Lietuva Baltijos jūros regiono gale velkasi dėl 3 priežasčių

Publikuota: 2016-12-08

Lietuvai pagal konkurencingumą Baltijos jūros regione sekasi blogiau nei vidutiniškai. Nors šalis patenka tarp 29% konkurencingiausių valstybių pasaulyje, tačiau regione lenkiame tik tris šalis – Rusiją, Lenkiją ir Latviją. Indekso sudarytojas „Swedbank“ pirštu baksnoja į tris pagrindines problemas: situaciją darbo rinkoje, mokesčių politiką bei inovacijas.

Pagal 2015-ųjų duomenis sudarytame indekse iš 11-os šalių Lietuva liko aštunta. Tarp Baltijos šalių likome antri – Estija gerokai atsiplėšė, o Latvija kiek atsiliko. Skandinavijos šalys regione tradiciškai išliko konkurencingiausiomis, o Rusija surinko mažiausiai taškų.

Baltijos jūros indekse įvertinami pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos šalies konkurencingumui. Tai yra verslo sąlygos, darbo rinkos funkcionavimas, mokesčių politika, finansų rinkų efektyvumas, užsienio prekybos sąlygos, švietimo sistema, valstybės valdymas, infrastruktūra, logistika bei inovacijų klimatas. Indekso sudarymui „Swedbank“ naudoja kitų tarptautinių organizacijų duomenis ir jų atliktus vertinimus.

Vaiva Šečkutė, banko ekonimistė, paklausta, kodėl Lietuva nėra tokia konkurencinga kaip Estija, įvardijo ne vieną priežastį.

„Didžiausias atotrūkis fiksuojamas darbo santykiuose, apmokestinime, mokesčių sistemoje, valstybės valdymo efektyvume. Žinoma, inovacijų atotrūkis dar didesnis, taip pat tiesioginių užsienio investicijų (TUI) bendra suma kur kas didesnė, tai turi labai didelę įtaką galimybėms kurti inovacijas“, – sako p. Šečkutė.

Bene labiausiai nuo estų atsiliekame finansų rinkų (rizikos kapitalo pasiekiamumas, galimybė finansuoti veiklą išleidžiant vertybinius popierius, paskolų prieinamumas) funkcionavimu. Čia Lietuvos balas siekia 5.2, kai Estijos – 7.8.

Kritikuoja Vyriausybės programą

Viena iš indekso sudedamųjų dalių – valstybės valdymas. Vertindama paskirtosios Vyriausybės programą, kurią dar turi patvirtinti Seimas, p. Šečkutė teigia įžvelgianti siekį padalyti labai ribotus resursus visiems.

„Išanalizavus programą, pagal pažadų kiekį ir plotį matomas siekis padalinti labai ribotus resursus visiems. Matome siekį didinti išlaidas socialinei apsaugai, daug pažadų plėtoti infrastruktūrą, kultūrą, remti verslą, kurti finansines paskatas dirbti ir investuoti regionuose. Tuo pat metu tikimasi užtikrinti adekvačius viešojo sektoriaus atlyginimus, studijų prieinamumą“, – vardija ekonomistė.

Ji pažymi, kad tokie norai savaime nėra blogis, tačiau turint omenyje ribotus resursus, gali tekti didinti mokesčius. O čia Lietuva ir dabar nėra konkurencinga, nes darbo jėga apmokestinama labiau nei vidutiniškai ES. Be to, per metus nedaug pasiekta ir paprastinant mokesčių mokėjimą, jų administravimą.

„Nors visi siekiai svarbūs, reikia suprasti, kad mokesčių didinimas niekaip nesuderinamas su siekiu pritraukti investicijas ir skatinti dirbti bei pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, – sako „Swedbank“ ekonomistė. – Siūlomų tvarių sprendimų visiems tikslams nepakaks.“

Ji perspėja, kad didėjančios išlaidos nepadidinus Lietuvos ekonomikos augimo potencialo gali duoti atvirkšią efektą. T.y. džiaugtis didesnėmis išlaidomis socialinei apsaugai bus galima trumpai: „Nepastebėsime, kaip tiek pajamų nelygybė, tiek skurdas gali šoktelėti net nesulaukus naujų Seimo rinkimų.“

Tad blogiausias dalykas, kuris gali atsitikti, anot pašnekovės, – Lietuva tampa didelių mokesčių ir neefektyvaus viešojo sektoriaus valstybe. Tai, „Swedbank“ vertinimu, vidutinio laikotarpio grėsmė.

Ponia Šečkutė taip pat dėmesį atkreipia į Darbo kodekso įsigaliojimo atidėjimą, mat darbo santykiai – taip pat ta sritis, kuri trukdo Lietuvai: „Įstatymų projektai, kurie galėtų tai spręsti, šiuo metu įstrigę. Nėra užtikrintumo, kad jie bus įgyvendinti.“

Ekonomikoje – nerimo ženklai

„Swedbank“ prognozuoja, kad 2016 m. metinis BVP augimas sieks tik 2%. Viena vertus, bankas akcentuoja, kad tai lemia vienkartiniai veiksniai, kita vertus, mato ir nerimą keliančių ženklų, kurie reikalauja struktūrinių reformų.

„Nerimauti nevertėtų, nes BVP augimą lemia vienkartiniai veiksniai. Jis paspartės 2017 ir 2018 metais. O investicijų augimas paspartės įsivažiavus ES paramos aktyvesniam panaudojimui. Eksporto augimo tempai išsilaikys dabartiniame lygyje“, – apie makroekonominę padėtį kalba p. Šečkutė.

Tačiau bankas pakartoja jau kurį laiką analitikų vardijamas problemas: mažėja potencialas darbo rinkoje, vis sunkiau rasti kvalifikuotų darbuotojų, prisideda ir demografinės problemos. Be to, atlyginimai auga greičiau nei produktyvumas, o tai kenkia konkurencingumui.

„Šiemet matėme spartų imigracijos iš trečiųjų šalių augimą. Imigrantų skaičius viršijo 12.000 – 2 kartus daugiau nei prieš metus“, – pastebi ekonomistė ir pažymi, kad 80% šios darbo jėgos sudarė vairuotojai.

Ji teigiamai vertina startuolių vizas ar leidimus užsienio studentams dirbti. Tai, pasak jos, gali kiek užglaistyti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.

Itin daug dėmesio švietimui ir inovacijoms

Konkurencingumo indeksas taip pat verčia atsisukti į Lietuvos švietimo sistemą. „Tai viena pagrindinių sričių, stabdančių plėtrą“, – aiškina p. Šečkutė.

Nors indekse ji vertinama palyginti neblogai, tačiau balai surenkami ne dėl švietimo kokybės, o dėl kiekybės – daug aukštųjų mokyklų bei daug jaunuolių, siekiančių aukštojo mokslo. Tiesa, vėliau jų išsilavinimas dažnai neatitinka rinkos poreikių, todėl ratas apsisuka ir fiksuojamos problemos darbo rinkoje. Taip pat inovacijų srityje, kas neigiamai atsiliepia investicijoms.

Paklausta, kaip turėtų būti reformuota švietimo sistema, p. Šečkutė teigia, kad universitetų skaičiaus mažinimas toli gražu nėra panacėja.

„Vienas iš būdų – mažinti skaičių, bet labai svarbu žiūrėti į žemesnį lygį – vidurinį išsilavinimą. Atėję studentai jau atsineša problemas iš mokyklų – svarbu užtikrinti kokybę ten. Tvarkant tik aukštojo mokslo sistemą, vargu ar pavyks pasiekti galutinį tikslą: baigęs mokslus studentas turi turėti adekvačias žinias ir galėti prisitaikyti prie pokyčių, mokytis visą gyvenimą, būti konkurencingas dabarties ir ateities darbo rinkoje“, – sako ekonomistė, pasiūlydama pažiūrėti į naujausius 15-mečių pasiekimų rezultatus.

Ponia Šečkutė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kiek jaunuolių renkasi gamtos, IT mokslus, mat tai lemia inovacijas. Tokių Lietuvoje yra vos 6% – mažiausiai visoje ES.

„Bendras investicijų ir inovacijų lygis išlieka per žemas. Ateityje, jei nepavyks padidinti ekonomikos potencialo, spaudimas viešiesiems finansams tik didės“, – konstatuoja ekonomistė.

Be to, verslas skiria itin mažai pinigų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP). Ir nepasaint valstybės pastangų skatinti tokias investicijas, jos sudaro vos 0,3% BVP.

„Taip pat motome, kad išlaidos į MTEP nėra tokios efektyvios, – teiga ekonomistė. – Pavyzdžiui, užregistruotų prekinių ženklų 1 mln. gyventojų turėjome tik 92 – dvigubai mažiau nei ES vidurkis ir 3 kartus mažiau nei Estija. (...) Pagal mūsų rodiklį inovacijas žemyn tempia inžinierių ir mokslininkų trūkumas. Švietimo sistema susijusi tiesiogiai.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Eurokomisija liepė „Airbnb“ teikti vartotojams tikrąsias kainas 6

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ privalo...

Verslo aplinka
2018.07.16
Kinijos BVP augimas lėtėjo, tačiau vis dar atitiko valdžios tikslą 1

Kinijos ekonomikos augimas antrajį šių metų ketvirtį sulėtėjo ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš...

Verslo aplinka
2018.07.16
Lietuva sieks nedrastiško ES paramos fondų sumažinimo 2

Lietuva reikalauja, kad naujoje ilgametėje finansinėje perspektyvoje Europos Sąjungos lėšos, skirtos...

Verslo aplinka
2018.07.13
Rusija pratęsė draudimą iš ES importuoti kai kuriuos maisto produktus 2

Rusija 18-ai mėnesių, bent iki 2019-ųjų pabaigos, pratęsė draudimą iš Europos Sąjungos valstybių importuoti...

Verslo aplinka
2018.07.13
Vyriausybė Londone braška – žengiama švelnesnio „Brexit“ link Premium

Dviejų svarbių ministrų pasitraukimas iš Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės suteikia Theresai May, šalies...

Verslo aplinka
2018.07.11
Eurokomisija pasikonsultuos, ar verta tęsti sezoninį laiko sukiojimą

Europos Komisija (EK) pradeda mėnesį truksiančias viešas konsultacijas dėl dukart per metus visoje Europos...

Verslo aplinka
2018.07.09
Prezidentė neprieštaravo vaistų prekybos liberalizavimui 1

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė paskutinėmis Seimo pavasario sesijos dienomis birželį priimtas...

Verslo aplinka
2018.07.08
Įsigaliojo nauji JAV muitai kiniškoms prekėms: prekybos karas prasideda 17

Vidurnaktį iš ketvirtadienio į penktadienį įsigaliojo nauji JAV muitai kiniškoms prekėms ir tai tapo pirmąja...

Iš pareigų pasitraukė Muitinės departamento vadovas

Iš pareigų pasitraukė Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas.

Vadyba
2018.07.05
Prezidentė nustebo sužinojusi, kad į Italiją vežame vis daugiau sūrių 13

Lietuviški sūriai rado kelią į gilias sūrio gamybos tradicijas turinčios Italijos rinką. Be to, italai perka...

Verslo aplinka
2018.07.05
EBPO vadovas: visur skundžiamasi mažomis algomis ir didelėmis kainomis 12

Lietuva niekuo neišsiskiria iš absoliučios daugumos kitų pasaulio valstybių, kur nuolat pasigirsta dalies...

Verslo aplinka
2018.07.05
Lietuva tapo 36-ąja EBPO nare

Lietuva oficialiai tapo „prestižinių pasaulio ekonomikų klubu“ vadinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir...

Verslo aplinka
2018.07.05
Darbo kodekso metinės: rašomas teigiamas pažymys Premium 4

Lygiai metus galiojantis naujasis Darbo kodeksas (DK) ne tik prisidėjo prie lankstesnių, bet ir...

Vadyba
2018.07.05
Prezidentė diplomatams: „Geopolitinė situacija tebėra sudėtinga“ 6

Dėl prekybos karų stiprėjanti įtampa transatlantiniuose santykiuose, nemažėjanti Rusijos grėsmė, taip pat...

Verslo aplinka
2018.07.03
Ekonomistai: mokesčių reforma viduriniosios klasės nesustiprins Premium 16

Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė savaitgalį patvirtino Seimo praėjusią savaitę priimtą mokesčių reformą.

Verslo aplinka
2018.07.02
Hiperinfliacijos indeksas Venesueloje pasiekė milijono ribą 5

Puodelis kavos Venesuelos sostinėje Karakase jau kainuoja milijoną bolivarų.

Verslo aplinka
2018.07.01
Iš skolininko atlyginimo bus galima išieškoti mažesnę dalį 14

Seimas šeštadienį priėmė Civilinio proceso kodekso pataisas, pagal kurias reikšmingai sumažinta iš skolininkų...

Verslo aplinka
2018.06.30
Prezidentė pasirašė mokesčių reformos įstatymus 4

Kaip ir žadėjo, prezidentė Dalia Grybauskaitė neatidėliojo Seimo priimtųjų mokesčių reformos įstatymų...

Verslo aplinka
2018.06.30
Vaistai atsiras ir parduotuvėse bei degalinėse 16

Kai kurie nereceptiniai vaistai nedidelėmis pakuotėmis nuo kitų metų galės atsirasti Lietuvos maisto prekių...

Verslo aplinka
2018.06.30
Užsienyje investavo daugiausia nuo 2004 m.

Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas pirmąjį 2018 m. ketvirtį Lietuvoje išaugo 1,6 karto, palyginti...

Verslo aplinka
2018.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau