Lukašenkos reveransai Vakarams kelia nerimą Kremliui

Publikuota: 2015-08-24
Aleksandras Lukašenka, Baltarusijos prezidentas, ir Vladimiras Putinas, Rusijos vadovas. Sergejaus Ilnickio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Aleksandras Lukašenka, Baltarusijos prezidentas, ir Vladimiras Putinas, Rusijos vadovas. Sergejaus Ilnickio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Artėjant po pusantro mėnesio įvyksiantiems rinkimams Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka vis labiau sukasi Vakarų link, tuo keldamas nerimą postsovietinių imperinių ambicijų neslepiančiai Rusijai. Bet Vakarų apžvalgininkai nėra tikri, ar baltarusių lyderio pastarieji veiksmai yra nuoširdūs.

Baltarusijos prezidentas praėjusį savaitgalį netikėtai suteikė malonę ir paleido iš kalėjimo šešis politinius kalinius, tarp jų ir svarbiausią savo oponentą per 2010 m. įvykusius šalies vadovo rinkimus Nikolajų Statkevičių.

Kremliui pataikaujantys rusų analitikai ėmė skambinti pavojaus varpais – esą baltarusių lyderis tokiais savo veiksmais akivaizdžiai nusisuka nuo Maskvos ir prieš spalio 11 d. įvyksiančius prezidento rinkimus pataikauja Vakarams, ieškodamas jų paramos. „Politinių kalinių paleidimas panašus į ėjimą žirgu politiniame žaidime – juk tai įvyko kitądien po to, kai tapo aišku, kiek potencialių pretendentų į prezidentus bus užregistruota spalio 11-osios rinkimuose“, – rašo Denisas Lavnikevičius, interneto portalo gazeta.ru apžvalgininkas.

Jis priminė, kad šiomis dienomis būta ir daugiau Baltarusijos prezidento nusisukimo nuo Kremliaus ženklų – pavyzdžiui, p. Lukašenka griežtai atsisakė Rusijai, pasak jo, „už grašius“ parduoti vieną strateginę Minsko įmonę, gaminančią tam tikrą karinę įrangą.

Su tuo, kad p. Lukašenka stengiasi užsitikrinti Vakarų demokratijų prielankumą, sutinka ir Baltarusijos opozicija bei tarptautiniai analitikai. Bet jiems kelia abejonių, ar Vakarai taip paprastai pasiduos tokiems Baltarusijos prezidento „viliotiniams“, nes ir anksčiau esą buvę atvejų, kad jis išima vakarietišką kortą, stengdamasis iš Rusijos išpešti daugiau naudos sau. Pavyzdžiui, ir prieš 2010-ųjų rinkimus p. Lukašenka padarė ne vieną reveransą į Vakarų pusę, bet tuojau po balsavimo vėl sugrįžo į Rusijos glėbį.

„Diktatūrai ir vėl nebeturi pinigų. Jų nėra ir Rusijoje. Todėl bus bandoma imituoti demokratiją, stengiantis teigiamai paveikti Vakarus, juos sugundyti, kad rinkimai būtų pripažinti teisėtais ir teisingais. Aš ir mano kolegos ir toliau dirbsime vardan laisvos ir normalios Baltarusijos. Netrukus pradėsiu susitikimus su opozicinių organizacijų vadovais, kalbėsimės, ką daryti dabartinėje situacijoje, kaip elgtis per būsimuosius rinkimus“, – tuojau po paleidimo iš kalėjimo pareiškė p. Statkevičius.

„Politinių kalinių paleidimas – konkretus p. Lukašenkos ženklas Vakarams, kad jis tikisi artėjančių rinkimų pripažinimo legaliais. Tai – gana ryškus posūkis užsienio ir vidaus politikoje. Bet yra šiokių tokių abejonių, ar Vakarai, pamokyti ankstesnių Baltarusijos prezidento laikinų reveransų, šįkart juo patikės. Viena vertus, tos pamokos dar prisimenamos. Kita vertus – dabar turime keik kitokią geopolitinę situaciją, kuri verčia ieškoti bet kokių būdų silpninti agresyvios Rusijos pozicijas. Tad neatmestina, kad tokie p. Lukašenkos žingsniai bus Vakaruose sveikinami ir skatinami“, – situaciją komentavo Jurijus Drakohrustas, „Radio Liberty“ baltarusių tarnybos politinis apžvalgininkas.

Jis pripažino, kad politinių kalinių paleidimas atima iš tarptautinių stebėtojų vieną pagrindinių argumentų vertinant spalio 11-osios Baltarusijos prezidento rinkimus.

Rugsėjo pradžioje Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai savo susitikime Liuksemburge žada apsvarstyti situaciją Baltarusijoje ir pasitarti, ar, atsižvelgiant į politinių kalinių paleidimą, verta atšaukti ar bent sušvelninti jai taikomas sankcijas.

Neabejojama, kad rinkimuose ir vėl nugalės dabartinis šalies vadovas, užsitikrindamas dar vieną penkerių metų kadenciją.

Šiomis dienomis turėtų būti paskelbta, kiek kandidatų iš viso bandys konkuruoti su p. Lukašenka. Praėjusią savaitę paskelbta, kad iš viso penki potencialūs kandidatai surinko reikiamą juos remiančių parašų skaičių. Be p. Lukašenkos tai Nikolajus Ulachovičius, Sergėjus Haidukevičius, Viktoras Tereščenka ir vienintelė moteris šioje kompanijoje – Tatjana Korotkevič. Beje, ji laikoma bene vienintele opozicijos atstove šiuose rinkimuose. Dabar parašai tikrinami ir rugsėjo 10 d. turėtų būti patvirtintas galutinis kandidatų į Baltarusijos prezidentus sąrašas.

Opozicija atkreipia dėmesį, kad svarbiausiems laisvėje likusiems p. Lukašenkos priešininkams – Anatolijui Lebedko ir Sergėjui Kaliakinui – esą nebuvo leista surinkti reikiamo 100.000 parašų skaičiaus.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau