Kelia putas biudžeto katile

Publikuota: 2017-11-03
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Kai tik į Seimo narių rankas patenka kitų metų biudžetas, apima metų metais atsinaujinantis deja vu jausmas: parlamentarai, parimę prie šio finansinio dokumento projekto, tarsi rungtyniauja, kas pademonstruos didesnę išlaidavimo fantaziją. Pasiūlymų, kaip padidinti biudžeto pajamas, negirdėti – tik archajiškas noras įtikti rinkėjams, nenutuokiant, kad ir rinkėjai jau pasikeitė: piliečiai nori pokyčio valstybės mastu, o ne atskiros „gerovės“ konkrečiam kaimeliui ar gatvei.

Praėjo tik pora savaičių, kai parlamentarams buvo pateiktas 2018 m. biudžeto projektas, o šie jau suskubo prirašyti pasiūlymų, kuriems įgyvendinti reikėtų 242 mln. Eur. Galima diskutuoti, kiek papildomai pinigų reikia, pvz., šalies melioracijos programai, tačiau aišku, kad Vyriausybė, kurios prašoma tam papildomai skirti 50 mln. Eur, vis tiek tos skylės neužkimš – skaičiuojama, kad melioracijos sistemai gelbėti reikėtų apie 240 mln. Eur investicijų. „Tvarkietis“ Algimantas Dumbrava siūlo skirti 60 mln. Eur per krizę sumažintų pareigūnų ir karių pensijoms kompensuoti. Nesikuklino reikšti pageidavimus Teisės ir teisėtvarkos komitetas: įvairioms teisėsaugos institucijoms siūlo papildomai skirti beveik 50 mln. Eur – štai Teisėjų tarybai siūloma skirti 4,2 mln. Eur ne tik įsiskolinimams už teisėjų algas padengti, bet ir naujoms pareigybėms finansuoti. Minėtas p. Dumbrava jau pateikė penkis pasiūlymus, tarp jų – po kelis šimtus tūkstančių eurų Zarasų kultūros centrui rekonstruoti ir modernizuoti, Ignalinos irklavimo bazei galutinai įrengti (primename: tai p. Dumbravos rinkimų apygarda), lengvatinį elektros energijos tarifą Ignalinos AE regiono gyventojams ir kt. Kaune išrinktam „valstiečiui“ Mindaugui Puidokui „parūpo“ VDU Kauno botanikos sodas, Dramos teatro pastatai, akustika, titravimas, fortepijono pirkimas.

Klausantis parlamentarų idėjų, kurioms reikia papildomų finansų, negalima nesistebėti jų išmone: blaškomasi nuo įvairių sporto kompleksų rekonstrukcijų, remontų, rajonų savivaldybių festivalių iki pagalbos asmenims, nukentėjusiems ir „galėjusiems nukentėti“ nuo prekybos žmonėmis. Keisčiausia, o tai irgi tapo „norma“, kad racionalių pasiūlymų, iš kur gauti papildomų pinigų papildomiems norams, parlamentarai beveik nepateikia – tik skuba viršyti planus, užmiršdami apie fiskalinę drausmę. Net pasigirsta siūlymų įkišti ranką į valstybės rezervą: galbūt parlamentarams sunku suprasti, kad toks rezervas yra būtinas ir pildyti jį geriausia ekonomikos augimo laikotarpiu? Geras šeimininkas visada svarsto galimybę atsidėti atsargų galimai juodai dienai, užsiauginti „lašinių“ – įmonių vadovai tai supranta, o Seimo nariai?

Nenumaldomas noras įtikti rinkėjams, gerai pasirodyti vadinamajame pageidavimų koncerte (net jeigu ir nepavyks iškaulyti papildomų asignavimų) – sena Seimo tradicija. Minėti pasiūlymai, kainuojantys 242 mln. Eur, „kūną“ įgijo iki spalio 31 dienos. Iki gruodžio vidurio, kai numatytas antrasis projekto svarstymas Seimo plenariniame posėdyje, – dar marios laiko neribotai fantazijai reikštis. Ne paslaptis, kad parlamentarų pastangos išmušti daugiau pinigų yra sutelktos į vieną tikslą – padaryti įspūdį savo rinkėjams. Tačiau pastarieji darosi vis labiau išprusę ir puikiai mato, kad daugelis siūlymų yra neįgyvendinami: niekus tauškęs, nieką ir tegausi...

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

VŽ nuomone, rinkėjai jau pasikeitė – jie nori ne vieno kaimelio, ne vieno miestelio, o visos valstybės pokyčio. Jie nori matyti, kas valstybėje pagerės, papildomai investavus biudžeto lėšas. Rinkėjai nori regėti valstybinį politikų matymą, nes kai augs ekonomika, gerės padėtis valstybėje, bus ir geresnių atlyginimų bei pensijų, bus ir stadionų, ir kultūros centrų, šaligatvių etc. O parlamentarams būtų ne pro šalį negaišti veltui laiko ir pagaliau sulaužyti prastas „pageidavimų koncerto“ tradicijas, sutelkiant dėmesį į efektyvų ir rezultatyvų Seimo darbą.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku