Vienas laiptelis reitinge – dar ne proveržis

Publikuota: 2016-09-29
Eglės Markevičienės (VŽ) nuotr.
svg svg
Eglės Markevičienės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Naujausias Pasaulio ekonomikos forumo atliekamas konkurencingumo tyrimas siunčia žinią Lietuvai – mūsų šalis pakilo per vieną poziciją ir užima 35 vietą. Nors bendri rodikliai ir džiugina, svarbiausiose pozicijose stebimas kritimas. Šis reitingas – puiki proga nueinančiai valdžiai pasitikrinti žadėtus įsipareigojimus, ateinantiems – užpildyti spragas ir pakylėti šalį į kuo įspūdingesnes aukštumas.

Geresnes pozicijas nei 2015 m. mūsų šalis užima valdžios reguliavimo naštos, „užtęstų procedūrų pradėti verslą nebuvimo“ eilutėse, kiek pagerėjo padėtis sveikatos ir pradinio išsilavinimo srityse bei interneto pralaidume etc. Nors galutiniame reitinge Lietuva per vieną poziciją pakilo, pagal dalį rodiklių fiksuotas smukimas. Mūsų šalis pakilo pagal 52 tyrimo rodiklius ir 10 išlaikė tokias pačias pozicijas kaip ir 2015 m., tačiau smuko pagal 50 rodiklių. Lietuva smuktelėjo makroekonominės aplinkos, darbo rinkos veiksmingumo, tiesioginių užsienio investicijų įtakos technologijų diegimui ir kituose vertinimuose.

Rinkos analitikai tikina, kad vienas laiptelis aukštyn – dar toli gražu ne proveržis. Pakilti nori visos šalys, tik vienos tai daro kur kas efektyviau, todėl ir rezultatas – akivaizdus. „Norint šoktelti dar labiau į viršų, nebeužtenka pasikliauti savaiminiais ekonomikos vystymosi procesais ar keliais smulkiais pakeitimais. Reformų reikia imtis iš esmės“, – teigia Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas. Pasak jo, problemos vis dar nesikeičia – iš problemiškiausių faktorių verslui pirmieji keturi yra tiesiogiai susiję su mokesčių ir reguliavimo našta: mokesčių dydis, griežti darbo santykiai, neefektyvi biurokratija ir mokesčių administravimas. Naujo Darbo kodekso priėmimas šiame indekse dar neįskaičiuotas, tačiau analitikas mano, kad jis vargu ar labai pakels Lietuvos pozicijas: darbo santykiai išlieka smarkiai sureguliuoti ir apraizgyti taisyklėmis, kuriančiomis ne darbo vietas ir aukštesnius atlyginimus, o saugumo iliuziją.

Šalies įmonės plečia eksporto geografiją, tačiau aštrėjanti įtampa darbo rinkoje, spartus darbo užmokesčio augimas ir stagnuojančios investicijos kelia grėsmę šalies verslo konkurencingumui ir jau netolimoje ateityje gali riboti tolesnę eksporto plėtrą į ES rinką. Darbo užmokesčio kaštai gamybos sektoriuose 2015 m. augo toliau ir tai silpnina Lietuvos konkurencingumą ilguoju laikotarpiu. „Tačiau labiausiai pikta dėl tokių rodiklių, kurie blogi metų metus ir kurie yra tiesiog nemodernios ekonomikos atgyvenos. Lietuva tikrai galėtų pasitempti institucijų rodikliuose, kuriuos apima nuosavybės teisių apsauga, korupcija, biurokratija, skaidrumas ir pan.“, – vardija p. Žukauskas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Bene geriausiai Lietuva vertinama aukštojo mokslo ir mokymo srityje. „Bet Lietuvai laikas pradėti galvoti ne apie kokybinius rodiklius, apibūdinančius švietimą (tokius, kaip baigiančiųjų skaičius), bet apie vidurinio ir ypač aukštojo mokslo kokybę. Laikai, kai svarbiausia buvo pagamintų prekių ir paslaugų kiekis, o ne jų kokybė, baigėsi su sovietmečiu. Atrodo, kad švietimo sistemoje jis baigėsi ne visiems“, – konstatuoja LLRI viceprezidentas.

Už užsienio investicijų plėtrą atsakingi specialistai pasigenda ryškesnio proveržio inovacijų srityje – kas yra būtina ruošiantis ketvirtajai pramonės revoliucijai. Užtat Lenkija – pagrindinė konkurentė kovoje dėl tiesioginių užsienio investicijų – nestoviniuoja ir vejasi dideliais žingsniais. Aštuntus metus iš eilės konkurencingumo lydere pasaulyje išlieka Šveicarija, už jos rikiuojasi Singapūras ir JAV. Gal ir per drąsu būtų teigti, kad pasivyti šias šalis – misija nesudėtinga, tačiau susiplanuoti septynmylius žingsnius ir juos žengti kuo skubiau naujoji Lietuvos valdžia privalo. Užsižiopsoti konkurencijos lenktynėse tolygu devynmyliams žingsniams atgal.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku