Karas Ukrainoje: pirmadienio įvykių nuo 18 iki 20 val. suvestinė

Pirmadienio įvykius Ukrainoje sekite nuolat pildomoje naujienų juostoje.

Penkias valandas trukusios Ukrainos ir Rusijos derybos baigėsi be apčiuopiamų rezultatų, apie jų pabaigą pranešta 18 val. 20 min. vietos ir Lietuvos laiku. Kol kas nieko konkretaus nebuvo sutarta, derybininkai vyksta namo konsultacijoms, gali būti, kad susitiks dar kartą. Tokią informaciją pateikė V. Zelenskio patarėjas Michailas Podoliakas. Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodomyras  Zelenskis pasirašė paraišką dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES). Siekis prisijungti prie ES  ir NATO įrašytas 2019 m. priimtoje Ukrainos konstitucijoje. Iki Rusijos invazijos Ukraina planavo paraišką stoti į ES pateikti 2024 metais. Plačiau apie tai skaitykite čia.

Keletas galingų sprogimų nugriaudėjo apie 18 val. 40 min. vietos ir Lietuvos laiku. Remiantis CNN žurnalistais, sprogimai buvo girdimi į pietus nuo Kijevo miesto centro.

Gali būti, kad rusai gali imtis „agresyvesnio požiūrio“ bandydami užimti Ukrainos sostinę Kijevą, nes yra nusivylę, kad jų „progresas“ sulėtėjo ir jie susidūrė su ukrainiečių pasipriešinimu, pirmadienį popiet sakė neįvardintas JAV gynybos pareigūnas. Kaip rašo CNN, pasak jo, Rusijos pajėgos dabar yra „maždaug 25 km atstumu nuo Kijevo“.

Jungtinės Karalystės susisiekimo sekretorius Grantas Shappsas pirmadienį paliepė visiems šalies uostams nebeįsileisti Rusijos laivų, atsakant į Kremliaus invaziją Ukrainoje.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pažadėjo, kad Vokietija priims visus ukrainiečius pabėgėlius, kurie bėga nuo Rusijos invazijos į jų šalį, informuoja CNN.

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as pranešė, kad Prancūzija ruošiasi areštuoti turtą visų Rusijos pareigūnų ir verslo lyderių, kuriems ES taiko sankcijas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Jo teigimu, Prancūzija sudarinėja areštuojamo turto, įskaitant nekilnojamąjį turtą, aktyvus, jachtas ir prabangius automobilius, sąrašą.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį kreipėsi į JT Generalinę Asamblėją per jos pirmąjį neeilinį posėdį nuo 1982 m., sakydamas apie Rusijos invaziją „gana“. „Vien branduolinės plėtros idėja yra tiesiog neįsivaizduojama“, – sakė A. Guterresas ir pridūrė, kad „niekas negali pateisinti branduolinių ginklų naudojimo“.

Visų Rusijos bankų aktyvai Jungtinėje Karalystėje bus įšaldyti artimiausiomis dienomis, pirmadienį pranešė Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, Londonui planuojant toliau griežtinti sankcijas Maskvai už invaziją Ukrainoje. 

Suomija priėmė istorinį sprendimą aprūpinti ginkluote Ukrainą, Rusijai įsiveržus savo provakarietišką kaimynę, pirmadienį pranešė Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin. Helsinkis pasiųs Ukrainai 1.500 raketinių granatsvaidžių, 2.500 automatų, 150.000 šovinių ir 70.000 sausųjų maisto davinių.

FIFA suspenduos Rusijos futbolo rinktinę nuo visų tarptautinių varžybų artimiausiu metu, o komandai nebus leidžiama žaisti po jokia vėliava. Sprendimas priimtas neterminuotam laikui, rašo „The Athletic“.

Vladimiras Putinas pasirašė dekretą „Dėl specialių ekonominių priemonių, susijusių su nedraugiškais JAV ir užsienio valstybių bei prie jų prisijungusių tarptautinių organizacijų veiksmais“. Dekrete numatytos priemonės numato eksportuotojų pajamų iš užsienio valiutos pardavimo kontrolę, draudimus skolinti užsienio valiuta nerezidentams ir rusams įskaityti pinigus į užsienio sąskaitas. Plačiau apie tai skaitykite čia. 

Per praėjusią parą Ukrainos sieną vakarinėse jos atkarpose kirto daugiau kaip 120.000 žmonių, pranešė Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba.

Pasaulio akcijų biržos matuoja sankcijų Rusijai poveikį: brangsta karo pramonė, nafta, dujos ir auksas; pinga bankai ir rusiškos bendrovės. Plačiau apie tai skaitykite čia. 

Lietuvoje

Lietuva priims iki 2.000 Moldovoje esančių karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.  Vyriausybė Moldovai pirmadienį taip pat skyrė 750.000 Eur finansinės paramos priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius.

Vis daugiau Lietuvos verslų dėl Kremliaus agresijos praneša nutraukiantys arba suspenduojantys ryšius su Rusija ir jai talkinančia Baltarusija. Naujausią šių įmonių sąrašą rasite čia.  

Su Baltarusijos ir Rusijos miestais bendradarbiavimą nutraukė ar ketina nutraukti 32 iš 60-ies savivaldybių, pirmadienį pranešė Savivaldybių asociacija.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Europos Sąjungos kolegas ragina kuo skubiau teikti paramą Ukrainai, į kurios teritoriją veržiasi Rusijos pajėgos.