Abipusis mėginimas prisijaukinti

Publikuota: 2017-02-15
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, vakar susitikęs su šalies pramonininkais, pristatė Vyriausybės veiklos prioritetus – visi labai svarbūs verslui, dalis jų – išties reformatoriški. Tik keista, kodėl Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) šį posėdį įslaptino: jis ne tik vyko už uždarų durų – ministro pasiklausyti buvo leista tik LPK prezidiumo nariams.

Kai kurie VŽ prakalbinti posėdžio dalyviai tikino esantys sužavėti naujuoju ministru – sako išgirdę apie gana konkrečius tikslus ir priemones jiems pasiekti.

Yra kažkiek konkretumo keičiant Akcinių bendrovių (AB) įstatymą – mažinamas reikalavimus AB įstatinio kapitalo minimaliam dydžiui (iki 25.000 Eur), atsisakoma maksimalaus UAB akcininkų skaičiaus (šiuo metu iki 250 akcininkų), supaprastinant UAB akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo tvarką (atsisakoma notarinės formos reikalavimo) ir kt.

Taip pat AB įstatyme įtvirtinama galimybė darbuotojus motyvuoti suteikiant jiems bendrovių akcijų, sustiprinti smulkiųjų akcininkų teises ir kt. Panašu, kad rimčiau imamasi spręsti LEZ sąlygų gerinimo problemas, siekiant pritraukti daugiau investuotojų. Viena iš priemonių – sudaryti sąlygas investuotojams išsipirkti žemę iš LEZ ir įsigyti nuosavybės teisę į ją projekto veiklos pradžioje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ministras žada siekti, kad LEZ pagrindų ir Pelno mokesčio įstatymuose būtų pritaikytas Lenkijoje taikomas principas: visoms leidžiamoms veikloms taikyti pelno mokesčio lengvatą. Deja, apie verslo seniai laukiamą ir kartas nuo karto žadamą nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui – nė žodžio...

Ieškoma vaistų „sergančiai“ Lietuvos darbo rinkai, kone katastrofiškai pritrūkusiai kvalifikuotos darbo jėgos. Verslas ne vienus metus ir ne vienai Vyriausybei skundėsi, kad švietimo sistema rengia absolventus nežinia kam, tik – ne verslo poreikiams. Doktorantaii orientuoti tik į mokslinę karjerą, kai tuo tarpu verslui reikia, kad moksliniai tyrimai būti pritaikyti versle ir pramonėje. 2016 m. Lietuvoje įteisinta pramoninė doktorantūra, bet ji vis dar nėra vykdoma. Ūkio ministerija (ŪM) svarsto galimybę skatinti pramoninę doktorantūrą ir mato tokį finansavimo mechanizmą: ŪM – 50%, verslas – 50%. Doktorantas priimamas į universitetą ir įdarbinamas įmonėje: jo užduotis – išspręsti technologinę problemą įmonėje.

Efektyvus ir skaidrus valstybės turto valdymas buvo visų Vyriausybių „Achilo kulnas“. Ir kone visos jos savo programose prisiekinėjo „siekti“ permainų. Ne išimtis ir Sauliaus Skvernelio Vyriausybė – ŪM žada ryžtingai žengti į šį „kovos“ lauką.

Siekiai puikūs: sustiprinti valstybės nuosavybės funkciją, valstybės valdomoms įmonėms (VVĮ) nustatyti ambicingus tikslus ir svarbiausia – depolitizuoti VVĮ valdymą. Būtent pastarasis tikslas gulė nepajudinamu akmeniu ankstesnių Vyriausybių kelyje.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad nelabai jos ir stengėsi jį išjudinti…Galbūt panašus likimas galėtų ištikti šį tikslą ir šios valdžios laikotarpiu, tačiau, laimei, virš jos švysčioja europinis rimbas – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

Dar vakar p. Sinkevičius, susitikęs su šios organizacijos generalinio sekretoriaus pavaduotoju Douglasu Frantzu išgirdo: nepertvarkius VVĮ, ypač urėdų srityje, Lietuva 2018 m. gali būti nepakviesta tapti pilnateise EBPO nare.

Tarptautinėje bendruomenėje narystė EBPO yra pripažįstama kaip šalies ekonominio stabilumo garantas, į ją atsižvelgiama teikiant vyriausybėms paskolas, planuojant ilgalaikes investicijas.

Ponas Sinkevičius tikina, kad jau parengti dviejų Vyriausybės nutarimų projektai, kuriais siūloma depolitizuoti VVĮ valdymą ir į įmonių stebėtojų tarybas bei valdybas nerinkti politikų. Nebe tiek daug laiko lieka, kad patikrintume, ar žodžiai įkūnijami darbais.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku