Ar emigrantai guli po palmėmis?

Publikuota: 2017-11-08
Atnaujinta 2017-11-08 07:06
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Vyriausybė, netrukus minėsianti pirmąsias savo veiklos metines, emigracijos srauto kol kas nesuvaldė – jos mastas tik grėsmingai auga. Tačiau „profesionalų Vyriausybės“ vadovas Saulius Skvernelis stebisi, kad iš naujos (!) valdžios jau tikimasi rezultato. Beje, rinkimuose emigracijos mažinimas buvo vienas iš kertinių „valstiečių“ pažadų.

Su statistika nepasiginčysi: ji skelbia, kad per devynis šių metų mėnesius iš Lietuvos išvyko 47.030 žmonių – kone tiek pat, kiek per visus metus pernai (daugiau nei 50.300). Dabartiniai valdantieji, vilioję rinkėjus gausiais pažadais, porino, kad ryžtingai stabdys emigraciją, dės visas pastangas susigrąžinti išvykusius tėvynainius, ypač – jaunimą. Praėjo metai, rezultatas – daugiau nei apgailėtinas. Dar liūdniau atrodo perspektyva, jei išsipildytų dabartinių vyresniųjų klasių moksleivių siekis ieškoti laimės svetur: neseniai atliktoje apklausoje net 82% moksleivių (9–12 klasių) atsakė galvojantys apie emigraciją. Sunku patikėti – kas trečias moksleivis nemato savo ateities Lietuvoje!

Yra dar viena jaunimą liečianti statistika: Lietuvoje jaunų darbingo amžiaus žmonių skaičius jau greitai, iki 2030 m., sumažės apie 20% proc. Turint omenyje, kad ir gimstamumo atsigavimo požymių mūsų krašte nematyti, ateities piešti šviesiomis spalvomis niekaip neišeina... Tačiau, regis, Vyriausybės galva dėl to pernelyg nesijaudina: LRT laidoje jis net stebėjosi visuomenės lūkesčiais dėl greitų permainų. Lietuvoje juk įprasta visus šunis karti ant buvusių valdžių – tad naujokai esą priversti iš pradžių iškuopti tas Augijo arklides, o jau paskui kibti į „programinius“ savo darbus. Tik štai kur problema – nespėji apsidairyti, ir jau laikas kraustytis iš valdžios Olimpo: kadencijos laikas išbyra taip pat greitai kaip smiltys smėlio laikrodyje... Kaip ir netesėti pažadai.

Ponas Skvernelis buvo didžiai nustebęs paklaustas, kodėl valdžiai nesiseka tesėti pažado kovoti su emigracija. „Norite pasakyti, kad per 11 mėnesių Vyriausybė turėjo pakeisti situaciją, kuri buvo užprogramuota gerokai anksčiau?“ – klausimu į klausimą atsakė ministras pirmininkas. Iš tikrųjų, negi mes visi to tikėjomės? Visi – gal ir ne, tačiau balsavę už dabartinius valdančiuosius, matyt, tikėjosi. Ir tikėjo. Juolab kad turime ne bet kokią, o „profesionalų Vyriausybę“. Todėl keista, kad „profesionalai“, užuot dirbę išsijuosę, kapstosi pirmtakų neatliktų darbų užkaboriuose, ieško delsimą pateisinančių priežasčių etc.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Galbūt tik pats premjeras ir tiki tuo, ką kalba, – kad didėjanti emigracija „susijusi su papildoma deklaravimo tvarka“, kad nemenka dalis išvyksta dėl „gamtinių sąlygų“, „tiesiog laimės ieškoti“ ir t. t. Laimę rasti dauguma norėtų ir savo šalyje, tik štai laimės indeksas rodo, kad Lietuvos piliečiai nesijaučia laimingi. Iš tikrųjų sunku nustatyti, kiek piliečių iš Lietuvos pašaukė šiltesnė saulė ar ūkanotesnis klimatas, tačiau dar sunkiau paneigti, kad dauguma svetur išvyko dirbti. Vietoj jų darbo rinkoje žiojasi vis didesnė tuštuma, tad verslas, kiek leidžia nustatyta tvarka, priverstas vežtis darbuotojų iš trečiųjų šalių. Visiškai atkelti darbo rinkos vartų Vyriausybė neketina – „reikia stabdyti emigraciją“, it mantrą kartoja premjeras.

Tai, p. Skverneli beigi visi ministrai ir parlamentarai, stabdykite ją. Jei užteks kompetencijos. Nes ja tenka abejoti ir matant, kaip Seimo nariai išnaudojo dviejų savaičių plenarinių posėdžių pertrauką, pagal Statutą suteikiamą kitų metų biudžeto projektui svarstyti. VŽ šaltiniai teigia, kad nemaža dalis parlamentarų nė nebuvo palinkę prie valstybei svarbių skaičių – trūksta suvokimo... Tačiau metus išbuvus Seime ar Vyriausybėje, jei būtų rimtai dirbama, naujokais vadintis jau nederėtų – kaip ir gręžiotis ir trypčioti vietoje, nekompetenciją maskuojant pasenusiais pažadais.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku