Metinė rugsėjo infliacija – 0,8%

Publikuota: 2016-10-10

Rugsėjo metinė infliacija, apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą, siekė 0,8%.

Daugiausia įtakos, pasak Statistikos departamento, turėjo viešojo maitinimo restoranuose, kavinėse ir panašiose įstaigose paslaugų, tabako gaminių, spirituotų gėrimų, alaus, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kainų padidėjimas. Taip pat degalų ir tepalų, telefono paslaugų, šilumos energijos, elektros energijos kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 0,1%, paslaugų – 3,2%.

Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,6%. Prekių kainos padidėjo 1,2%, o paslaugų kainos sumažėjo 1%.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Nuo 2016 m. birželio mėn. stebimas vidutinės metinės infliacijos didėjimas. 2016 m. rugsėjo mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 0,5%.

Lietuvos banko komentaras po grafiku

infogr.am::a8ce37cd-fa55-4835-a6e9-6b6e135178da

Erika Ivanauskaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė:

Viena iš labiausiai diskutuojamų temų Lietuvoje – didėjančios maisto kainos – iškilo dar gerokai prieš kalafiorų dramą ir „Lidl“ atėjimą į Lietuvos maisto prekių parduotuvių rinką. Maisto produktų, gėrimų ir tabako kainų metinis augimas spartėja nuo šių metų pradžios, o nuo kovo mėn. maisto kainos didėja daugiau negu 2%.

Kokie veiksniai prisideda prie maisto brangimo? Pasižiūrėkime už Lietuvos ribų. Maisto prekių kainų augimas matomas ir euro zonoje. Tai kas gi vyksta pasaulyje? Pagal Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos sudaromą pasaulinį maisto kainų indeksą, maisto žaliavos pasaulyje pigo nuo 2012 m., o didžiausias atpigimas užfiksuotas 2015 m. – pasaulinis maisto kainų indeksas sumažėjo visu penktadaliu.

Tačiau nuo 2016 m. šis indeksas sparčiai kyla, ir jau rugpjūčio mėn. jis buvo didesnis nei 2015 m. rugpjūtį. Didėja visų penkių pagrindinių maisto produktų grupių kainos, apimančios grūdus, mėsą, pieną, augalinį aliejų bei cukrų, o sparčiausiai – cukraus bei aliejaus kainos. Numatoma, kad ateityje šis indeksas ir toliau kils – pasaulinės masto žaliavų kainos yra artimai susijusios su naftos kaina, kuri po truputį kyla nuo 2016 m. sausio vidurio.

Atsigaunant naftos kainai tarptautinėse rinkose, Lietuvoje pamažu kyla ir degalų kainos. Todėl degalų metinis atpigimas ir toliau mažėjo, kartu mažėjo neigiama degalų kainų įtaka bendrajai infliacijai.

Kaip infliacija Lietuvoje skiriasi nuo kitų Baltijos šalių? 2016 m. Latvijoje bendroji infliacija vis dar yra neigiama, o estų – panaši į Lietuvos. Lietuvos bankas prognozuoja, jog 2016 m. vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus 0,7%, Latvijos centrinis bankas Latvijai numato nulinę infliaciją, o Estijos centrinis bankas Estijai – 0,6% infliaciją.

Išnykus pastarojo naftos kainos kryčio efektams, metinė infliacija euro zonoje rugsėjį (pagal Eurostato paskelbtą įvertį) pasiekė didžiausią lygį per paskutinius dvejus metus ir sudarė 0,4% (liepos ir rugpjūčio mėn. ji buvo 0,2%).

Infliacijos padidėjimą lėmė didesnis paslaugų kainų metinis augimas ir gerokai mažesnis nei ankstesnį mėnesį energijos kainų metinis sumažėjimas. Infliacija, neįskaitant energijos, rugsėjį sumažėjo ir sudarė 0,8% (liepos ir rugpjūčio mėn. ji buvo atitinkamai 1,0% ir 0,9%).

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku