Lietuvos ūkis ūgtelėjo 1,6% – šiemet plėtra neįsibėgėjo

Publikuota: 2016-11-01
Darius Imbrasas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas. LB nuotr.
Darius Imbrasas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas. LB nuotr.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.

Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, 2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, šalies realusis BVP ūgtelėjo 1,6%. Artimiausiu laikotarpiu ūkio plėtra neturėtų lėtėti. Manytina, kad 2016 m. pabaigoje ūkis plėtosis panašiu tempu, o 2017 m. turėtų pagyvėti.

Dabartinė BVP plėtra nėra itin sparti – esame pripratę prie gerokai spartesnio ūkio augimo. Vis dėlto analizė rodo, kad jei statybų sektoriaus aktyvumas nebūtų mažėjęs, Lietuvos ūkis būtų augęs tempu, artimu potencialiam BVP augimo tempui. Potencialus BVP augimas – tai rodiklis, kuris parodo, koks turėtų būti ūkio augimas, kad ekonomikos raida būtų tvari ir be reikšmingo disbalanso.

Kaip dažniausiai pasitaiko, svarbios įvairios aplinkybės. Šiais metais Lietuvos ūkio augimą reikšmingai riboja ne nuo ekonominių sąveikų priklausantis veiksnys – laikinai sumažėjęs ES paramos fondų lėšų įsisavinimas. 2016 m. pirmąjį pusmetį jų buvo gauta apie 230 mln. Eur mažiau nei prieš metus. Ši suma sudaro beveik 1,2% BVP. Nors laikinas ES paramos fondų lėšų sumažėjimas turi įtakos daugeliui ekonominių veiklų, bet labiausiai reikėtų išskirti statybų sektorių.

Statybų sektoriaus aktyvumas 2016 m. pirmąjį pusmetį buvo beveik 13% mažesnis nei prieš metus, o BVP augimą sumažino šiek tiek daugiau nei puse procentinio punkto. Mažėjusi statybų sektoriaus darbų apimtis lėmė ir kitų ekonomikos veiklų lėtesnį augimą, pavyzdžiui, projektavimo ir inžinerijos paslaugas teikiančių įmonių (statybų sektorius sudaro apie šeštadalį visų šių įmonių užsakymų) arba elektros įrangą, metalą ar metalo gaminius gaminančių įmonių (parduoda apie dešimtadalį savo produkcijos statybų įmonėms). Taip pat nederėtų pamiršti, kad, mažėjant statybų darbų apimčiai, kur kas lėčiau didėja ir statybų sektoriaus darbo užmokesčio fondas. Tai riboja šiame sektoriuje dirbančių asmenų galimybes didinti vartojimą, kartu ir vartojimo prekes gaminančių įmonių pardavimų apimtį.

Prie spartesnio ūkio augimo 2017 m. turėtų prisidėti atsigaunantis ES paramos fondų lėšų įsisavinimas (tai turėtų paskatinti investicijų augimą) ir pamažu gerėjanti pagrindinių prekybos partnerių padėtis (todėl turėtų augti eksportas). Vidaus paklausa taip pat turėtų toliau didėti – susiklosčiusi namų ūkiams palanki padėtis darbo rinkoje bus svarbus vidaus paklausos veiksnys. Tiesa, ūkio perspektyvoms poveikį gali turėti neapibrėžtumas dėl ES šalių ir kitų prekybos partnerių ekonominės plėtros, kylantis dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES, ir galimai mažesnis, nei tikimasi, pasaulio, ypač besivystančių šalių, ekonomikos augimas.

Darius Imbrasas yra Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mažėjo neigiamas prekybos balansas

Šiemet sausį, palyginti pernai sausiu, eksportas padidėjo 7,8%, importas beveik nepakito.

Prekyba
2019.03.12
Su ES suderinta vidutinė metinė infliacija – 2%

Pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2019 m. vasarį apskaičiuota...

Verslo aplinka
2019.03.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau