Lietuva Baltijos jūros regiono gale velkasi dėl 3 priežasčių

Publikuota: 2016-12-08

Lietuvai pagal konkurencingumą Baltijos jūros regione sekasi blogiau nei vidutiniškai. Nors šalis patenka tarp 29% konkurencingiausių valstybių pasaulyje, tačiau regione lenkiame tik tris šalis – Rusiją, Lenkiją ir Latviją. Indekso sudarytojas „Swedbank“ pirštu baksnoja į tris pagrindines problemas: situaciją darbo rinkoje, mokesčių politiką bei inovacijas.

Pagal 2015-ųjų duomenis sudarytame indekse iš 11-os šalių Lietuva liko aštunta. Tarp Baltijos šalių likome antri – Estija gerokai atsiplėšė, o Latvija kiek atsiliko. Skandinavijos šalys regione tradiciškai išliko konkurencingiausiomis, o Rusija surinko mažiausiai taškų.

Baltijos jūros indekse įvertinami pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos šalies konkurencingumui. Tai yra verslo sąlygos, darbo rinkos funkcionavimas, mokesčių politika, finansų rinkų efektyvumas, užsienio prekybos sąlygos, švietimo sistema, valstybės valdymas, infrastruktūra, logistika bei inovacijų klimatas. Indekso sudarymui „Swedbank“ naudoja kitų tarptautinių organizacijų duomenis ir jų atliktus vertinimus.

Vaiva Šečkutė, banko ekonimistė, paklausta, kodėl Lietuva nėra tokia konkurencinga kaip Estija, įvardijo ne vieną priežastį.

„Didžiausias atotrūkis fiksuojamas darbo santykiuose, apmokestinime, mokesčių sistemoje, valstybės valdymo efektyvume. Žinoma, inovacijų atotrūkis dar didesnis, taip pat tiesioginių užsienio investicijų (TUI) bendra suma kur kas didesnė, tai turi labai didelę įtaką galimybėms kurti inovacijas“, – sako p. Šečkutė.

Bene labiausiai nuo estų atsiliekame finansų rinkų (rizikos kapitalo pasiekiamumas, galimybė finansuoti veiklą išleidžiant vertybinius popierius, paskolų prieinamumas) funkcionavimu. Čia Lietuvos balas siekia 5.2, kai Estijos – 7.8.

Kritikuoja Vyriausybės programą

Viena iš indekso sudedamųjų dalių – valstybės valdymas. Vertindama paskirtosios Vyriausybės programą, kurią dar turi patvirtinti Seimas, p. Šečkutė teigia įžvelgianti siekį padalyti labai ribotus resursus visiems.

„Išanalizavus programą, pagal pažadų kiekį ir plotį matomas siekis padalinti labai ribotus resursus visiems. Matome siekį didinti išlaidas socialinei apsaugai, daug pažadų plėtoti infrastruktūrą, kultūrą, remti verslą, kurti finansines paskatas dirbti ir investuoti regionuose. Tuo pat metu tikimasi užtikrinti adekvačius viešojo sektoriaus atlyginimus, studijų prieinamumą“, – vardija ekonomistė.

Ji pažymi, kad tokie norai savaime nėra blogis, tačiau turint omenyje ribotus resursus, gali tekti didinti mokesčius. O čia Lietuva ir dabar nėra konkurencinga, nes darbo jėga apmokestinama labiau nei vidutiniškai ES. Be to, per metus nedaug pasiekta ir paprastinant mokesčių mokėjimą, jų administravimą.

„Nors visi siekiai svarbūs, reikia suprasti, kad mokesčių didinimas niekaip nesuderinamas su siekiu pritraukti investicijas ir skatinti dirbti bei pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, – sako „Swedbank“ ekonomistė. – Siūlomų tvarių sprendimų visiems tikslams nepakaks.“

Ji perspėja, kad didėjančios išlaidos nepadidinus Lietuvos ekonomikos augimo potencialo gali duoti atvirkšią efektą. T.y. džiaugtis didesnėmis išlaidomis socialinei apsaugai bus galima trumpai: „Nepastebėsime, kaip tiek pajamų nelygybė, tiek skurdas gali šoktelėti net nesulaukus naujų Seimo rinkimų.“

Tad blogiausias dalykas, kuris gali atsitikti, anot pašnekovės, – Lietuva tampa didelių mokesčių ir neefektyvaus viešojo sektoriaus valstybe. Tai, „Swedbank“ vertinimu, vidutinio laikotarpio grėsmė.

Ponia Šečkutė taip pat dėmesį atkreipia į Darbo kodekso įsigaliojimo atidėjimą, mat darbo santykiai – taip pat ta sritis, kuri trukdo Lietuvai: „Įstatymų projektai, kurie galėtų tai spręsti, šiuo metu įstrigę. Nėra užtikrintumo, kad jie bus įgyvendinti.“

Ekonomikoje – nerimo ženklai

„Swedbank“ prognozuoja, kad 2016 m. metinis BVP augimas sieks tik 2%. Viena vertus, bankas akcentuoja, kad tai lemia vienkartiniai veiksniai, kita vertus, mato ir nerimą keliančių ženklų, kurie reikalauja struktūrinių reformų.

„Nerimauti nevertėtų, nes BVP augimą lemia vienkartiniai veiksniai. Jis paspartės 2017 ir 2018 metais. O investicijų augimas paspartės įsivažiavus ES paramos aktyvesniam panaudojimui. Eksporto augimo tempai išsilaikys dabartiniame lygyje“, – apie makroekonominę padėtį kalba p. Šečkutė.

Tačiau bankas pakartoja jau kurį laiką analitikų vardijamas problemas: mažėja potencialas darbo rinkoje, vis sunkiau rasti kvalifikuotų darbuotojų, prisideda ir demografinės problemos. Be to, atlyginimai auga greičiau nei produktyvumas, o tai kenkia konkurencingumui.

„Šiemet matėme spartų imigracijos iš trečiųjų šalių augimą. Imigrantų skaičius viršijo 12.000 – 2 kartus daugiau nei prieš metus“, – pastebi ekonomistė ir pažymi, kad 80% šios darbo jėgos sudarė vairuotojai.

Ji teigiamai vertina startuolių vizas ar leidimus užsienio studentams dirbti. Tai, pasak jos, gali kiek užglaistyti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.

Itin daug dėmesio švietimui ir inovacijoms

Konkurencingumo indeksas taip pat verčia atsisukti į Lietuvos švietimo sistemą. „Tai viena pagrindinių sričių, stabdančių plėtrą“, – aiškina p. Šečkutė.

Nors indekse ji vertinama palyginti neblogai, tačiau balai surenkami ne dėl švietimo kokybės, o dėl kiekybės – daug aukštųjų mokyklų bei daug jaunuolių, siekiančių aukštojo mokslo. Tiesa, vėliau jų išsilavinimas dažnai neatitinka rinkos poreikių, todėl ratas apsisuka ir fiksuojamos problemos darbo rinkoje. Taip pat inovacijų srityje, kas neigiamai atsiliepia investicijoms.

Paklausta, kaip turėtų būti reformuota švietimo sistema, p. Šečkutė teigia, kad universitetų skaičiaus mažinimas toli gražu nėra panacėja.

„Vienas iš būdų – mažinti skaičių, bet labai svarbu žiūrėti į žemesnį lygį – vidurinį išsilavinimą. Atėję studentai jau atsineša problemas iš mokyklų – svarbu užtikrinti kokybę ten. Tvarkant tik aukštojo mokslo sistemą, vargu ar pavyks pasiekti galutinį tikslą: baigęs mokslus studentas turi turėti adekvačias žinias ir galėti prisitaikyti prie pokyčių, mokytis visą gyvenimą, būti konkurencingas dabarties ir ateities darbo rinkoje“, – sako ekonomistė, pasiūlydama pažiūrėti į naujausius 15-mečių pasiekimų rezultatus.

Ponia Šečkutė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kiek jaunuolių renkasi gamtos, IT mokslus, mat tai lemia inovacijas. Tokių Lietuvoje yra vos 6% – mažiausiai visoje ES.

„Bendras investicijų ir inovacijų lygis išlieka per žemas. Ateityje, jei nepavyks padidinti ekonomikos potencialo, spaudimas viešiesiems finansams tik didės“, – konstatuoja ekonomistė.

Be to, verslas skiria itin mažai pinigų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP). Ir nepasaint valstybės pastangų skatinti tokias investicijas, jos sudaro vos 0,3% BVP.

„Taip pat motome, kad išlaidos į MTEP nėra tokios efektyvios, – teiga ekonomistė. – Pavyzdžiui, užregistruotų prekinių ženklų 1 mln. gyventojų turėjome tik 92 – dvigubai mažiau nei ES vidurkis ir 3 kartus mažiau nei Estija. (...) Pagal mūsų rodiklį inovacijas žemyn tempia inžinierių ir mokslininkų trūkumas. Švietimo sistema susijusi tiesiogiai.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Dar vienu Maidanu Armėnijoje nekvepia: premjero pakeitimas nesusijęs nei su ES, nei su Rusija Premium

Po daugelį dienų užsitęsusių protestų Armėnijoje atsistatydino premjeras Seržas Sargsianas, iki tol...

Įmonėms teks nustatyti, kaip darbuotojas valstybei gali pranešti apie pažeidimus 1

Bendrovės, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta viršija 10 mln. Eur, privalės...

Planuojama dėl pirmų dviejų ligos dienų leisti tartis su darbdaviu 4

Siekdama trumpinti eiles pas šeimos gydytojus, sveikatos apsaugos ministerija žada siekti, kad pirmas dvi...

„Rosneft“ tampa antra Rusijos užsienio reikalų ministerija

Pernai spalį, pačiame politinės krizės, susidariusios dėl Irako Kurdistano siekio kurti nepriklausomą...

Verslo aplinka
2018.04.22
Lietuva – 33-a pasaulyje pagal įvairių svaigalų įperkamumą 2

Liuksemburgo, Bahamų ir Šveicarijos gyventojams gali lengviausiai įpirkti cigaretes, alkoholį ir įvairius...

Verslo aplinka
2018.04.22
Ispanai tapo turtingesni už Italijos gyventojus 18

Tarptautinio valiutos fondo duomenys rodo, kad ispanai pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui,...

Verslo aplinka
2018.04.21
Siūloma dalį dirbančių savarankiškai atleisti nuo „Sodros“ įmokų 21

Savarankiškai dirbančius gyventojus siūloma atleisti nuo „Sodros“ įmokų, jeigu jie jau apdrausti socialiniu...

Finansai
2018.04.20
Pajamų surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 99,9% 6

Pajamų surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 99,9%, gauta 1,55 mlrd. Eur. Tai yra 1,3 mln. Eur...

Verslo aplinka
2018.04.20
Seimas žengė pirmąjį žingsnį link prekybos sutarties su Kanada ratifikavimo 1

Seimo nariai ketvirtadienį po pateikimo pritarė ES ir Kanados laisvos prekybos sutarties (angl.

Verslo aplinka
2018.04.19
Naujas Draudimo įstatymas numato naujus reikalavimus brokeriams

Įgyvendinant draudimo rinką reglamentuojančią Europos Sąjungos direktyvą Lietuvoje po pusmečio įsigalios...

Verslo aplinka
2018.04.19
Duomenų inspektorius: mūsų inspekcija netaps milžiniškų baudų vėzdu Premium 1

Gegužės 25 d. įsigaliojantis ES bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) kelia nerimą tūkstančiams...

Verslo aplinka
2018.04.19
Vyriausybė atmeta LB pasiūlymus: tai būtų drastiškas mokesčių didinimas 22

Premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka atmeta Lietuvos banko išsakytą kritiką...

Verslo aplinka
2018.04.18
Mokesčių reforma: iki 91 Eur didesnis darbo užmokestis „į rankas“ 14

Įgyvendinus mokesčių reformą, Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas turėtų tapti mažiausias Baltijos šalyse, o...

Verslo aplinka
2018.04.17
Palankiai vertina Vyriausybės planus, tačiau kai kuriose srityse pasigenda konkretumo 3

Verslininkai, ekonomistai ir verslo organizacijų atstovai pozityviai vertina Vyriausybės...

Verslo aplinka
2018.04.16
Vyriausybės reformos: švietime mažins regionų atskirtį, sveikatos sistemoje – dėmesys šeimos gydytojams 1

Reformų paketą pristatanti vyriausybė kaip pagrindinę švietimo sistemos problema įvardija skirtumus tarp...

Verslo aplinka
2018.04.16
Reformos metmenys: „Sodros“ „lubos“, NT mokesčio plėtra, pensijų pertvarka 46

Vyriausybė siūlo įvesti ir palaipsniui mažinti „Sodros“ įmokų „lubas“, taip pat – pajamų mokesčių...

Verslo aplinka
2018.04.16
Viduriniosios klasės apynasris Lietuvoje – žemos pajamos 10

35% šalies gyventojų laiko save viduriniosios klasės atstovais, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas.

Verslo aplinka
2018.04.11
Metinė infliacija mažėja antrą mėnesį iš eilės 4

Šių metų kovą prekės ir paslaugos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo pabrangusios 2,7%. Pasak...

Verslo aplinka
2018.04.10
Valstybės įmonių valdybose bent pusė narių turės būti nepriklausomi

Valstybės ir savivaldybių įmonių valdybose nepriklausomų narių nuo kitų metų turės būti ne mažiau kaip pusė,...

Verslo aplinka
2018.04.10
Ekspertai vyriausybės metus vertina mažiau palankiai, akcentuoja nedarbo problemą

Saulius Skvernelis, šalies premjeras, antradienį pristatydamas Vyriausybės ataskaitą, džiaugėsi sėkmingais...

Verslo aplinka
2018.04.10

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau