„Registrų centras“ prabudo, Klaipėdos uostas miega toliau

Publikuota: 2015-08-28
Atnaujinta 2015-08-28 17:09
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija išlieka geidžiamiausias kąsnelis partijų porinkiminių trofėjų sąraše. Algimanto Kalvaičio (VŽ) nuotr.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija išlieka geidžiamiausias kąsnelis partijų porinkiminių trofėjų sąraše. Algimanto Kalvaičio (VŽ) nuotr.

Didžiosios valstybės įmonės (VĮ) pagal įstatymus jau kitą savaitę turi suformuoti atnaujintas valdybas, į jas įsileidžiant bent trečdalį nepriklausomų narių iš privataus sektoriaus, tačiau Susisiekimo ministerijai pavaldžios tokios VĮ kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, „Oro navigacija“ dar net nėra paskelbę atrankos konkursų.

Šią savaitę apie vykdomus atrankos konkursus į valdybų narius paskelbė VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Lietuvos oro uostai“.

„Kol kas konkursų į valdybas nepaskelbė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, „Oro navigacija“ ir „Lietuvos naftos produktų agentūra“, – VŽ informavo Valdymo koordinavimo centras.

Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas imperatyviai numato, kad iki rugsėjo turi būti suformuotos atnaujintos valdybos 13-oje stambiausių VĮ.

infogr.am::infogram_0_vi_valdybos-65010

Iš ko rinktis turi

Norą dalyvauti atrankoje yra pareiškę 90 asmenų. Įstatymas numato, kad nepriklausomi valdybų nariai bus atrenkami viešo konkurso būdu iš „nepriekaištingos reputacijos“ asmenų.

Šių įmonių turto vertė turi būti ne mažesnė nei 14 mln. Eur ir metinės grynosios pardavimo pajamos didesnės nei 5,8 mln. Eur. Mažesnės VĮ irgi gali, tačiau neprivalo, į valdybas kviestis nepriklausomų žmonių. Šiuo metu net 86 VĮ teisinę formą turinčių įmonių valdybos narių yra darbo privačiame sektoriuje patirties neturintys valstybės tarnautojai.

Nors galimybių yra, AB ir UAB teisinį statusą turinčios valstybės valdomos įmonės (VVĮ) į valdybas taip pat sunkiai įsileidžia nepriklausomus narius, tad ir nešališkai reikalauti deramos grąžos mokesčių mokėtojams už valdomą valstybės turtą kol kas beveik nėra kam: 131-oje VVĮ (įskaitant AB, UAB ir VĮ) iš 268 valdybos narių šiuo metu tik 18 yra nepriklausomi.

Sprendžia visagalės ministerijos

Uosto direkcijos atsakyme VŽ į klausimą, kodėl vėluojama, tenurodoma, kad Uosto direkcijos valdybą „skiria Susisiekimo ministerija (SM)“.

SM informavo, kad ministras Rimantas Sinkevičius tik šią savaitę "įsakymu nustatė specialiuosius reikalavimus kandidatams ir įpareigojo valstybės įmones „Oro navigacija“, „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, „Lietuvos oro uostai“ organizuoti nepriklausomų valdybos narių atranką".

„Susiekimo ministerijos reguliavimo srities įmonės veikia pagal ministro įsakymą. Manau, kad svarbiausia, jog nepriklausomi valdybų nariai būtų atrinkti, paskirti ir pradėtų dirbti laiku“, - teigima SM atsakyme.

Savo ruožtu VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – geidžiamiausias kąsnelis partijų rinkiminių trofėjų sąraše: ten vadovai toliau keičiasi pagal Seimo rinkimų laimėtojų užgaidas – 2008 m. socialdemokratą Sigitą Dobilinską pakeitė liberalas Eugenijus Gentvilas, o į valdžią grįžus kairiesiems 2012 m. – vėl prie Uosto direkcijos vairo stojo socialdemokratams artimas Arvydas Vaitkus. Užtat valdančiajai partijai taip pat artimas Stasys Dailydka, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinius direktorius, išlieka atsparus bet kokiems rinkiminiams skervėjams: ar socialdemokratai valdžioje, ar ne, geriausiai apmokamas VVĮ vadovas posto nekeičia nuo pat 2006 m.

Ekspertai vėl perspėja apie prieš Seimo rinkimus 2016 m. spalį kylančią riziką, kad kai partijos deleguoja ne tik viceministrus į ministerijas, bet ir atstovus į VVĮ, prioritetas gali būti teikiamas partiškumui, bet ne kompetencijai. Jie taip pat pirštu beda, kad nors nuo rudens atsiranda formali galimybė nepriklausomų valdybos narių pritraukti į 13 didžiųjų VĮ, tačiau Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas dabar VĮ valdybai nesuteikia galimybės priimti, motyvuoti ir atleisti vadovą, tvirtinti strategiją be politinių debatų: šiuo metu VĮ strategijas tvirtina valstybės interesams konkrečioje įmonėje atstovaujančios ministerijos.

Statistika iškalbinga

Asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ (BICG) viešai prieinamų duomenų analizė parodė, kad kas penktas VVĮ vadovas Lietuvoje turi aiškių sąsajų su politinėmis partijomis, daugiausia su socialdemokratais, taip pat valdžios ne ką mažiau ragavusia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais, „Tvarkos ir teisingumo“ partija, Liberalų sąjūdžiu bei jau neegiztuojančia Liberalų ir centro sąjunga.

Tyrimas atskleidžia, kad tik 11% iš 73 asmenų, 1992–2012 m. vadovavusių VVĮ, nurodė nepriklausą jokiai politinei partijai. Dar 70% atvejų tokia informacija tiesiog nebuvo nurodoma prie VVĮ vadovų aprašymų. O, be informacijos apie vadovų politinę priklausomybę, kaip teigia BICG ataskaitos autoriai, nėra galimybės nustatyti, ar VVĮ vadovo paskyrimas yra politiškai motyvuotas ir ar tas asmuo gali potencialiai turėti interesų konfliktų, todėl, jų teigimu, šioje srityje aiškiai reikia daugiau skaidrumo.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau