Vasiliauskas: Lietuvoje toliau vyraus žemos palūkanos

Publikuota: 2016-12-09
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos centrinio banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos centrinio banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiajai tarybai nusprendus tęsti Eurosistemos išplėstinę turto pirkimo programą ir po 2017 metų kovo, artimiausiais metais išsilaikys palankios finansavimosi sąlygos Lietuvai.

„Pernai pavasarį pradėta beprecedentė Eurosistemos skatinimo programa pasiteisino: išvengta ekonomikos nuosmukio ir ūkiui žalingos defliacijos spiralės. Šiandien euro zonos centrinių bankų vadovai siunčia esminę žinią – ekonomikos skatinimas per plataus masto turto supirkimą tęsiamas, o žemas palūkanas išlaikysime visus 2017 metus, ir dar ilgiau“, – išplatintame pranešime spaudai cituojamas Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Dabartinę išplėstinę turto pirkimo programą buvo numatyta vykdyti bent iki kitų metų kovo, tačiau ji pratęsta dar devyniems mėnesiams iki 2017 m. gruodžio mėn., per mėnesį perkamų vertybinių popierių sumą sumažinant nuo dabartinių 80 mlrd. Eur iki 60 mlrd. Eur.

Pasak p. Vasiliausko, didelio masto vertybinių popierių supirkimas ir smarkiai žemyn nuspaustos palūkanos lengvino skolos naštą bei skatino kreditavimą, kuris pridėjo jėgos ūkio augimui. Tą pajuto tiek Lietuvos, tiek visos euro zonos gyventojai ir įmonės.

Pavyzdžiui, 2015-2016 m. (iki spalio mėn. imtinai) naujų paskolų įmonėms palūkanų normų 3 mėn. vidurkis euro zonoje sumažėjo 0,6, Lietuvoje – 0,4 proc. punkto. Dėl sumažėjusių palūkanų Lietuvos bendrovės sutaupė 28 mln. Eur, o gyventojai – apie 11 mln. Eur.

Lietuvos bankas skatinamąją Eurosistemos pinigų politiką įgyvendina antrinėje rinkoje pirkdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos institucijų obligacijas.

Nuo 2015 metų spalio Lietuvos bankas vidaus rinkoje išleistas Vyriausybės obligacijas pradėjo pirkti vykdydamas aukcionus. Iki šiol jų įvykdyta jau per šimtą ir nupirkta vertybinių popierių už 400 mln. Eur. Iš viso pagal skatinimo programą Lietuvos bankas yra jau nupirkęs 6 mlrd. Eur vertės vertybinių popierių, iš kurių apie ketvirtadalį (1,5 mlrd. Eur) sudarė būtent Lietuvos Vyriausybės vidaus ir užsienio rinkose išleisti skolos vertybiniai popieriai.

Šie pirkimai padėjo mažinti valstybės skolos kainą. Pavyzdžiui, 8 metų trukmės Lietuvos vyriausybės vertybinių popierių palūkanų norma smuko daugiau nei perpus – nuo 1,5 iki 0,6%, o šių metų rugpjūtį Vyriausybė pirmą kartą šalies istorijoje skolinosi už neigiamas palūkanas. Investuotojai primokėjo už 3 ir 5 metų trukmės obligacijas. Išlaidoms palūkanų mokėjimui mažėjant auga valstybės galimybės finansuoti kitas sritis.

Jeigu Eurosistema nebūtų įgyvendinusi plataus masto skatinamosios pinigų politikos, 2015–2019 m. euro zonos ūkio plėtra būtų 1,6 proc. punkto, arba vidutiniškai penktadaliu lėtesnė. Lietuvos ekonomiką Eurosistemos skatinamoji pinigų politika teigiamai veikia daugiausiai per eksportuojantį sektorių dėl didesnės paklausos euro zonos šalyse. Skatinamosios pinigų politikos kaupiamoji įtaka iki 2019 m. mūsų šalies realiojo BVP augimą ir infliaciją turėtų padidinti atitinkamai 1,0 ir 1,4 proc. punkto.

Prognozuojama, kad euro zonos BVP augimas 2019 m. paspartės iki 1,6%, infliacija pakils iki 1.7%. Infliacija euro zonoje turėtų viršyti vieną procentą, LRT laidoje „Labas rytas“ teigė p. Vasiliauskas.

Lietuvos ekonomikos prognozes Lietuvos bankas numato skelbti gruodžio 20 dieną.

„Centrinių bankų veiksmai padėjo laimėti laiko. Deja, šis laikas euro zonos šalių vyriausybių nėra veiksmingai išnaudojamas sprendžiant esmines euro zonos problemas darbo rinkoje, finansų sektoriuje, taip pat lengvinant biurokratinę naštą verslui. Tik ryžtas pripažinti problemas ir neatidėliotini sprendimai gali padėti užtikrinti ilgalaikę gerovę ir nuslopinti destruktyvias populistines nuotaikas“, – sakė p. Vasiliauskas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Seimo dauguma nusiteikusi atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo 1

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymo pataisoms, numatančioms atliekų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Baltarusiai ruošiasi montuoti pirmąjį Astravo reaktorių Premium 11

Astravo atominė elektrinė (AE) ruošiasi pirmojo jėgainės bloko paleidimui. Ruošiamasi montuoti ir bandyti...

Energetika
2018.10.11
Saudo Arabija ir Rusija imasi valdyti naftos kainą Premium

Ruošdamosi lapkričio 4 d. Irano naftos eksportui įvesiamoms JAV sankcijoms, Saudo Arabija ir Rusija siekia...

Energetika
2018.10.04
„The New York Times“: Trumpas tėvo turtus paveldėjo išvengęs mokesčių

JAV dienraštis „The New York Times“ praneša, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskutinį XX a. dešimtmetį...

Verslo aplinka
2018.10.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau