Gerovės valstybėje gyvensime darniai

Publikuota: 2016-12-06
Herkaus Milaševičiaus nuotr.
svg svg
Herkaus Milaševičiaus nuotr.
Redakcijos nuomonė

Septynioliktosios Vyriausybės programoje itin ryžtingų permainų nesuplanuota: palyginti su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (VŽS) rinkimų retorika, kai buvo žadami kone revoliuciniai sprendimai, koalicinės Vyriausybės programos ekonominė dalis gana nuosaiki ir nugludinta. Žadėtos mokesčių permainos nebelydimos kategoriškais teiginiais – vietoj jų atsirado aptakūs terminai „svarstysime“, „sieksime“, „analizuosime“ etc.

Programoje vengiama konkrečių įsipareigojimų ir formuluočių. Ekonomistai tvirtina, kad ji labiau primena situacijos analizę nei konkrečiai siūlomus būdus, kaip kovoti su įvardytomis problemomis. Visą programą persiuvę žodžiais „darnumas“, šią sąvoką valdantieji priskyrė ir ekonominei sričiai – ekonomika ir finansai taip pat bus darnūs. Darnioje ekonomikoje „valstybės valdymo institucijos atlieka harmonizuojantį vaidmenį siekiant sukurti gerovės valstybę. Darni ekonomika reiškia, kad valstybėje sukuriama pridėtinė vertė pasiekia piliečius, gyvenančius visuose šalies regionuose, ir užtikrina orias jų gyvenimo sąlygas“ – it literatūros kūrinyje dėstoma programoje. Beje, „gerovės valstybę“ kūrė ir paskutines dienas skaičiuojanti Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė. Rinkimų rezultatai parodė, kad jokios „gerovės“ dauguma piliečių neįžvelgė. Dabar šią vėliavą pasistvėrė valstiečiai-žalieji, tiesa, siekių programą praskiedė gera doze lyrikos ir neapibrėžtumo.

Ką sužinome apie mokesčius? Vyriausybė sieks mokesčių sistemą padaryti „paprastesnę, skaidresnę ir aiškesnę“. Sena verslininkų, visų žmonių svajonė, pažadais įtvirtinta bene kiekvienos Vyriausybės programoje. VŽS rinkimų programoje konkretumo buvo daugiau: žadėta keisti mokesčius, naikinti jų lengvatas, vienodinti apmokestinimą skirtingoms verslo formoms ir kt. Tarp patraukliausių pažadų – dalį įmokų sujungti su gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ir šį naują mokestį taikyti visoms pajamoms. Tačiau nuostatos, kad naujas „sujungtas mokestis“ būtų taikomas visoms gyventojų pajamoms, o ne tik darbo užmokesčiui, programos projekte nebeliko. Vietoj jo – pabrėžiama būtinybė analizuoti tokios reformos tikslingumą.

Traukiasi Vyriausybė ir nuo įsipareigojimo nuosekliai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, GPM lengvatas ir kt. Dabar teliko žodžiai „svarstysime, analizuosime, sieksime, tobulinsime“... Daug diskusijų sukėlęs valdančiųjų pasiryžimas keisti pensijų kaupimo sistemą ryškiai slopsta – jie žada įvertinti dabartinės antrosios ir trečiosios pakopos pensijų sistemos veiksmingumo ir tobulinimo galimybes. Atsikvėpti gali ir mažmeninės prekybos tinklai – gerokai švelnėja Vyriausybės tonas dėl tokių įmonių koncentracijos ribojimo.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Yra vilčių, kad naujoji valdžia imsis pertvarkyti valstybės administravimo sistemą: programoje bent jau žadama „mažinti ministerijų, Vyriausybės įstaigų, valstybės įmonių, viešųjų ir verslo reguliuojančių įstaigų skaičių, naikinti dirbtinai sukurtas ir perteklines valdymo sritis, besidubliuojančias funkcijas ir jas įgyvendinančias institucijas“. Dar viena galima permaina, apie kurią kalbėjo ne viena valdžia, tačiau politinio ryžto pritrūko visoms: žadama siekti, kad Seimo rinkimai būtų organizuojami ne rudenį, bet kalendorinių metų pradžioje, vėliausiai – iki kovo mėnesio pabaigos. Ketinama mažinti valstybės tarnautojų skaičių, didinti likusiųjų veiklos kokybę ir motyvaciją.

Tiesa, Vyriausybės programoje nekalbama, kaip visi tie skatinimai, siekiai, tobulinimai, numatymai, ketinimai bus atliekami, – konkrečių datų ir skaičių joje nerandame. Telieka tikėtis, kad tam bent jau nebus kuriama liūdnai pagarsėjusių darbo grupių... Ir laukiame pirmųjų šimto Vyriausybės darbo dienų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku