Šešėlio kaina valstybei – 2,1 mlrd. Eur

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį kalbėdamas konferencijoje „Ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos?“ teigė, kad mažinti mokesčius bei gerinti švietimo, sveikatos apsaugos kokybę bei didinti pensijas ir kitas išmokas būtų įmanoma, jei sumažėtų verslo ir visuomenės tolerancija šešėliui.

Pavyzdžiui, jei kovojant su šešėliu Lietuvai pavyktų pasiekti Švedijos lygį, pavyzdžiui, pensijos galėtų išaugti 120%.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, tik 47% gyventojų visiškai nepateisina mokesčių slėpimo. Labiausiai šešėlinė ekonomika išplitusi statybose, įvairiose paslaugose, mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje, gamyboje.

Konferencijos dalyviai akcentavo visuomenės švietimą, piliečių sąmoningumo ugdymą ir viešumo svarbą. Esą tik suvokus, kokią žalą šešėlis daro asmeniui ir valstybei, įmanoma sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus.

Sėkmingas švietimo pavyzdys - „Sodros“ „vyšninių vokų“ akcija. Jos metu „Sodra“ išsiuntė 138.000 laiškų žmonėms, 2016 metais gavusiems minimalią ar mažesnę algą ir dėl to nesukaupusiems vienerių metų stažo. Per keturis mėnesius vokų gavėjų algos vidutiniškai išaugo 55%, o iš jų gautos įmokos „Sodrai – 17 mln. Eur.

VŽ rašė, kad pavasarį Vyriausybė užsimojo iš šešėlio per artimiausius kelerius metus ištraukti ne mažiau kaip 800 mln. Eur. Be minėtos „Sodros“ vokų akcijos ruošiamasi rengti čekių loteriją bei plačiau diegti informacines apskaitos technologijas.