Vasiliauskas: Lietuvoje toliau vyraus žemos palūkanos

Publikuota: 2016-12-09
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos centrinio banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos centrinio banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiajai tarybai nusprendus tęsti Eurosistemos išplėstinę turto pirkimo programą ir po 2017 metų kovo, artimiausiais metais išsilaikys palankios finansavimosi sąlygos Lietuvai.

„Pernai pavasarį pradėta beprecedentė Eurosistemos skatinimo programa pasiteisino: išvengta ekonomikos nuosmukio ir ūkiui žalingos defliacijos spiralės. Šiandien euro zonos centrinių bankų vadovai siunčia esminę žinią – ekonomikos skatinimas per plataus masto turto supirkimą tęsiamas, o žemas palūkanas išlaikysime visus 2017 metus, ir dar ilgiau“, – išplatintame pranešime spaudai cituojamas Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Dabartinę išplėstinę turto pirkimo programą buvo numatyta vykdyti bent iki kitų metų kovo, tačiau ji pratęsta dar devyniems mėnesiams iki 2017 m. gruodžio mėn., per mėnesį perkamų vertybinių popierių sumą sumažinant nuo dabartinių 80 mlrd. Eur iki 60 mlrd. Eur.

Pasak p. Vasiliausko, didelio masto vertybinių popierių supirkimas ir smarkiai žemyn nuspaustos palūkanos lengvino skolos naštą bei skatino kreditavimą, kuris pridėjo jėgos ūkio augimui. Tą pajuto tiek Lietuvos, tiek visos euro zonos gyventojai ir įmonės.

Pavyzdžiui, 2015-2016 m. (iki spalio mėn. imtinai) naujų paskolų įmonėms palūkanų normų 3 mėn. vidurkis euro zonoje sumažėjo 0,6, Lietuvoje – 0,4 proc. punkto. Dėl sumažėjusių palūkanų Lietuvos bendrovės sutaupė 28 mln. Eur, o gyventojai – apie 11 mln. Eur.

Lietuvos bankas skatinamąją Eurosistemos pinigų politiką įgyvendina antrinėje rinkoje pirkdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos institucijų obligacijas.

Nuo 2015 metų spalio Lietuvos bankas vidaus rinkoje išleistas Vyriausybės obligacijas pradėjo pirkti vykdydamas aukcionus. Iki šiol jų įvykdyta jau per šimtą ir nupirkta vertybinių popierių už 400 mln. Eur. Iš viso pagal skatinimo programą Lietuvos bankas yra jau nupirkęs 6 mlrd. Eur vertės vertybinių popierių, iš kurių apie ketvirtadalį (1,5 mlrd. Eur) sudarė būtent Lietuvos Vyriausybės vidaus ir užsienio rinkose išleisti skolos vertybiniai popieriai.

Šie pirkimai padėjo mažinti valstybės skolos kainą. Pavyzdžiui, 8 metų trukmės Lietuvos vyriausybės vertybinių popierių palūkanų norma smuko daugiau nei perpus – nuo 1,5 iki 0,6%, o šių metų rugpjūtį Vyriausybė pirmą kartą šalies istorijoje skolinosi už neigiamas palūkanas. Investuotojai primokėjo už 3 ir 5 metų trukmės obligacijas. Išlaidoms palūkanų mokėjimui mažėjant auga valstybės galimybės finansuoti kitas sritis.

Jeigu Eurosistema nebūtų įgyvendinusi plataus masto skatinamosios pinigų politikos, 2015–2019 m. euro zonos ūkio plėtra būtų 1,6 proc. punkto, arba vidutiniškai penktadaliu lėtesnė. Lietuvos ekonomiką Eurosistemos skatinamoji pinigų politika teigiamai veikia daugiausiai per eksportuojantį sektorių dėl didesnės paklausos euro zonos šalyse. Skatinamosios pinigų politikos kaupiamoji įtaka iki 2019 m. mūsų šalies realiojo BVP augimą ir infliaciją turėtų padidinti atitinkamai 1,0 ir 1,4 proc. punkto.

Prognozuojama, kad euro zonos BVP augimas 2019 m. paspartės iki 1,6%, infliacija pakils iki 1.7%. Infliacija euro zonoje turėtų viršyti vieną procentą, LRT laidoje „Labas rytas“ teigė p. Vasiliauskas.

Lietuvos ekonomikos prognozes Lietuvos bankas numato skelbti gruodžio 20 dieną.

„Centrinių bankų veiksmai padėjo laimėti laiko. Deja, šis laikas euro zonos šalių vyriausybių nėra veiksmingai išnaudojamas sprendžiant esmines euro zonos problemas darbo rinkoje, finansų sektoriuje, taip pat lengvinant biurokratinę naštą verslui. Tik ryžtas pripažinti problemas ir neatidėliotini sprendimai gali padėti užtikrinti ilgalaikę gerovę ir nuslopinti destruktyvias populistines nuotaikas“, – sakė p. Vasiliauskas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
2018-ųjų biudžeto pajamų planas įvykdytas su nedideliu kaupu

2018 m. valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų kiek daugiau nei prognozuota, skelbia Finansų ministerija.

Finansų ministras: taršius automobilius anksčiau ar vėliau teks apmokestinti Premium 33

Pernykštis biudžetas įvykdytas, viešieji finansai ir vėl pertekliniai, šešėlis mažėja, mokestinių reformų...

Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Verslo aplinka
2019.01.18
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
V. Šapoka: šiųmetį Lietuvos BVP augimą „Brexit“ gali sulėtinti ir 0,7% Premium 20

„Brexit“, priklausomai nuo jo scenarijaus, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiemet gali...

Verslo aplinka
2019.01.16
Tarp Baltijos šalių didžiausia infliacija 2018 m. fiksuota Estijoje

Kainos Lietuvoje pernai pakilo mažiau nei Estijoje, bet daugiau nei Latvijoje.

Verslo aplinka
2019.01.11
Gyventojų skaičiaus mažėjimas sulėtėjo, Lietuvoje – 2,8 mln. žmonių 14

Lietuvoje šiuo metu gyvena 2,794 mln. žmonių, tai yra apie 14.900 mažiau nei praėjusių metų pradžioje. Tad...

Verslo aplinka
2019.01.11
Karaliaučiaus SkGD terminalas dujų tranzito kol kas nepakeis Premium 11

Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje įrengtas plūduriuojantis suskystintų gamtinių dujų importo terminalas...

Energetika
2019.01.08
Tikisi, kad Lietuva pasieks „Doing Business“ dešimtuką 1

Vyriausybė turi vilčių, kad jos siūlomos priemonės leis Lietuvai jeigu ne šiemet, tai bent kitąmet rudenį...

Verslo aplinka
2019.01.03
Patys, viską patys, arba Jūsų pensija Premium

Valstybė beveik atviru tekstu sako (norintiems girdėti), kad jau tikrai atėjo laikas būsimos pensijos...

Verslo klasė
2019.01.01
Ko Lietuvoje ir pasaulyje laukti 2019-aisiais?

Lietuva turės naują prezidentą, Europos Sąjunga – naują Parlamentą ir Komisiją, bet praras Jungtinę...

Verslo aplinka
2019.01.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau