VŽ paaiškina: kaip veikia ir kodėl tokia sudėtinga JAV rinkimų sistema

Publikuota: 2016-11-07
Bryano Snyderio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Bryano Snyderio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Po II pasaulinio karo įtvirtinusi savo hegemoniją pasaulyje, JAV daugelį kartų diegdavo demokratiją kituose pasaulio kraštuose, nuo Japonijos iki Irako. Tačiau amerikiečiai niekada nemėgino užsienyje išbandyti savo demokratinės sistemos ir verčiau rinkdavosi europietiškąjį jos variantą. Ilga valstijų demokratijos raida ir sunkūs pirmieji jos žingsniai nulėmė, kad šalyje veikia gana sudėtinga rinkimų sistema.

Techniškai per prezidento rinkimus amerikiečiai balsuoja ne už pačius kandidatus, o už valstijos rinkikus, kurie vėliau išrenka prezidentą. Rinkikai yra valstijos pareigūnai arba svarbūs partijos nariai, tačiau ant biuletenio paprastai jie nėra įvardijami.

Visos 50 JAV valstijų renka nustatytą skaičių rinkikų, kuris yra apskaičiuojamas pagal valstijos dydį. Didžiausia valstija – Kalifornija – į Rinkikų kolegiją renka 55 rinkikus, o nedidelis Vajomingas arba Kolumbijos apygarda renka vos 3 rinkikus. Jų skaičius taip pat atitinka skaičių atstovų, kurį kiekviena valstija deleguoja į Kongresą.

Iš viso rinkikų kolegiją sudaro 538 nariai. Norint tapti prezidentu, reikia užsitikrinti 270 rinkikų paramą. Beveik visos valstijos, išskyrus Meiną ir Nebraską, naudoja sistemą, pagal kurią nugalėtojas pasiima viską: jeigu valstijoje kandidatas surenka daugiau balsų, jam atitinka visų rinkikų palaikymas.

Amerikiečiai per balsavimą renka ne tik prezidentą, bet ir Atstovų Rūmų narius bei vieną trečdalį Senato narių. Jie taip pat renka vietinę valstijų valdžią, balsuoja referendumuose.

Susiformavo kitomis aplinkybėmis

Kai JAV demokratijos kūrėjai sukūrė rinkikų kolegijos sistemą 1787-aisiais, nebuvo net teorinių galimybių, kad kandidatas galėtų vykdyti nacionalinę prezidento rinkimų kampaniją. Be to, ir bendra amerikiečių nacionalinė tapatybė dar buvo tik pirminėse formavimosi stadijose.

Tuo metu svarstyta, kad prezidentą galėtų rinkti Kongreso nariai, tačiau šios minties atsisakyta, kadangi jis tuo metu buvo per daug skirtingas ir susiskaidęs. Nutarta šios teisės neatiduoti ir valstijų įstatymų leidėjams. Savo ruožtu, tiesioginių prezidento rinkimų sistemos atsisakyta dėl nuogąstavimų, kad piliečiai balsuos už vietinį savo valstijos kandidatą ir nei vienam politikui taip ir nepavyks užsitikrinti daugumos ir pasitikėjimo, pakankamo valdyti valstybę.

Pasirinktoji rinkikų sistema yra gana panaši į būdą, kuriuo Romos katalikų kardinolai renka naują popiežių susirinkę Vatikane. Šis metodas pasirinktas manant, kad labiausiai apsišvietę ir daugiausiai informacijos turintys kandidatai peržengs smulkius valstijų interesus ir sugebės mąstyti valstybiškai ir išrinkti tinkamą prezidentą.

Vis dėlto rinkikų kolegijos valia paprastai sutampa su daugumos balsavimu. 48-iusoe iš 52 rinkimų, vykusių nuo 1804 m., laimėjęs kandidatas iš viso gaudavo daugiau amerikiečių balsų. 2012-aisiais Barackas Obama gavo 51% balsų, tačiau to užteko užsitikrinti 61% rinkikų kolegijos narių.

Svyruojančių valstijų svarba

Kiekvienuose JAV prezidento rinkimuose kandidatams svarbiausia pelnyti pergalę kai kuriose valstijose, kuriose vyksta įnirtingiausia kova. Didelė dalis valstijų istoriškai palaiko arba demokratų arba respublikonų kandidatą ir tik dalyje jų nė vienos partijos atstovas neturi ryškios persvaros ir laimėtojai ten dažnai keičiasi.

Per keletą pastarųjų rinkimų prezidentą didele dalimi nuspręsdavo Floridos ir Ohajo rinkėjai. Tai yra trečia ir septinta didžiausios JAV valstijos, kurios atitinkamai renka 29 ir 18 rinkikų, jose stabilaus palaikymo neturi nei viena partija. Nenuostabu, kad Donaldas Trumpas ir Hillary Clinton šioms dviem valstijoms skiria ypač didelį dėmesį.

„Politico“ analitikai, įvertinę apklausų rezultatus, 2016-ųjų rinkimuose išskyrė 11 valstijų, kurios lems naująjį prezidentą. Be minėtų dviejų, tai yra Koloradas, Ajova, Mičiganas, Nevada, Naujasis Hampšyras, Šiaurės Karolina, Pensilvanija, Virdžinija ir Viskonsinas. Visose šiose valstijose vyko įtempta kova per praėjusius du rinkimus. Tačiau beveik visur pergalę tąkart šventė demokratas Barackas Obama, todėl ir šiemet demokratų kandidatės galimybės yra vertinamos geriau.

Kita vertus, šis žemėlapis nėra nekintantis. Pirmiausiai dėl demografinių JAV pokyčių, kurie paprastai taip pat yra palankesni demokratams, nes vidutinio amžiaus baltųjų – tradicinio respublikonų elektorato – dalis JAV mažėja. Todėl kai kurios valstijos, kurios anksčiau buvo respublikoniškos, dabar vis labiau linksta prie demokratų.

Tęsinys – po grafiku

infogr.am::b42a3c63-151f-469d-9c40-72d09788e167

Kai p. Obama laimėjo Šiaurės Karolinoje 2008-aisiais, jis tapo pirmuoju tai padariusiu demokratu nuo Jimmy‘io Carterio laikų. Tiesa, to jam nepavyko pakartoti 2012 m.Demokratai taip pat pastaraisiais metais padidino savo populiarumą Arizonoje, Džordžijoje ir Misūryje – valstijose, kurios per paskutinius dešimtmečius paprastai balsuodavo už respublikonus.

Priešingai nei daugelyje kitų pasaulio demokratijų, kuriose rinkimų dalyvius parenka partijų organizacijos, JAV kandidatus į prezidento postą išrenka partijos nariai kiekvienoje valstijoje.Šis procesas trunka iki penkių mėnesiu.Paprastai kova prasideda Ajovoje ir Naujajame Hampšyre vasarį ir tęsiasi iki vasaros.

JAV rinkimai kainuoja brangiai, nes jie tęsiasi itin ilgai. Kitaip nei daugelyje kitų valstybių, JAV kampanijos laikas yra neribotas. Pavyzdžiui, Tedas Cruzas oficialiai paskelbė sieksiantis prezidento posto praėjusių metų kovą, likus beveik 20 mėnesių iki rinkimų.Taip pat nėra jokių apribojimų, kiek pinigų galima išleisti rinkimų kampanijai. Ji gali kainuoti iki 1 mlrd. USD. Daugiausiai atsieina reklamos televizijoje, ilgus mėnesius trunkančios kelionės po valstijas bei gausios komandos darbas.

JAV prezidento rinkimai vyksta antrą lapkričio antradienį. Rinkimų atsiradimo laikotarpiu amerikiečiai buvo daugiausiai žemdirbių visuomenė ir lapkričio mėnuo buvo laisviausias kaimo žmonėms. Tokia data pasirinkta, nes nenorėta, kad rinkimai sutaptų su lapkričio 1-ąją - Visų šventųjų diena bei data, verslininkai įprastai vykdo praėjusio mėnesio apskaitą.

Lapkričio 8-ąją rinkimų apylinkės atsidarys visose 50-yje valstijų ir Kolorado apygardoje. Balsų skaičiavimas prasidės iš karto po apylinkių uždarymo.Naktį Lietuvos laiku paprastai laimėtojas jau būna žinomas. Rinkimai baigiasi abiejų kandidatų baigiamosiomis kalbomis: laimėtojas patvirtina pergalę, o pralaimėtojas – nesėkmę.

Gruodžio pradžioje kiekvienos valstijos rinkikai formaliai paskelbia savo balsus. Rezultatai yra siunčiami į Senatą ir perskaitomi sausio 6-ąją dieną. Prezidentas Obama pagal įstatymus savo poste bus iki sausio 20-osios dienos pietų. Tuomet jo pareigas perims naujasis JAV prezidentas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau