Ar įmanoma gyventi kaip skandinavams?

Publikuota: 2017-11-02
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Būti 16-iems tarp kone 200 šalių – rezultatas neprastas: naujausioje Pasaulio banko (PB) verslo sąlygų ataskaitoje „Doing Business 2018“ (DB) Lietuva, pakilusi 5 laipteliais, po pertraukos vėl įkopė į pirmojo dvidešimtuko gretas. Ekspertai konstatuoja: jei valdžiai netrūksta noro, kryptingumo ir užsispyrimo, proveržis įmanomas. Aukšta vieta minėtame indekse – geras signalas užsienio investuotojams, tačiau dar yra nemažai juos atbaidančių kliūčių.

Verslo sąlygų indekse nurodoma, kad Lietuva per nagrinėtą laikotarpį įvykdė keturias verslo sąlygas gerinančias reformas. Tarp jų: sutrumpinta statybų leidimo išdavimo trukmė; sustiprintos smulkiųjų akcininkų teisės, įdiegta išmanioji mokesčių sistema „i.Mas“ ir sutrumpinti prisijungimo prie elektros tinklo terminai. „Šį indeksą galima vertinti įvairiai, galbūt jis apima ne viską, galbūt ne visi duomenys atitinka realybę. Tačiau šis indeksas, be jokios abejonės, yra informatyvus ir vertinamas tarptautiniu lygmeniu. Investuotojai mėgsta kiekybiškai įvertinamus ir pamatuojamus sprendimus, todėl jei jiems prieinama tokia informacija, kuri gali apibendrintai įvertinti šalių verslo sąlygas, jie juo naudojasi“, – teigia Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas. Todėl, pasak jo, Lietuvai, kuriai žūtbūt reikia pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų, norint kelti šalies produktyvumą ir pajamų lygį, kilimas šiame indekse yra būtinas: priešingu atveju konkuruodami dėl investicijų galime atkristi jau pirmame pasirinkimų rate. O tobulinti siekiant pritraukti užsienio investicijų Lietuvoje dar yra ką: ribotas darbo jėgos skaičius, daug reguliavimo ir administravimo naštos, mokesčių našta kai kuriose srityse taip pat didelė, iki galo niekaip negalime išgyvendinti korupcijos, neturime normaliai funkcionuojančios finansų rinkos ir kt.

Premjeras Saulius Skvernelis, dar iki pasirodant DB tyrimui, prognozavo, kad Lietuva turėtų būti aukštoje vietoje, nes jau priimtas naujas Darbo kodeksas (DK). Iki šiol keletą metų darbo santykiai PB tyrime nebuvo vertinami – ekspertai kasmet primindavo, kad jei būtų, Lietuva ristųsi bent dešimčia laiptelių žemyn. Premjeras šįsyk prašovė: darbo santykiai ir šiemet nebuvo įtraukti į verslo sąlygų indeksą. Beje, atkreipia dėmesį ekspertai, naujasis DK lankstumo prasme į priekį beveik nepasistūmėjo, atvirkščiai, nemažai kur įvesta naujo darbo santykių reguliavimo. Iš tikrųjų ši Vyriausybė toli gražu ne visus nuopelnus dėl Lietuvos laimėjimų DB indekse turėtų priskirti sau: pakilimas yra daugiau buvusios Vyriausybės nuopelnas. O šiai tiesiog reikėtų nesustoti vietoje ir išsikelti kur kas ambicingesnius tikslus – būti pirmajame dešimtuke.

Galima sutikti su ekspertais, kad ne visi DB duomenys atitinka realybę. Pvz., kad Lietuvoje su statyba susijusių leidimų išdavimo procedūrų trukmė sutrumpėjo 28 kalendorinėmis dienomis (iki 75 k. d.). Teoriškai taip, nauja Statybos įstatymo redakcija įsigaliojo, tačiau verslininkai gali papasakoti šūsnis istorijų, kaip leidimo laukimas nė kiek nesutrumpėjo, kaip buvo skatinami „patepti“ šį procesą vilkinančius valdininkus ir t. t. Tad iš tikrųjų padirbėti valdžia turi dar daug kur. Lietuvoje dažnai dairomasi į Skandinavijos šalis, kuriose gyventi gera ir kuriomis mums reikia sekti priimant sprendimus, įgyvendinant ekonominę politiką. VŽ nuomone, verta įsiklausyti į p. Žukausko pastabą: „Įdomu tai, kad verslo sąlygų indekse visos Skandinavijos šalys yra aukščiau Lietuvos. Tai verčia susimąstyti – kad gal jei iš tikro norime gyventi taip, kaip skandinavai, turime galvoti ne tiek apie tai, kaip perskirstyti ar apmokestinti tiek, kiek jie, o kaip sukurti tokias pačias palankias investicines ir ekonominės veiklos sąlygas. Gal skandinavai gerai gyvena visai ne dėl griežto Darbo kodekso, aukštų mokesčių ar perskirstymo, o nepaisant tų?“

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku