Lietuva Baltijos jūros regiono gale velkasi dėl 3 priežasčių

Publikuota: 2016-12-08

Lietuvai pagal konkurencingumą Baltijos jūros regione sekasi blogiau nei vidutiniškai. Nors šalis patenka tarp 29% konkurencingiausių valstybių pasaulyje, tačiau regione lenkiame tik tris šalis – Rusiją, Lenkiją ir Latviją. Indekso sudarytojas „Swedbank“ pirštu baksnoja į tris pagrindines problemas: situaciją darbo rinkoje, mokesčių politiką bei inovacijas.

Pagal 2015-ųjų duomenis sudarytame indekse iš 11-os šalių Lietuva liko aštunta. Tarp Baltijos šalių likome antri – Estija gerokai atsiplėšė, o Latvija kiek atsiliko. Skandinavijos šalys regione tradiciškai išliko konkurencingiausiomis, o Rusija surinko mažiausiai taškų.

Baltijos jūros indekse įvertinami pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos šalies konkurencingumui. Tai yra verslo sąlygos, darbo rinkos funkcionavimas, mokesčių politika, finansų rinkų efektyvumas, užsienio prekybos sąlygos, švietimo sistema, valstybės valdymas, infrastruktūra, logistika bei inovacijų klimatas. Indekso sudarymui „Swedbank“ naudoja kitų tarptautinių organizacijų duomenis ir jų atliktus vertinimus.

Vaiva Šečkutė, banko ekonimistė, paklausta, kodėl Lietuva nėra tokia konkurencinga kaip Estija, įvardijo ne vieną priežastį.

„Didžiausias atotrūkis fiksuojamas darbo santykiuose, apmokestinime, mokesčių sistemoje, valstybės valdymo efektyvume. Žinoma, inovacijų atotrūkis dar didesnis, taip pat tiesioginių užsienio investicijų (TUI) bendra suma kur kas didesnė, tai turi labai didelę įtaką galimybėms kurti inovacijas“, – sako p. Šečkutė.

Bene labiausiai nuo estų atsiliekame finansų rinkų (rizikos kapitalo pasiekiamumas, galimybė finansuoti veiklą išleidžiant vertybinius popierius, paskolų prieinamumas) funkcionavimu. Čia Lietuvos balas siekia 5.2, kai Estijos – 7.8.

Kritikuoja Vyriausybės programą

Viena iš indekso sudedamųjų dalių – valstybės valdymas. Vertindama paskirtosios Vyriausybės programą, kurią dar turi patvirtinti Seimas, p. Šečkutė teigia įžvelgianti siekį padalyti labai ribotus resursus visiems.

„Išanalizavus programą, pagal pažadų kiekį ir plotį matomas siekis padalinti labai ribotus resursus visiems. Matome siekį didinti išlaidas socialinei apsaugai, daug pažadų plėtoti infrastruktūrą, kultūrą, remti verslą, kurti finansines paskatas dirbti ir investuoti regionuose. Tuo pat metu tikimasi užtikrinti adekvačius viešojo sektoriaus atlyginimus, studijų prieinamumą“, – vardija ekonomistė.

Ji pažymi, kad tokie norai savaime nėra blogis, tačiau turint omenyje ribotus resursus, gali tekti didinti mokesčius. O čia Lietuva ir dabar nėra konkurencinga, nes darbo jėga apmokestinama labiau nei vidutiniškai ES. Be to, per metus nedaug pasiekta ir paprastinant mokesčių mokėjimą, jų administravimą.

„Nors visi siekiai svarbūs, reikia suprasti, kad mokesčių didinimas niekaip nesuderinamas su siekiu pritraukti investicijas ir skatinti dirbti bei pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, – sako „Swedbank“ ekonomistė. – Siūlomų tvarių sprendimų visiems tikslams nepakaks.“

Ji perspėja, kad didėjančios išlaidos nepadidinus Lietuvos ekonomikos augimo potencialo gali duoti atvirkšią efektą. T.y. džiaugtis didesnėmis išlaidomis socialinei apsaugai bus galima trumpai: „Nepastebėsime, kaip tiek pajamų nelygybė, tiek skurdas gali šoktelėti net nesulaukus naujų Seimo rinkimų.“

Tad blogiausias dalykas, kuris gali atsitikti, anot pašnekovės, – Lietuva tampa didelių mokesčių ir neefektyvaus viešojo sektoriaus valstybe. Tai, „Swedbank“ vertinimu, vidutinio laikotarpio grėsmė.

Ponia Šečkutė taip pat dėmesį atkreipia į Darbo kodekso įsigaliojimo atidėjimą, mat darbo santykiai – taip pat ta sritis, kuri trukdo Lietuvai: „Įstatymų projektai, kurie galėtų tai spręsti, šiuo metu įstrigę. Nėra užtikrintumo, kad jie bus įgyvendinti.“

Ekonomikoje – nerimo ženklai

„Swedbank“ prognozuoja, kad 2016 m. metinis BVP augimas sieks tik 2%. Viena vertus, bankas akcentuoja, kad tai lemia vienkartiniai veiksniai, kita vertus, mato ir nerimą keliančių ženklų, kurie reikalauja struktūrinių reformų.

„Nerimauti nevertėtų, nes BVP augimą lemia vienkartiniai veiksniai. Jis paspartės 2017 ir 2018 metais. O investicijų augimas paspartės įsivažiavus ES paramos aktyvesniam panaudojimui. Eksporto augimo tempai išsilaikys dabartiniame lygyje“, – apie makroekonominę padėtį kalba p. Šečkutė.

Tačiau bankas pakartoja jau kurį laiką analitikų vardijamas problemas: mažėja potencialas darbo rinkoje, vis sunkiau rasti kvalifikuotų darbuotojų, prisideda ir demografinės problemos. Be to, atlyginimai auga greičiau nei produktyvumas, o tai kenkia konkurencingumui.

„Šiemet matėme spartų imigracijos iš trečiųjų šalių augimą. Imigrantų skaičius viršijo 12.000 – 2 kartus daugiau nei prieš metus“, – pastebi ekonomistė ir pažymi, kad 80% šios darbo jėgos sudarė vairuotojai.

Ji teigiamai vertina startuolių vizas ar leidimus užsienio studentams dirbti. Tai, pasak jos, gali kiek užglaistyti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.

Itin daug dėmesio švietimui ir inovacijoms

Konkurencingumo indeksas taip pat verčia atsisukti į Lietuvos švietimo sistemą. „Tai viena pagrindinių sričių, stabdančių plėtrą“, – aiškina p. Šečkutė.

Nors indekse ji vertinama palyginti neblogai, tačiau balai surenkami ne dėl švietimo kokybės, o dėl kiekybės – daug aukštųjų mokyklų bei daug jaunuolių, siekiančių aukštojo mokslo. Tiesa, vėliau jų išsilavinimas dažnai neatitinka rinkos poreikių, todėl ratas apsisuka ir fiksuojamos problemos darbo rinkoje. Taip pat inovacijų srityje, kas neigiamai atsiliepia investicijoms.

Paklausta, kaip turėtų būti reformuota švietimo sistema, p. Šečkutė teigia, kad universitetų skaičiaus mažinimas toli gražu nėra panacėja.

„Vienas iš būdų – mažinti skaičių, bet labai svarbu žiūrėti į žemesnį lygį – vidurinį išsilavinimą. Atėję studentai jau atsineša problemas iš mokyklų – svarbu užtikrinti kokybę ten. Tvarkant tik aukštojo mokslo sistemą, vargu ar pavyks pasiekti galutinį tikslą: baigęs mokslus studentas turi turėti adekvačias žinias ir galėti prisitaikyti prie pokyčių, mokytis visą gyvenimą, būti konkurencingas dabarties ir ateities darbo rinkoje“, – sako ekonomistė, pasiūlydama pažiūrėti į naujausius 15-mečių pasiekimų rezultatus.

Ponia Šečkutė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kiek jaunuolių renkasi gamtos, IT mokslus, mat tai lemia inovacijas. Tokių Lietuvoje yra vos 6% – mažiausiai visoje ES.

„Bendras investicijų ir inovacijų lygis išlieka per žemas. Ateityje, jei nepavyks padidinti ekonomikos potencialo, spaudimas viešiesiems finansams tik didės“, – konstatuoja ekonomistė.

Be to, verslas skiria itin mažai pinigų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP). Ir nepasaint valstybės pastangų skatinti tokias investicijas, jos sudaro vos 0,3% BVP.

„Taip pat motome, kad išlaidos į MTEP nėra tokios efektyvios, – teiga ekonomistė. – Pavyzdžiui, užregistruotų prekinių ženklų 1 mln. gyventojų turėjome tik 92 – dvigubai mažiau nei ES vidurkis ir 3 kartus mažiau nei Estija. (...) Pagal mūsų rodiklį inovacijas žemyn tempia inžinierių ir mokslininkų trūkumas. Švietimo sistema susijusi tiesiogiai.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Airbnb“ pakluso Eurokomisijai – keis kainų paskelbimo politiką 2

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ įsipareigojo...

Verslo aplinka
2018.09.20
Seime liepsnoja diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių ateities 3

Atliekų deginimo gamyklų negalima statyti arčiau nei už 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Vyriausybė...

Verslo aplinka
2018.09.20
Gerokai didėja valstybės rinkliava už oro vežėjų licenciją 1

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) renkama oro vežėjų licencijos rinkliava padidinta tris kartus.

Verslo aplinka
2018.09.19
MMA kitąmet turėtų padidėti iki 430 Eur 19

Nors Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba fiksuoja skirtingas nuomones...

Verslo aplinka
2018.09.18
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Prezidentė siūlo antstolių paslaugų įkainius koreguojančias pataisas 10

Vykdymo bylos administravimo išlaidų antstoliai nebegalės susieti su išieškoma suma, o atlygis antstoliui bus...

Verslo aplinka
2018.09.17
Taifūno Filipinuose aukų skaičius pasiekė 28

Per Filiponus šeštadienį nusiaubusį taifūną „Mangkhut“ žuvo ne mažiau, kaip 28 žmonės, sekmadienį pranešė...

Laisvalaikis
2018.09.16
Neįpareigos bent pusę vaistų parduoti mažiausiomis kainomis 4

Seime žlugo dalies valdančiųjų pasiūlymas įpareigoti vaistines prekiauti pigiausiais kompensuojamaisiais...

Verslo aplinka
2018.09.13
Būsto kreditus galės teikti ne tik eurais 8

Būsto kredito davėjai Lietuvoje galės teikti kreditą nebūtinai tik eurais, bet ir valiuta, kuria gavėjas...

Verslo aplinka
2018.09.13
Neįgaliuosius slaugančiųjų socialinį draudimą padengs valstybė

Nuo 2020 m. valstybės lėšomis bus padengiamos socialinio draudimo įmokos vienam iš tėvų ar įtėvių,...

Verslo aplinka
2018.09.12
Algos Lietuvoje per 10 metų augo sparčiausiai iš visų EBPO šalių 55

Nuo pastarosios finansų krizės realus vidutinis atlyginimas Lietuvoje paaugo 40% – tai didžiausias rezultatas...

Vadyba
2018.09.12
Skvernelis: jei darai verslą, daryk verslą Premium 17

Ateinančiais metais premjeras Saulius Skvernelis žada griežčiau atskirti Seimo valdžią nuo vykdomosios,...

Verslo aplinka
2018.09.11
VŽ interviu: R. Karbauskis – apie mokesčius, naujus draudimus ir prezidento rinkimus Premium 21

Svaigalų akcizai vėl padidės, bet dėl specializuotų alkoholio parduotuvių dar nebus greitai apsispręsta, o...

Verslo aplinka
2018.09.07
Interviu su Karbauskiu – apie alkoholio monopolį, NT ir automobilių mokesčius 23

Svaigalų akcizai kitų metų pavasarį vėl padidės, bet dėl specializuotų alkoholio parduotuvių dar gana ilgai...

Verslo aplinka
2018.09.06
Rusijos ekonomikai skatinti – 101 mlrd. Eur iš oligarchų kišenės 19

Sankcijų prispaustas Kremlius iki Vladimiro Putino kadencijos pabaigos ketina didžiausių šalies bendrovių...

Verslo aplinka
2018.09.04
Latvijos BVP auga sparčiausiai tarp trijų Baltijos šalių 1

Latvijos BVP antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, augo 5,3%, o įvertinus...

Verslo aplinka
2018.09.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau