Uždirbti ar tik perskirstyti?

Publikuota: 2016-11-29
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Lietuvos mokesčių politika iki šiol nebuvo pernelyg patraukli nei vietos verslininkams, nei užsienio investuotojams – tai atsispindi ir prastėjančioje tiesioginių užsienio investicijų (TUI) statistikoje. Dėl investicijų konkuruojančios šalys jau pasišovė mažinti kai kuriuos mokesčius, o Lietuvoje daugiau kalbama tradiciškai apie „teisingą mokesčių perskirstymą“.

Lietuvai iš TUI autsaiderių pozicijos gali tekti ilgokai kopti. Ją lenkiančios ir kur kas daugiau TUI pritraukiančios šalys stebuklingo recepto neturi – investuotojus jos vilioja mokesčių lengvatomis, tarp jų – nuliniu pelno tarifu reinvesticijoms. Estai tokią lengvatą taiko nuo 2000 m., Lietuva nulinį tarifą reinvesticijoms turėjo tik iki 2004 m. Tad ir rezultatas akivaizdus: kur – estai ir kur – mes...

Rinkos analitikai jau ne vienus metus politikams primena apie nulinio pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui naudą. Pvz., Swedbank“ ekonomistai, išanalizavę Baltijos šalių investicinę aplinką ir rekomenduodami, kaip į Lietuvą pritraukti daugiau TUI, siūlo pasinaudoti Estijos patirtimi. Pasak banko analitikų, lengvata reinvesticijoms padėtų ne tik pritraukti daugiau TUI, bet ir sumažintų paskatas įmonėms slėpti pelną, taip mažėtų šešėlinės ekonomikos dalis, o verslo aplinka ir finansai taptų skaidresni. Kadencijai einant į pabaigą, šias rekomendacijas lyg ir „išgirdo“ Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė. Tiesa, Evaldas Gustas, ūkio ministras, apie tai tik postringavo, tačiau esminio sprendimo taip ir nebuvo imtasi.

„Reikia suvokti, kad Lietuva lenktyniauja su laiku: jei emigracija nebus sustabdyta artimiausiu metu, pradėsime suktis užburtame emigracijos ir skurdo rate“, – šiandien VŽ puslapiuose perspėja Žygimantas Mauricas, „Nordeos“ vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje. Tos lenktynės darosi vis nuožmesnės – estai nestovi vietoje: jie planuoja sumažinti pelno mokestį iki 14% nuo dabar galiojančių 20%. Štai ir skaičiuokime: nulinis pelno mokesčio tarifas reinvestuojamam pelnui, smarkiai sumažintas pelno mokestis, mažesnė biurokratinė našta ir korupcija. Tad nereikėtų stebėtis, kad būsimojo DNB ir „Nordeos“ bankų junginio pagrindinė būstinė įsikurs Estijos sostinėje... Suskato vilioti investicijas ir kitos Europos šalys – štai Vengrija pasišovė kitąmet įvesti mažiausią pelno mokesčio tarifą visoje ES. Jei pažadai bus įvykdyti, šalyje pelno mokestis bus sumažintas net iki 9% arba iki dar žemesnės ribos. Bulgarija taiko 10% pelno mokestį, Lietuva – 15%.Kol kas Lietuva gali džiaugtis čia besikuriančiais ir besiplečiančiais paslaugų centrais, tačiau ir šioje srityje suskambo perspėjimo signalas: investuotojai gerų perspektyvų šioje srityje jau įžvelgia Rumunijoje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

O Lietuvoje negirdėti jokio sutarimo, kokie sprendimai mokesčių srityje Lietuvai būtų naudingiausi – daugiau kalbama tradiciškai apie „teisingesnį mokesčių perskirstymą“. Išvertus į lietuvių kalbą tai reiškia – paimti iš tų, kurie dar kai ką uždirba, ir padalyti visiems likusiems. Negirdėti jokio diskurso, kaip visiems mums uždirbti daugiau, – o juk greičiausiai tai tikriausias kelias pasiekti esminių permainų mažinant socialinę atkirtį. Šiame kontekste, matyt, yra prasmė rimtai svarstyti ekspertų siūlomą grąžinti nulinį tarifą reinvesticijoms. Yra dar vienas argumentas už tokią mokestinę lengvatą: mažėjant darbingų gyventojų, tiesiog privalome viską gaminti efektyviau. Ne veltui ir ekonomistų, ir verslininkų nuomonė šiuo klausimu sutapo neseniai VŽ rengtoje konferencijoje „Verslas 2017“, kai jie kalbėjo apie poreikį kuo skubiau investuoti į našesnius įrengimus ir šiuolaikines gamybos sistemas. Šį procesą galėtų smarkiai paskatinti Vyriausybė, grąžindama nulinį tarifą reinvesticijoms.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku