodis

Publikuota: 2015-09-10
Tomas Davulis, Vilniaus universiteto profesorius bei teisininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Tomas Davulis, Vilniaus universiteto profesorius bei teisininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Naujasis Lietuvai siūlomas socialinis modelis analogų užsienyje neturi, teigia modelio kūrimo komandos vadovas Tomas Davulis, Vilniaus universiteto profesorius bei teisininkas.

„Pavyko sukurti tokį modelį, kuris nušluosto nosį visiems kitiems senosios demokratijos valstybėms dėl to, kad jos negali išsivaduoti iš tam tikrų gniaužtų, sakykime, ne procedūrų, bet sustabarėjusių institucijų“, – aiškino p. Davulis renginyje „Dirbanti Lietuva“.

Tarp naujajame Darbo kodekse numatytų sprendimų: lankstesni darbo santykiai, mažesnė profsąjungų galia, nauja išeitinių išmokų sistema.

Pasak p. Davulio, naujas socialinis modelis siūlo kompleksinį integruotą darbo problemų sprendimą, kuris apjungia darbo teisę, užimtumą, socialinį draudimą. Teisininko teigimu, tokio socialinio modelio nėra kitose užsienio valstybėse.

Nori pakeisti požiūrį į DK

Teisininkas teigė, kad vienas jo lūkesčių – naujuoju DK pakeisti požiūrį į darbo santykius.

„Šiandien jis (dabar galiojantis DK – VŽ) yra keiksmažodis. Nes jis reikalingas tik mums advokatams: mums „faina“, nes niekas jame neaišku“, – teigia p. Davulis.

Anot p. Davulio, šiuo metu darbo teisę Lietuvoje formuoja du veiksniai: pavieniai atvejai bei pašalpų sistema.

„Teisėją veikia du dalykai, kai jis priima sprendimas. Vienas – aklos senutės sindromas. Pagal aklą senutę jis sukonstruoja taisyklę, kuri bus taikoma kiekvienam darbuotojui, – aiškina p. Davulis. – Senutė verkia, ji akla, o ją blogasis darbdavys atleido, dėl to, kad ji nesutiko keltis į kitą gatvės pusę, į kitą biblioteką. Pagal tai gindamas senutę teismas kuria taisykles visai Lietuvai.“

Kitas veiksnys, veikiantis teisėjo sprendimą, – pašalpos.

„Teismas priima sprendimą pagal tai, ar gaus darbuotojas pašalpą, ar ne. Ne pagal teisę, ne pagal kodeksą, o pagal tai, ar gaus pašalpą, ar ne, – sako p. Davulis. – Kažkas yra visiškai netvarkoj“.

Protestavo prieš protestą

Kaip atsaką į prie Seimo vykstantį profsąjungų mitingą Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) ketvirtadienį vyko dirbtuvės „Dirbanti Lietuva“. Visi palaikantys naująjį socialinį modelį galėjo dirbti ŠMC skaitykloje ir tuo pačiu metu klausytis įvairių sričių atstovų komentarus apie naują socialinį modelį. Į renginį susirinko beveik 100 žmonių.

„Mus nustebino didelio masto pasipriešinimas naujam socialiniam modeliui – juk visi suprantame, kad jis padės sukurti daugiau darbo vietų, sudarys sąlygas lengviau kurti verslą, dirbti ir užsidirbti, galų gale – derinti darbus su mokslu ar šeima. Dabartinis DK pritaikytas žmogui, norinčiam dirbti nuo 8 iki 17 val., visu etatu ir visą gyvenimą laikytis įsikibus vienos kėdės. Tačiau jaunimas į darbą žiūri kitaip – mes norime derinti jį su mokslais, su šeimos kūrimu, siekti karjeros ir užsidirbti, o ne emigruoti ieškant šių sąlygų kitose šalyse. Manau, kad čia susirinkę žmonės atstovauja tą Lietuvos dalį, kuri nori likti bei kurti Lietuvoje“, – pranešime cituojamas Lukas Savickas, JPP „Kurk Lietuvai“ alumnų asociacijos prezidentas.

Iniciatyvos „Dirbanti Lietuva“ steigėjai sakė, jog dirbtuvių poreikis kilo siekiant parodyti, kad yra ir kitokia nuomonė, kitaip mąstančių ir gyvenančių žmonių, o teisūs nebūtinai tie, kurie garsiausiai rėkia.

„Profesinės sąjungos šiandien atstovauja apie 8% darbuotojų Lietuvoje, daugiausia tai – valstybės tarnautojai, tačiau bando kalbėti visų vardu. Paklauskite dirbančio žmogaus, ar jam svarbiau geras atlyginimas, ar realybėje neveikiančios „popierinės“ garantijos? Tyrimai rodo, kad du iš trijų rinksis atlyginimą, – teigė pradedančiosios įmonės „TrackDuck“ vadovas Edmundas Balčikonis. – Lankstesni darbo santykiai padėtų sukurti apie 85.000 naujų darbo vietų – kas antrai dabartinio bedarbio vietai atsirastų darbo vieta. Pažiūrėkime į Estiją – po reformų nedarbo lygis ten nukrito iki 7%. O mes ir toliau velkamės uodegoje“, – atkreipė dėmesį jis.

„Dirbančios Lietuvos“ iniciatoriai – Verslo taryba, Pasaulio ekonomikos forumo „Global Shapers“ tinklas Vilniuje, organizacija „Global Lithuanian Leaders“ ir JPP „Kurk Lietuvai“ alumnų asociacija. Iniciatyvą palaiko Valstybės pažangos taryba ir bendruomenė „Išmani moteris“.

Tikimasi, kad naujas socialinis modelis padės sukurti 85.000 naujų darbo vietų, o nedarbo lygį sumažinti iki 7%, rodo „Investuok Lietuvoje“ atliktas tyrimas.

Tačiau naujasis modelis netenkina profsąjungų. Ketvirtadienį prie Seimo susirinko profesinių sąjungų nariai ir atstovai, protestuodami prieš planuojamą priimti naują Darbo kodeksą. Profsąjungos, organizuodamos protestą „Baudžiavai ne“ teigia, kad naujuoju reguliavimo mažinamos darbuotojų teisės.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau