Kokios rizikos ir staigmenos gali sujaukti 2017-uosius

Publikuota: 2016-12-26
Andrius Škarnulis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Andrius Škarnulis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Staigmenų – vieniems tikėtų, kitiems mažiau – pasaulyje pastarąjį pusmetį netrūko. Jos stūmė finansų rinkas riedėti tai didėjančios, tai mažėjančios įtampos kalneliais, o rekordiškai mažų palūkanų nuotaikos toliau smelkėsi ne tik į Lietuvos ir pasaulio finansų sektorių, bet ir į žmonių elgseną. Aktyviai diskutuojant apie išaugusį politinį, geopolitinį, ekonominį neapibrėžtumą, būtina pažvelgti ir į konkretesnio pobūdžio rizikas, dėl kurių galėtų kluptelėti Lietuvos, ir ne tik jos, finansų sistema ir ekonomika.

Lietuvos bankų sektorius yra pats mažiausias euro zonoje, palyginti su šalies BVP, tačiau koncentracija jame viena didžiausių. Rinkoje dominuoja skandinaviški bankai, sudarantys daugiau nei 90% viso sektoriaus turto. Tokios iš pirmo žvilgsnio nematomos Lietuvos jungtys su Šiaurės šalių bankų grupėmis lemia, jog tai, kas vyksta tose šalyse, yra itin svarbu ir Lietuvai.

  • Nerimo bangų Skandinavijoje, galinčių atsiristi ir iki Lietuvos, pagrindiniai šaltiniai yra du

Pirma, didelė ir toliau didėjanti namų ūkių skolos našta kai kuriose Šiaurės šalyse. Norvegijoje ir Švedijoje namų ūkių skola daugiau nei pusantro karto viršija jų gaunamas metines pajamas, Danijoje – 2,5 karto. Palyginimui, šis santykis Lietuvoje nesiekia ir 40%. Antras šaltinis yra burbuliuojančios tų šalių, ypač Švedijos, būsto rinkos. Būsto kainų burbulas Švedijoje vis dar pučiasi, nors pastaruoju metu ir lėčiau. Keletą pastarųjų metų prie spartaus būsto kainų kilimo prisidėjo daug veiksnių: struktūriniai aspektai, pvz., suvaržyta pasiūla, nuomos kainų reguliavimas, lengvatos būsto paskoloms, taip pat ir palanki demografinė padėtis bei sparti imigracija. Didelio įsiskolinimo ir besipučiančių būsto kainų kombinacija, kaip rodo istoriniai pavyzdžiai, gali turėti skaudžių pasekmių šalies ekonominiam ir finansų stabilumui. Nors Šiaurės šalyse veikiančių bankų pelningumas šiuo metu ir atrodo geras, tačiau prie to reikšmingai prisideda sparti, nors nebūtinai tvari, būsto rinkos ir kreditavimo plėtra.

  • Atsigavusį kreditavimą Lietuvoje galėtų pristabdyti sukrėtimas Skandinavijos šalyse

Jeigu Skandinavijos šalys susidurtų su ekonomikos ar finansų stabilumo šoku, kurį sukeltų arba lydėtų spartus būsto kainų kritimas, bankų „sveikata“ susilpnėtų. Tokiu atveju būtų tikėtinas didelių bankinių grupių sprendimas mažinti skolinimą ne tik Švedijoje ar kurioje kitoje Šiaurės šalyje, bet ir Lietuvoje. Kartu Lietuvoje galėtų brangti paskolos. Vis dėlto Lietuvoje veikiančių bankų finansinė pagalvė pakankamai stora ir galėtų atlaikyti stiprius smūgius, o kai kuriose Skandinavijos šalyse, taip pat ir Švedijoje, žengta į priekį, didinant finansų sistemos atsparumą galimoms grėsmėms.

  • Mažų palūkanų kuriamai naudai įkandin seka ir didėjantys išbandymai bankams

Pastarąjį pusmetį palūkanos toliau mažėjo ir tai lengvino euro zonos ekonomikos kvėpavimą. Ji, nors ir kukliai, toliau kyla. Kartu Europoje atsigauna ir skolinimas, tai irgi teikia daugiau energijos ekonomikai. Vis dėlto istorines žemumas pasiekusios palūkanos kelia iššūkių bankams. Nors Lietuvoje bankų veiklos rezultatai geri, tačiau laikui bėgant stiprėja pelną mažinantys veiksniai: bankų efektyvumas Lietuvoje šiuo metu yra vienas didžiausių Europoje, jam toliau didėti erdvės gali būti vis mažiau; neigiamas Euriboras toliau mažina uždarbį iš didelės dalies anksčiau suteiktų paskolų, o terminuotųjų indėlių dalis, kartu ir galimybės mažinti finansavimosi sąnaudas ateityje, senka. Šalia iššūkių pelningumui slenka ir didelės koncentracijos Lietuvos bankų sektoriuje šešėlis.

  • Mažų palūkanų aplinkoje keičiasi požiūris į riziką, šyla nekilnojamojo turto rinka

Kai palūkanos pasaulyje rekordiškai mažos, didesnės grąžos ir mažesnės rizikos investicijoms alternatyvų lieka vis mažiau. Keičiasi rizikos tolerancija – siekiant didesnės grąžos, sutinkama investuoti ten, kur anksčiau grėsmių galbūt atrodė nepriimtinai daug. Toks poslinkis turėtų neigiamų pasekmių investuotojams ir finansų sektoriui apskritai, jei toji didesnė rizika imtų virsti realybe.

Mažų palūkanų sąlygomis populiarėja investavimas į nekilnojamąjį turtą – butai perkami, planuojant juos išnuomoti. Tai kaitina nekilnojamojo turto (NT) rinką Lietuvoje ir kitose šalyse. NT rinkos dalyvių apklausos rodo, kad tokių investicinių būsto sandorių dalis Lietuvoje šiuo metu gali siekti ir penktadalį. Be to, tebesilaikančios mažos ir neigiamos palūkanos toliau aštrina didėjančio įsiskolinimo ir būsto kainų burbulo problemas Švedijoje.

Po „Brexit“ ir Amerikos prezidento rinkimų finansų rinkoms spustelėjus įtampos pedalą, dar ir artėjant „jautriems“ rinkimams Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir kitose šalyse, staigios korekcijos finansų rinkose galėtų neigiamai paveikti pelningumo nuosmukį išgyvenančius Europos bankus ir, tikėtina, darytų neigiamą įtaką Europos ekonomikos raidai. Tokiu atveju užkrato efektas neabejotinai pasiektų ir Lietuvą – per lėtesnį ekonomikos augimą, mažėjančią bankų rizikos toleranciją ir t. t.

  • Lietuvoje kreditavimas pasiekė vienas sparčiausių apsukų Europoje, o aktyvumas būsto rinkoje jau didžiausias po krizės

Metų pradžioje buvo kalbėta apie skolinimo verslui ir namų ūkiams atsigavimą, o šiuo metu situacija jau panašesnė į spartaus augimo etapą. Vis dėlto šiuo metu Lietuvos gyventojų ir įmonių įsiskolinimas yra vienas mažiausių Europoje, o jiems suteiktų paskolų portfelis po krizės keletą metų iš eilės mažėjo. Spartesnio atsigavimo ženklus jis pradėjo rodyti tik 2015 m. Aktyvesniu skolinimusi kurį laiką pasižymėjo tik gyventojai, tačiau įmonės juos jau beveik pasivijo. Paminėtina, kad įmonių paskolų portfelį išpūtė ir keletas stambių sandorių pavieniuose sektoriuose (pvz., telekomunikacijų, energetikos), o aktyvesnį namų ūkių kreditavimą skatino gerėjanti jų finansinė padėtis, keletą metų vis daugiau optimizmo rodantys gyventojų lūkesčiai, sparčiai ir greičiau nei paskolų portfelis augančios pajamos, žinoma, ir tos pačios mažos palūkanos.

Kreditavimo vaidmuo didėja ir būsto rinkoje. Joje būsto pasiūla kol kas suspėja tenkinti augančią paklausą, o pastarąją didina tiek nuosavomis, tiek skolintomis lėšomis būstą perkantys asmenys. Neparduotų būstų skaičiui esant dideliam, braškėjimą būsto rinkoje galėtų sukelti staigesnis paklausos kritimas, pvz., dėl skolinimo mažėjimo kilus šokui Skandinavijoje ar nuosavomis lėšomis būstą perkančių gyventojų lūkesčių pasikeitimo. Kita vertus, jeigu būsto paklausa toliau smarkiai augtų, o pasiūla susitrauktų arba didėtų per lėtai, tai galėtų lemti staigų ir netvarų būsto kainų išaugimą.

Nors finansų sistemos raumenys stiprūs, tačiau aktyvumui tiek kredito, tiek būsto rinkoje esant dideliam, staigmenų tikimybė gali išaugti, todėl būtina tolesnė atidi stebėsena ir, prireikus, ryžtingi tiek rinkos dalyvių, tiek ir Lietuvos banko veiksmai siekiant užkardyti grėsmes ir sumažinti jų galimą poveikį.

Andrius Škarnulis yra Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Derybos dėl ilgamečio ES biudžeto užtruks ilgiau nei tikėtasi Premium

Europos Sąjungos šalių derybos dėl būsimo daugiamečio bendrijos biudžeto truks ilgiau nei planuota ir baigsis...

Verslo aplinka
2018.12.14
Tarnautojų bazinės algos dydis kitąmet kilstelėtas simboliškai 2

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugumos valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų 28

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus...

Verslo aplinka
2018.12.11
2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2018.12.11
Koreguojama paramai skiriama GPM tarifo dalis 2

Dėl mokesčių reformos nuo 2019 m. keičiantis pajamų mokesčio tarifui pasikeis ir paramai skiriama gyventojų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Padidintas tantjemų apmokestinimas

Seimas ypatingos skubos tvarka pataisė nuo mokesčių reformos priėmimo likusią klaidą dėl sumažėjusio tantjemų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas atmetė opozicijos reikalavimus atidėti biudžeto priėmimą

Seimas antradienį balsuoja dėl kitų metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)...

Verslo aplinka
2018.12.11
PVM spaudai ir malkoms mažės, akcizai stipriam alkoholiui – didės 7

Nuo 2019 m. sausio 1 d. spaudai taikomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus nebe 9%, bet 5%, taip...

Verslo aplinka
2018.12.10
Seimas taiso klaidą dėl sumažėjusio tantjemų apmokestinimo 2

Seimas bando taisyti klaidą dėl sumažėjusio tantjemų ir kai kurių kitų pajamų rūšių apmokestinimo.

Verslo aplinka
2018.12.10
Kitų metų biudžete – daugiau lėšų ikimokyklinių pedagogų algoms

Kitų metų biudžeto projekte, dėl kurio priėmimo antradienį balsuos Seimas, skirti keli milijonai papildomų...

Verslo aplinka
2018.12.10
Migracijos tvarkos peržiūra vėluoja – užtruko diskusijos, kaip ją keisti Premium 5

Vyriausybei nepavyko jau šiemet įgyvendinti darbo migracijos procedūrų patobulinimo, numatant palankesnius...

Verslo aplinka
2018.12.10
Protestai Prancūzijoje: susidūrimuose sužeisti 55 žmonės 35

Geltonųjų liemenių protestai Prancūzijoje šį savaitgalį – mažesni, nei anksčiau. Iš 31.000 protestuotojų...

Verslo aplinka
2018.12.08
Valdantieji neabejoja: biudžetas bus patvirtintas kitą savaitę 12

Kitų metų biudžetą Seimas planuoja patvirtinti kitos savaitės pradžioje. Taip šį ketvirtadienį po biudžeto...

Verslo aplinka
2018.12.06
Pareiginė bazinė alga kils tiek, kiek siūlo Vyriausybė

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugelio valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.06
Seimas narsto biudžetą, atmetęs opozicijos siūlymą jo nesvarstyti 3

Seimas ketvirtadienį svarsto kitų metų biudžeto projektą, valdantiesiems atmetus opozicijos pasiūlymus „dėl...

2018.12.06
Euro grupė teigiamai įvertino Lietuvos biudžeto projektą

Euro grupė pritarė Europos Komisijos vertinimui, kad 2019 metų Lietuvos biudžeto projektas atitinka Stabilumo...

Verslo aplinka
2018.12.04
Antru įverčiu BVP per ketvirtį traukėsi kiek mažiau 1

Antrasis trečiojo šių metų ketvirčio BVP įvertis anksčiau skelbtus ekonomikos augimo rodiklius pakoregavo į...

Verslo aplinka
2018.11.30
Savivaldybėms kitąmet pažadėta ne mažiau lėšų nei šiemet

Centrinė valdžia žada, kad daugiau kaip du trečdaliai savivaldybių gaus pakankamas kompensacijas iš valstybės...

Verslo aplinka
2018.11.29
Lietuva steigia ambasadą Jungtiniuose Arabų Emyratuose 6

Kitąmet Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje Abu Dabyje atsiras Lietuvos ambasada. Tokį nutarimą...

Verslo aplinka
2018.11.28
Lietuvoje darbo vietų, susijusių su eksportu, augimas – vienas didžiausių ES

Lietuvoje darbo vietų, susijusių su eksportu, augimas nuo 2000-ųjų siekia 153% ir yra vienas didžiausių...

Verslo aplinka
2018.11.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau