Kokios rizikos ir staigmenos gali sujaukti 2017-uosius

Publikuota: 2016-12-26
Andrius Škarnulis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Andrius Škarnulis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Staigmenų – vieniems tikėtų, kitiems mažiau – pasaulyje pastarąjį pusmetį netrūko. Jos stūmė finansų rinkas riedėti tai didėjančios, tai mažėjančios įtampos kalneliais, o rekordiškai mažų palūkanų nuotaikos toliau smelkėsi ne tik į Lietuvos ir pasaulio finansų sektorių, bet ir į žmonių elgseną. Aktyviai diskutuojant apie išaugusį politinį, geopolitinį, ekonominį neapibrėžtumą, būtina pažvelgti ir į konkretesnio pobūdžio rizikas, dėl kurių galėtų kluptelėti Lietuvos, ir ne tik jos, finansų sistema ir ekonomika.

Lietuvos bankų sektorius yra pats mažiausias euro zonoje, palyginti su šalies BVP, tačiau koncentracija jame viena didžiausių. Rinkoje dominuoja skandinaviški bankai, sudarantys daugiau nei 90% viso sektoriaus turto. Tokios iš pirmo žvilgsnio nematomos Lietuvos jungtys su Šiaurės šalių bankų grupėmis lemia, jog tai, kas vyksta tose šalyse, yra itin svarbu ir Lietuvai.

  • Nerimo bangų Skandinavijoje, galinčių atsiristi ir iki Lietuvos, pagrindiniai šaltiniai yra du

Pirma, didelė ir toliau didėjanti namų ūkių skolos našta kai kuriose Šiaurės šalyse. Norvegijoje ir Švedijoje namų ūkių skola daugiau nei pusantro karto viršija jų gaunamas metines pajamas, Danijoje – 2,5 karto. Palyginimui, šis santykis Lietuvoje nesiekia ir 40%. Antras šaltinis yra burbuliuojančios tų šalių, ypač Švedijos, būsto rinkos. Būsto kainų burbulas Švedijoje vis dar pučiasi, nors pastaruoju metu ir lėčiau. Keletą pastarųjų metų prie spartaus būsto kainų kilimo prisidėjo daug veiksnių: struktūriniai aspektai, pvz., suvaržyta pasiūla, nuomos kainų reguliavimas, lengvatos būsto paskoloms, taip pat ir palanki demografinė padėtis bei sparti imigracija. Didelio įsiskolinimo ir besipučiančių būsto kainų kombinacija, kaip rodo istoriniai pavyzdžiai, gali turėti skaudžių pasekmių šalies ekonominiam ir finansų stabilumui. Nors Šiaurės šalyse veikiančių bankų pelningumas šiuo metu ir atrodo geras, tačiau prie to reikšmingai prisideda sparti, nors nebūtinai tvari, būsto rinkos ir kreditavimo plėtra.

  • Atsigavusį kreditavimą Lietuvoje galėtų pristabdyti sukrėtimas Skandinavijos šalyse

Jeigu Skandinavijos šalys susidurtų su ekonomikos ar finansų stabilumo šoku, kurį sukeltų arba lydėtų spartus būsto kainų kritimas, bankų „sveikata“ susilpnėtų. Tokiu atveju būtų tikėtinas didelių bankinių grupių sprendimas mažinti skolinimą ne tik Švedijoje ar kurioje kitoje Šiaurės šalyje, bet ir Lietuvoje. Kartu Lietuvoje galėtų brangti paskolos. Vis dėlto Lietuvoje veikiančių bankų finansinė pagalvė pakankamai stora ir galėtų atlaikyti stiprius smūgius, o kai kuriose Skandinavijos šalyse, taip pat ir Švedijoje, žengta į priekį, didinant finansų sistemos atsparumą galimoms grėsmėms.

  • Mažų palūkanų kuriamai naudai įkandin seka ir didėjantys išbandymai bankams

Pastarąjį pusmetį palūkanos toliau mažėjo ir tai lengvino euro zonos ekonomikos kvėpavimą. Ji, nors ir kukliai, toliau kyla. Kartu Europoje atsigauna ir skolinimas, tai irgi teikia daugiau energijos ekonomikai. Vis dėlto istorines žemumas pasiekusios palūkanos kelia iššūkių bankams. Nors Lietuvoje bankų veiklos rezultatai geri, tačiau laikui bėgant stiprėja pelną mažinantys veiksniai: bankų efektyvumas Lietuvoje šiuo metu yra vienas didžiausių Europoje, jam toliau didėti erdvės gali būti vis mažiau; neigiamas Euriboras toliau mažina uždarbį iš didelės dalies anksčiau suteiktų paskolų, o terminuotųjų indėlių dalis, kartu ir galimybės mažinti finansavimosi sąnaudas ateityje, senka. Šalia iššūkių pelningumui slenka ir didelės koncentracijos Lietuvos bankų sektoriuje šešėlis.

  • Mažų palūkanų aplinkoje keičiasi požiūris į riziką, šyla nekilnojamojo turto rinka

Kai palūkanos pasaulyje rekordiškai mažos, didesnės grąžos ir mažesnės rizikos investicijoms alternatyvų lieka vis mažiau. Keičiasi rizikos tolerancija – siekiant didesnės grąžos, sutinkama investuoti ten, kur anksčiau grėsmių galbūt atrodė nepriimtinai daug. Toks poslinkis turėtų neigiamų pasekmių investuotojams ir finansų sektoriui apskritai, jei toji didesnė rizika imtų virsti realybe.

Mažų palūkanų sąlygomis populiarėja investavimas į nekilnojamąjį turtą – butai perkami, planuojant juos išnuomoti. Tai kaitina nekilnojamojo turto (NT) rinką Lietuvoje ir kitose šalyse. NT rinkos dalyvių apklausos rodo, kad tokių investicinių būsto sandorių dalis Lietuvoje šiuo metu gali siekti ir penktadalį. Be to, tebesilaikančios mažos ir neigiamos palūkanos toliau aštrina didėjančio įsiskolinimo ir būsto kainų burbulo problemas Švedijoje.

Po „Brexit“ ir Amerikos prezidento rinkimų finansų rinkoms spustelėjus įtampos pedalą, dar ir artėjant „jautriems“ rinkimams Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir kitose šalyse, staigios korekcijos finansų rinkose galėtų neigiamai paveikti pelningumo nuosmukį išgyvenančius Europos bankus ir, tikėtina, darytų neigiamą įtaką Europos ekonomikos raidai. Tokiu atveju užkrato efektas neabejotinai pasiektų ir Lietuvą – per lėtesnį ekonomikos augimą, mažėjančią bankų rizikos toleranciją ir t. t.

  • Lietuvoje kreditavimas pasiekė vienas sparčiausių apsukų Europoje, o aktyvumas būsto rinkoje jau didžiausias po krizės

Metų pradžioje buvo kalbėta apie skolinimo verslui ir namų ūkiams atsigavimą, o šiuo metu situacija jau panašesnė į spartaus augimo etapą. Vis dėlto šiuo metu Lietuvos gyventojų ir įmonių įsiskolinimas yra vienas mažiausių Europoje, o jiems suteiktų paskolų portfelis po krizės keletą metų iš eilės mažėjo. Spartesnio atsigavimo ženklus jis pradėjo rodyti tik 2015 m. Aktyvesniu skolinimusi kurį laiką pasižymėjo tik gyventojai, tačiau įmonės juos jau beveik pasivijo. Paminėtina, kad įmonių paskolų portfelį išpūtė ir keletas stambių sandorių pavieniuose sektoriuose (pvz., telekomunikacijų, energetikos), o aktyvesnį namų ūkių kreditavimą skatino gerėjanti jų finansinė padėtis, keletą metų vis daugiau optimizmo rodantys gyventojų lūkesčiai, sparčiai ir greičiau nei paskolų portfelis augančios pajamos, žinoma, ir tos pačios mažos palūkanos.

Kreditavimo vaidmuo didėja ir būsto rinkoje. Joje būsto pasiūla kol kas suspėja tenkinti augančią paklausą, o pastarąją didina tiek nuosavomis, tiek skolintomis lėšomis būstą perkantys asmenys. Neparduotų būstų skaičiui esant dideliam, braškėjimą būsto rinkoje galėtų sukelti staigesnis paklausos kritimas, pvz., dėl skolinimo mažėjimo kilus šokui Skandinavijoje ar nuosavomis lėšomis būstą perkančių gyventojų lūkesčių pasikeitimo. Kita vertus, jeigu būsto paklausa toliau smarkiai augtų, o pasiūla susitrauktų arba didėtų per lėtai, tai galėtų lemti staigų ir netvarų būsto kainų išaugimą.

Nors finansų sistemos raumenys stiprūs, tačiau aktyvumui tiek kredito, tiek būsto rinkoje esant dideliam, staigmenų tikimybė gali išaugti, todėl būtina tolesnė atidi stebėsena ir, prireikus, ryžtingi tiek rinkos dalyvių, tiek ir Lietuvos banko veiksmai siekiant užkardyti grėsmes ir sumažinti jų galimą poveikį.

Andrius Škarnulis yra Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Verslo įspėjimai Th. May griežtėja Premium

Theresa May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerė, prašo daugiau laiko deryboms su Briuseliu dėl galimų...

Pramonė
2019.02.14
Tyrimas: „Brexit“ be susitarimo Vokietijai kainuotų 100.000 darbo vietų 8

Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos be susitarimo, vadinamasis „kietas Brexit“ (angl. hard...

Verslo aplinka
2019.02.11
Burbulai Kinijoje: ekonominių problemų naujojoje supergalybėje išvengti nepavyks Premium 11

Kas atsitinka, kai nekilnojamojo turto vystytojas, norėdamas atsikratyti vis besikaupiančio inventoriaus,...

Verslo klasė
2019.02.09
Siūlys uždrausti politikams būti viešųjų pirkimų komisijose 1

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateiks Seimui įstatymų pataisas, kurios numatys draudimą valstybės politikams...

Verslo aplinka
2019.01.31
Prognozės šiemet kabo „ant siūlo“ 5

Lietuvos ekonomikos augimas 2018 m. viršijo prognozes ir buvo kiek spartesnis – šalies bendrasis vidaus...

Verslo aplinka
2019.01.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau