Ekonomistai mokesčių pokyčius vertina palankiai, bet turi pastabų

Publikuota: 2017-08-03
VŽ koliažas.
VŽ koliažas.

Ekonomistai tegiamai vertina Vyriausybės pateiktus mokesčių sistemos pakeitimus, tačiau turi ir pastabų. Ypač smarkiai jiems kliūva lengvatiniai PVM tarifai.

„Dauguma Vyriausybės pasiūlymų logiški, nedaug skiriasi nuo anksčiau išsakytų idėjų ir neblogai atitinka įvardijamus pagrindinius tikslus – mokestinėmis priemonėmis prisidėti prie ekonomikos našumo augimo ir mažinti pajamų nelygybę “, - vertina Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ Vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.

Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors' foum“ vykdomoji direktorė, teigiamai vertina Vyriausybės siekį paprastinti smulkaus verslo apmokestinimą, NPD dydžio ir MMA sulyginimą, siekį neberiboti LEZ veiklų, tačiau turi pastabų dėl visuotinio NT mokesčio ir „Sodros“ lubų.

„Iš esmės (mokesčių pertvarką – VŽ) vertiname palankiai, bet pasakius A reikėtų pasakyti ir B, tad turėtume galvoti apie „Sodros“ įmokų apjungimą bei „lubų“ mažinimą kitais metais, tuomet iš mūsų tikrai bus daugiau pagyrų“, – sako ji.

Gitanas Nausėda, banko SEB prezidento patarėjas ir vyriausiasis ekonomistas, apibendrina, jog siūlomi mokesčių pakeitimai savo esme nėra tokie radikalūs, kad galėtų būti vadinami reforma. Vis dėlto jau anksčiau pristatyti verslumo skatinimo ir investicinės aplinkos gerinimo sprendimai – pakankamai racionalūs.

Reikšmingiausiu jis vadina pelno mokesčio lengvatos technologiniam atsinaujinimui didinimą iki 100%, antrasis pagal svarbą - pelno mokesčio išradimų komerciniam naudojimui mažinamas iki 5%, trečioje vietoje lieka „Sodros“ įmokų lubos.

„Tik nežinau, ar pakeitimų pakaks technologinio atsinaujinimo lūžiui sukelti. Visgi reikia sutikti, kad pelno mokesčio lengvatos technologiniam atsinaujinimui padidinimas nuo 50% iki 100% yra pakankamai esminis pakeitimas. Kalbant apie išradimų komercializavimą (pelno mokestis išradimų komerciniam naudojimui mažinamas nuo 15% iki 5% - VŽ), atsižvelgiant į kol kas labai nežymų mastą, galbūt labai ryškaus pokyčio ir nežada. O „Sodros“ įmokų lubos – vėlgi, jos nustatytos labai aukštos ir nutaikytos į labai didelius atlyginimus, kokie Lietuvoje mokami ne daugeliui darbuotojų. Todėl lubų buvimas sukuria daugiau regimybę, nors, kaip paskaičiavo Prezidentė, ir 40 mln. Eur dėl to netenkama“, - sako p. Nausėda.

Žemesnės „Sodros“ lubos skatintų investicijas

Pono Grajausko nuomone, neapmokestinamos reinvesticijos į technologinį atsinaujinimą, 5% pelno tarifas išradimams komercializuoti bei mokestinės atostogos pradedančiam verslu turėtų prisidėti prie ūkio našumo ir ekonomikos struktūros transformacijos į į aukštesnės pridėtinės vertės gamybą bei paslaugas.

„Tik nereikia užmiršti, kad mokestinės priemonės yra tik pagalbinės. Užkurti našesnę ekonomiką gali tik švietimo sistemos reforma - jei nebus potencialo, nebus ir ką mokesčiais paskatinti“, - pabrėžia p. Grajauskas.

Be to, lieka atviras klausimas, kas bus apibrėžta kaip technologinis atsinaujinimas, į kurį investuojant būtų galima nemokėti pelno mokesčio.

„Panaši, tik mažesnė lengvata ir šiandien galioja, tačiau kriterijų yra tiek daug ir tokių sudėtingų, kad įmonės ja beveik nesinaudoja. Kad paskata būtų veiksminga, reikalingi apgalvoti, verslui patrauklūs ir įveikiami kriterijai“, - atkreipia dėmesį ekonomistas.

Vyriausybė, siekdama pritraukti užsienio investicijų, siūlo įvesti 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus „Sodros“ įmokų lubas - įmokų nereikėtų mokėti nuo didesnės nei 8.200 Eur atlyginimo (iki mokesčių) dalies.

Ponas Nausėda į pastarąjį sprendimą žvelgia ne per dabarties prizmę, bet vertina, kokias sąlygas jis gali sukurti ateityje dirbsiančiam verslui ir ateisiantiems investuotojams, būtent su didelę pridėtinę vertę kuriančiomis technologijomis ir kurs gerai apmokamas darbo vietas. Tačiau į klausimą, ar sprendimas pakankamas, kad taptų užsienio investicijų paskata, ekonomistas atsako, jog lubos be galo aukštos ir toks sprendimas pro forma egzistuos, tačiau netiki, kad sukeltų esminį susidomėjimą Lietuva kaip investicijų poligonu.

„Palankiai vertiname tai, kad ruošiamasi skatinti inovacijas. Kaip bus nuspręsta dėl detalių dar pamatysime, bet rezultatas turėtų būti neblogas“, – tikina p. Skyrienė.

Tačiau investuotojų asociacijos vadovę „labai neramina“ „Sodros“ įmokų lubų klausimas. Pasak p. Skyrienės, jei jau siūloma taikyti lengvatą investicijoms į inovacijas, derėtų prie to pridėti ir „Sodros“ lubų mažinimą.

„Jei galvojama apie inovacijų lengvatą, be „Sodros“ lubų ji bus gera, bet lubos tikrai paskatintų aukštesnių atlyginimų investicijas Lietuvoje“, – įsitikinusi vadovė.

10 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per mėnesį (120 VDU per metus) riba, kurią siūlo Vyriausybė, pasak p. Skyrienės, yra per didelė. Tikslingiau būtų ribą nustatyti nuo 6 vidutinių mėnesio atlyginimų 2018-aisiais ir mažinti ją ilgainiui link 4 VDU. Vadovė pažymi, kad per aukštai nustatytos lubos gali diskredituoti visą „Sodros“ lubų idėją.

„Įves, nebus jokio efekto ir tada sakys: „matot, neveikia“, – teigia ji.

„Pasiūlymus dėl lubų tarsi ir žadama teikti, tačiau iš Seimo girdime nevisai palaikančių komentarų“, – apie galimybę tokių korekcijų sulaukti kitais metais svarsto p. Skyrienė.

Visuotiniam NT mokesčiui - taip, PVM lengvatoms - ne

Vyriausybė siūlo didinti brangaus nekilnojamojo turto apmokestinimą, tačiau „Investors' forum“ vykdomoji direktorė atkreipia dėmesį, kad būtų laikas nebeskaidyti apmokestinamo turto į brangų ar nebrangų, taip pat neturėtų būti kalbama ir apie pirmą būstą ar ne pirmą.

„Galvojame, kad būtų laikas įvesti normalų visuotinį turto mokestį. Orientuojamasi į brangų turtą, kalbama apie pirmojo būsto neapmokestinimą, bet manome, kad tai nėra teisingas požiūris. Turėtų būti visuotinis mokestis“, – teigia ji.

Paliekama galioti PVM lengvata, nors ir mažesnė, nei anksčiau, asociacijos vadovės per daug nedžiugina. Jos taikymas viešbučiams jai nekliūna, tačiau šildymo lengvatos prasmingumo p. Skyrienė neįžvelgia.

„Mes ilgai kalbame, kad PVM mokesčio lengvatų turėtų nebūti, arba jos turėtų būti labai aiškiai pagrįstos. Manome, kad viešbučių paslaugos yra praktiškai eksportas, todėl kritikos neišsakėme“, – sako ji. Tiesa, lengvatos šildymui, jos nuomone, galėtų ir nelikti.

„Ką padarysi, politikų požiūriu yra kitaip, bet tai nėra mūsų prioritetinė sritis“, – teigia ji.

Ponas Grajauskas lengvatinius PVM tarifus kai kurioms ūkio veikloms vadina ekonomiškai ir strategiškai mažiausiai pagrįstais siūlymais.

„Mokesčių lengvatos gali būti taikomos, tačiau jos privalo turėti aiškius tikslus ir būti itin gerai pagrįstos. Jei klausimų dėl lengvatų reinvesticijoms ar išradimų komercializavimui nekyla – taip siekiama prisidėti prie didesnės pridėtinės vertės, nuo kurios priklauso šalies ekonomikos ateitis, tai lengvatinis PVM tarifas pavėžėjimo paslaugoms ar šildymui – sunkiai suprantamas“, - kalba ekonomistas.

Jo nuomone, tokie siūlymai turi politinę, o ne ekonominę potekstę, nors socialines problemas būtų išmintingiau spręsti kitais būdais remiant žmones, kuriems trūksta pajamų susimokėti už centralizuotą šildymą ar kelionę miesto transportu.

„Galėčiau suprasti nebent PVM lengvatą vaistams, nes vaistai Lietuvoje brangūs, daugiausia juos vartoja pagyvenę, pensinio amžiaus žmonės su kukliomis pajamomis. Bet gal tokiu atveju būtų geriau ieškoti būdų didinti pensijas?“, - svarsto p. Grajauskas.

Jo nuomone, nuskambėjusi idėja ateityje nuo 21% iki 18% sumažinti pagrindinį PVM tarifą, yra gana pavojinga ir, tikina, paliktų nemažą skylę šalies biudžete.

„PVM yra pagrindinis šalies biudžetą formuojantis mokestis – trečdalis biudžeto surenkama iš PVM. 3 proc. punktai yra labai daug – apie 450 mln. Eur. Kyla rimtas klausimas, iš kur, sumažinus PVM tarifą, Lietuva tokią sumą kompensuotų“, - įspėja ekonomistas.

Darbo mokesčių mažinimas

Ponas Nausėda labiausiai pasigenda darbo mokesčių mažinimo ne tik uždirbantiems MMA, bet ir vidurinei klasei, t.y., bent jau iki 2.500 Eur/mėn. uždirbantiems žmonėms.

„To nebuvo padaryta, iš esmės jiems niekas nesikeičia nei vienu euru, kadangi NPD mechanizmas išsijungia gaunant daugiau nei 1.000 Eur atlyginimą. Ir tuomet NPD šiems darbuotojams netaikomas, pensijos įnašas „Sodrai“ nenubraukiamas, o jei ir kažkurioje vietoje nauda „Sodros“ sąskaita pagerinama, ją prisiima darbdavys“, - sako ekonomistas.

Pasak jo, jei tai būtų esminė reforma, tai matyt, tektų ieškoti priemonių, kaip sukurti finansines prielaidas ir sumažinti vidurinei klasei tenkančią mokestinę naštą. O prielaidas galima sukurti įvairiai, pavyzdžiui, per netiesioginių mokesčių, akcizų, ir gal net PVM didinimą, taip pat per kapitalo ar NT didesnį apmokestinimą.

„Nei viena šių priemonių nebūtų populiari ir sulauktų dviprasmiškų reakcijų visuomenėje, tačiau tada bent jau galėtumėme kalbėti apie iš tikrųjų vykdomą reformą, nes tai reikštų reikšmingą mokesčių struktūros pasislinkimą“, - teigia p. Nausėda.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Žada sutrumpinti bankroto procedūrą 1

Pertvarkius juridinių asmenų nemokumo sistemą maždaug trečdaliu sutrumpėtų bankroto procedūros laikotarpis.

Verslo aplinka
2018.11.13
Demografija ir verslas Premium

Gerbiamo redaktoriaus paskatintas, spalio „Verslo klasėje“ rašiau apie geografijos įtaką verslui ir jo...

Verslo klasė
2018.11.11
„Sodra“ turės laikiną vadovą

Aštuonerius metus „Sodrai“ vadovavęs Mindaugas Sinkevičius baigia savo darbą šiose pareigose. Nuo pirmadienio...

Verslo aplinka
2018.11.09
Pritarta prezidentės veto dėl metro statybų

Seimas sutiko su prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymais gerokai pakeisti ir sugriežtinti priimtąjį...

Verslo aplinka
2018.11.08
Iš degalų prekybos ir keleivių pervežimų šešėlio sieks ištraukti milijonus

Vyriausybė deklaruoja ieškanti būdų, kaip sugriežtinti prekybos degalais bei keleivių pervežimo apskaitą ir...

Verslo aplinka
2018.11.07
Seimas spręs, ar atmesti prezidentės veto metro statybos įstatymui 10

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto metro įteisinančiam įstatymui. Jau šią...

Verslo aplinka
2018.11.06
Konstituciniam Teismui skundžiami kogeneracinių jėgainių ribojimai 3

Seimo opozicija, kaip ir žadėjo, Konstituciniam Teismui (KT) apskundė valdančiųjų sprendimą priimti įstatymą...

Verslo aplinka
2018.11.06
Kitąmet pakils pareiginė bazinė alga 8

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso politikų, valdininkų, pareigūnų, karių bei dalies kitų...

Verslo aplinka
2018.11.05
Prezidentė Kinijoje susitiks su jos vadovu, dalyvaus importo parodoje 1

Kinijos prezidento Xi Jinpingo kvietimu Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė penktadienio vakarą išvyks kelių...

Verslo aplinka
2018.11.02
Lapkritį apsispręs, ką daryti su prekybos centrais ir didėjančiom kainom 9

Vyriausybė tikisi per mėnesį apsispręsti dėl priemonių, kurios, kaip ji tikisi, prisidėtų prie smulkiojo...

Verslo aplinka
2018.10.31
Nesutinka legalizuoti naminės degtinės 4

Vyriausybė nenori, kad kaimo turizmu užsiimantiems ūkininkams būtų leista gaminti ribotą kiekį naminės...

Verslo aplinka
2018.10.31
Europos ministrai vetuoja planus itin sparčiai atsisakyti laiko sukiojimo 7

Europos Sąjungos ministrai nesutinka su Europos Komisijos (EK) pasiūlymu jau kitąmet atsisakyti sezoninio...

Verslo aplinka
2018.10.30
Smulkusis verslas baiminasi pernelyg brangios visuotinės kasos aparatų „išmanizacijos“ Premium 2

Lietuvos prekybininkų ir paslaugų teikėjų laukia tikra „kasos aparatų reforma“. Per ateinančius kelerius...

Verslo aplinka
2018.10.30
Dėl nuolatinio laiko klaus žmonių, specialistų ir kaimyninių šalių 2

Sprendimas, kokį laiką taikys Lietuva, kai Europos Sąjunga atsisakys sezoninio laikrodžių sukiojimo dukart...

Verslo aplinka
2018.10.29
Siūlo lengvatas darbdaviams, kurie gerins sąlygas darbuotojams 8

Darbdaviams, kurie savo lėšomis skatins darbuotojus rūpintis sveikata, siūloma taikyti specialias mokestines...

Verslo aplinka
2018.10.25
Opozicija nuogąstauja, kad bus stabdomos šimtamilijoninės investicijos 14

Seimui atmetus prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymui, griežtinančiam atliekų deginimo elektrinių...

Verslo aplinka
2018.10.25
Seimas gebėjo atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo ribojimo 21

Seimo valdantiesiems užteko balsų atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymui, griežtinančiam...

Verslo aplinka
2018.10.25
Prezidentė vetavo Metropoliteno įstatymą ir siūlo jį koreguoti 1

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui grąžino iš naujo svarstyti spalio pradžioje parlamentarų priimtą...

Verslo aplinka
2018.10.24
Kelios valstybės įmonės taps akcinėmis bendrovėmis 1

Susisiekimo ministerijos kuruojamos valstybės įmonės – Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Klaipėdos...

Verslo aplinka
2018.10.24
Grybauskaitė vėl kviečiama į Davoso forumą 3

Prezidentė Dalia Grybauskaitė gavo kvietimą kitąmet sausį dalyvauti tradiciniame Pasaulio ekonomikos forume...

Verslo aplinka
2018.10.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau