Palankios tendencijos brėžia naujas aukštumas

Auganti Lietuvos ir kur kas sparčiau, nei tikėtasi, atsigaunanti pasaulio ekonomika teikia optimistinių vilčių 2018 m. – Tarptautinis valiutos fondas palankių tendencijų įžvelgia visuose svarbiausiuose pasaulio regionuose – Europoje, Kinijoje, Japonijoje, besivystančioje Azijoje. Lietuvos verslininkai optimistiškai žvelgia į šalies ekonominės būklės pagerėjimo galimybes – palyginti su praėjusiais keletu metų, lūkesčiai gerokai džiugesni.

Dėl kitąmet didėsiančių algų nuomonės išsiskiria: ekonomistai teigia, kad atlyginimų augimas vės, tačiau darbdaviai mano, kad algas ir toliau teks neišvengiamai didinti. Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, teigia, kad pagal naujausias banko prognozes kitąmet algų kilimas sieks 7%. Pasak jo, sparčiausią algų didėjimą 2018 m. matys inovatyvių veiklų ir statybų sektoriai, kurie kentės nuo darbuotojų deficito, – tokiose srityse jau darbuotojai diktuoja savo sąlygas. Kita vertus, p. Nausėda teigia, kad didėjanti darbo kaštų dalis jau turi įtakos mažėjančiam kai kurių verslų pelningumui, pvz., apdirbamajai pramonei. Algas kitąmet planuoja didinti 97% Lietuvos įmonių vadovų. Didžioji dalis bendrovių – 45% – darbo užmokestį didins iki 5%. Tokius šalies įmonių vadovų apklausos duomenis „Verslo žinių“ ir „Danske Bank“ rengiamoje konferencijoje „Verslas 2018“ pristatė Nerijus Nedzinskas, „PwC“ partneris, Mokesčių ir teisės skyriaus Lietuvoje vadovas.

Dauguma VŽ kalbintų verslininkų teigia, kad jų negąsdina būsimas MMA didinimas. Pasak jų, minimalios algos padidėjimas nuo 380 Eur iki 400 Eur didelės įtakos jų verslui neturės. Ekonomistai baksnoja į kitą grėsmę. Jie teigia, kad darbo rinka jau pasiekė dugną: dirbančių skaičius gali pradėti mažėti – emigracija neslopsta, todėl darbdaviams tenka konkuruoti dėl darbuotojų su Vakarų įmonėmis. Karolis Blaževičius, personalo atrankos bendrovės „Indigroup“ vadovas, perspėja: jei darbuotojas uždirba 600 Eur, o jo profesijos žmonės yra paklausūs Vakaruose, tuomet emigraciją sustabdyti gali tik darbo užmokesčio didėjimas. Kylančios algos įvardijamos ir kaip viena didėjančios infliacijos priežasčių: infliacija Lietuvoje yra didžiausia ES – ji artėja prie 5%, tačiau ekspertai prognozuoja, kad kitąmet ji mažės iki 3%.

Išanalizavus įmonių vadovų apklausos rezultatus, buvo išskirtos penkios svarbiausios verslo grėsmės: nepalanki mokestinė aplinka Lietuvoje, nauji rinkos dalyviai, per didelis verslo aplinkos reguliavimas, didėjančios darbo jėgos sąnaudos, nepakankama reikiamos kvalifikacijos darbuotojų pasiūla. Dideles viltis verslas sieja su euro zonos ir Šiaurės šalių ekonomikų augimu, paklausos šiose rinkose didėjimu. Lietuvos pramonės eksportas į Vidurio Europą ir Vokietiją šiek tiek ėmė slopti, tačiau jis sparčiai ėmė didėti į Skandinavijos šalis.

Ekonomistai tikina, kad vartotojų pasitikėjimo ir ekonomikos augimo rodikliai pasiekė seniai matytas aukštumas. Ir didesnių grėsmių artimiausiais metais jie neįžvelgia, nebent – geopolitinių: būtent šios grėsmės yra didžiausios bene pastaruosius 10 metų. Tačiau ilgesniuoju laikotarpiu didžiausią riziką gali kelti infliacija – įsibėgėjantis ekonomikos augimas ilgainiui gali išprovokuoti infliacijos šuolį, kuris priverstų centrinius bankus sparčiau kelti palūkanas.

VŽ nuomone, auganti ekonomika yra palankus metas paauginti „lašinius“ ir pagalvoti apie rezervą juodai dienai. Tikėkimės, kad tokia diena neišauš, tačiau turint apsauginę pagalvę į priekį judėti kur kas drąsiau.