Augančios darbo sąnaudos: kam naudinga, o kam ne

Publikuota: 2016-06-19
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Augančios darbo sąnaudos tampa galvos skausmu eksportuotojams, tačiau augančios perkamosios galios naudą gaudo prekybininkai.

Penktadienį „Eurostato“ paskelbtais duomenimis, sparčiausiai darbo valandos kaina šiemet auga Rumunijoje ir Bulgarijoje. Baltijos šalys pagal darbo sanaudų augimą išlieka penketuke.

Š. m. I ketvirtį darbo valanda, palyginti su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, darbdaviams Rumunijoje pabrango 10,4%, Bulgarijoje – 7,7%, Estijoje – 6,9%, Lietuvoje ir Latvijoje – atitinkamai 6,1% ir 4,7%.

Sparčiau nei darbo našumas augančios darbo sąnaudos kylant algoms lėmė, kad Lietuvoje pirmą kartą po 2009 m. krizės pernai fiksuotas darbo našumo smukimas. Tai kelia prekių gamybos savikainą, o darbdaviams – galvos skausmą, kaip išlikti konkurencingiems eksporto rinkose.

Imame vartojimo aukštumas

Kita vertus, šią savaitę pasirodžiusi ES gyventojų vartojimo lygio statistika rodo, kad darbuotojams sumokėti pinigai sėkmingai pumpuojami į vidaus rinką orientuotą prekybos ir kavinių sektorių.

Prielaidų, kad dalis išleidžiamų pinigų gaunama vokeliuose suteikia tai, kad šalies BVP gyventojui tesiekia 74% ES vidurkio. Palyginti 2015 m. vieno Lietuvos gyventojo vartojimo lygis pagal perkamosios galios paritetą sudarė 82% ES vidurkio ir pagal šį rodiklį už savęs palikome ne tik estus su latviais, bet ir kitas Vidurio ir Rytų Europos šalis.

Gitanas Nausėda, SEB prezidento patarėjas, sako, kad tai yra atsakymas besiskundžiantiems vienu mažiausiu ES valstybės biudžeto įplaukų ir BVP santykiu.

„Gi turi kažkur kanalizuotis pajamos, kurios mokesčių ešafoto taip ir nepasiekia! Kur jos nukeliaus, jei ne į prekybos centrą? Juk ten mokesčių inspektoriai gal ir lankosi, bet ne tarnybos metu“, - „Facebook“ paskyroje šmaikštauja ekonomistas.

Kai surenkamų mokesčių su BVP santykis Lietuvoje yra viena mažiausių ES, kyla abejonių dėl politikų iniciatyvos mažinti PVM atskiriems produktams. Jei pajamos nėra apmokestinamos per darbo santykius, tuomet jos turėtų būti apmokestintos per išlaidas, o PVM tam, regis, yra tinkamiausia priemonė.

Šešėlinės rinkos ekspertai skaičiuoja, kad lietuviai neoficialioje darbo rinkoje uždirba po 489 Eur, o nelegalioms prekėms ir paslaugoms per mėnesį vidutiniškai išleidžia tik po 72 Eur. Vadinasi, likusieji pinigai arba taupomi arba keliauja į prekybos centrus.

infogr.am::e72a30e5-f6c3-4b37-9317-98fcbb6f1a58

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
JAV darbo rinka spalį atvėso mažiau, nei tikėtasi

JAV Darbo rinkos departamento skelbiami užimtumo duomenys rodo, kad vidaus vartojimas kurį laiką dar temps...

Verslo aplinka
2019.11.01
Eurostatas: pagal pajamas iš mokesčių ES Lietuva yra ketvirta nuo pabaigos 1

Pagal pajamų surinkimą iš mokesčių Lietuva užima 25-ą vietą tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių, rodo...

Verslo aplinka
2019.10.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau