Einantis visad aplenks stovintį

Publikuota: 2016-10-27
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Naujausia Pasaulio banko verslo sąlygų ataskaita „Doing Business 2017“ (DB) itin dramatiškų signalų Lietuvai lyg ir nepasiuntė, tačiau džiūgauti taip pat nėra priežasčių: gerokai smuktelėjome pagal verslo pradžią, net 21 laipteliu žemyn. O šioks toks šalies vietos stabilumas reitinge tik rodo, kad jokio proveržio nebūta.

Iš pirmojo dvidešimtuko Lietuva iškrito, tiesa, ritosi ne taip skaudžiai, tik per vieną laiptelį. Tradiciškai pažvelkime į artimiausius Baltijos kaimynus – Estija seniai nestebina, vis siekiame į ją lygiuotis, nors bergždžiai. Naujausiame DB reitinge estai jau 12-i, netoli ir dešimtukas. Pernai buvo 16-i. O štai latviai nustebino: iš 22 vietos šoktelėjo į 14-ą ir už kulnų griebia ne tik estus, bet akivaizdžiai taiko į pirmąjį dešimtuką. O juk šios Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės programoje numatyta, kad DB reitinge Lietuva turėtų būti 15 vietoje. Ten ji ir buvo, bet... 2005-aisiais.

Lietuvos politikai gali bent pasiguosti, kad šalis reitingo lentelėje nesirito žemyn kūlversčiais. Kone kasmet bent kiek prastesnę poziciją mėginama aiškinti „pasikeitusia skaičiavimo metodologija“. Panašiai ir dabar: vienos žemiausiai kritusios pozicijos likimą aiškina Evaldas Gustas, ūkio ministras. Didžiausias krytis šiemet fiksuotas verslo pradžios srityje – iš 8 vietos Lietuva nusirito į 29. Ministras komentuoja, esą svarbiausia šio indekso kritimo priežastis – ta, kad ataskaitoje vertinta kita juridinio asmens teisinė forma: pastaruosius 3 m. iš eilės buvo vertinamos mažųjų bendrijų, o šiais metais – UAB steigimo procedūros. Mažųjų bendrijų steigimo procedūros paprastesnės, jų mažiau, šios bendrijos steigiamos per trumpesnį laiką, nereikia minimalaus įstatinio kapitalo, UAB įstatinis kapitalas yra 2.500 Eur ir procedūros užima daugiau laiko“, – vardija p. Gustas. Kažin kodėl Estija ar Latvija, taip pat turinti UAB, lenkia lietuvius? Gal procedūros ten paprastesnės, užima mažiau laiko – gal visa paslaptis ir yra paprastumas? Visada laimės einantis, o ne stovintis.

Kad ir kaip politikai nenorėtų to pripažinti, šalies vieta DB reitinge – itin svarbus koziris, pritraukiantis investicijų. Investuotojams tikrai nesvarbi pasikeitusio reitingo sudarymo metodologija – bet koks neigiamas pokytis kaipmat sukelia abejonių dėl investavimo krypčių. „Šalys, kurios reformas vykdo greičiau, šiose lenktynėse ir išsiveržia į priekį“, – VŽ aiškina Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jam antrina Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas. Pasak jo, jei norime pagerinti gyvenimą ir jo kokybę, reikia labai stipriai pasitempti – investicijų proveržio galima pasiekti tik prisitraukiant jų iš užsienio ir užtikrinant, kad iš Lietuvos nebėga jau čia esančios. „Iš to, kiek politikai kreipia dėmesio į tokius indeksus kaip Pasaulio banko DB ir apskritai į verslo sąlygų gerinimą, galima matyti, kiek Vyriausybė iš tikrųjų orientuota į ekonominę gerovę, o kiek – į neišpildomus pažadus“, – teigia ekspertas ir primena, kad paprastai bent jau DB indeksas atsiduria naujųjų Vyriausybių programose. LLRI viceprezidentas priduria: verslo sąlygų gerinimą reikia matyti kaip savotišką investiciją. Ji trumpuoju laikotarpiu politikams gali būti ir nepalanki – mat ne visi gyventojai mato, kaip tai prisideda prie jų gerovės, dalis žmonių tai laiko pataikavimu verslui. O nauda iš to ateina tik pamažu, ilgainiui, kai investuotojai pamatys šalį kaip palankią investicijoms ir stabilią.

Pasak eksperto, pernelyg dažnai manome, kad ekonominę gerovę galima tiesiog įvesti priėmus dar vieną įstatymą ir draudimą. Tikrasis gerovės šaltinis yra ekonominė veikla, kurios apimtis lemia mūsų kaip šalies patrauklumą potencialiems investuotojams.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku