Mauricas: 2008–ieji šiemet nepasikartos, pasaulį už pakarpos traukia dėdė Semas

Publikuota: 2016-03-16
Žygimantas Mauricas, „Nordea“ Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas.  Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Žygimantas Mauricas, „Nordea“ Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Šiemet bus išvengta 2008 m. scenarijaus, kai pasaulinę ekonomika ištiko finansų krizė, vėliau virtusi globalia recesija ir skolų krize. Baltijos šalys skatinamos vidaus vartojimo silpstant Rusijos prekių embargo poveikiui išvairuos į palyginti saugų spartėsiančios plėtros kelią 2016-2017 m.

Tai prognozuoja „Nordea“ ekonomistai Baltijos šalyse.

Kodėl nelaukia recesijos

Žygimantas Mauricas, „Nordea“ Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas, akcentuoja, kad 2008 m. scenarijaus pasaulyje išvengsime, o globalią ekonomiką ištrauks vidaus vartojimu nesiskundžianti JAV ekonomika.

„Baltijos šalys yra geriau pasirengusios atremti bet kokius neigiamus išorinius šokus nei tai buvo 2007 m.“, – sakė p. Mauricas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tvirtos nuomonės, kad pasaulis šiemet nenugrims į gūdžius 2008-uosius, taip pat laikosi pastarąją krizę išpranašavęs Nourielis Roubini, Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius.

Pono Maurico teigimu, pasaulio ekonomikos situacija šiemet labiau primins tą, kurią matėme per 1998–1999 metų ekonomikos krizę. Svarbiausios tokios prognozės priežastys yra labai gera JAV ekonomikos padėtis ir tai, kad Kinija darys viską, kad išvengtų recesijos ar bent jau atitolintų ją iki 2017 m., 2018 m. ar dar vėlesnio laikotarpio.

„Nordea“ skelbia, kad tarp didžiųjų pasaulio išsivysčiusių ekonomikų sparčiausias augimas prognozuojamas JAV, kur 2016-2017 m. laukiama 2,0% ir 2,2% BVP augimo, po jos – euro zona, atitinkamai augsianti 1,3% ir 1,4%. Kinijoje plėtra sulėtės nuo 6,5% šiemet iki 6% kitąmet, o Rusijoje šiemet tęsis nuosmukis, ūkiui dar traukiantis 1,3%. 2017 m. ten tikimasi nežymaus 0,3% augimo.

„Nordea“ laukia, kad Lietuvos BVP šiemet augs 3,2%, o kitąmet – 3,6%. Šiandien savo pavasarinį vertinimą Vyriausybei pristačiusi Tarptautinio valiutos fondo misija Lietuvoje prognozuoja, kad BVP šiemet augs kiek nuosaikiau – 2,7%.

infogr.am::lietuvos_bvp_augimo_prognoze_2016

Padėtis Estijoje ir Latvijoje

Tonu Palmas, „Nordea Bank Estonia“ vyriausiasis ekonomistas, įžvelgia gerą tendenciją, kuri stiprina estų ūkio stabilumą, – santaupos ten auga sparčiau nei išlaidos.

„Tačiau norėtume matyti kur kas spartesnį investicijų augimą“, – pripažįsta p. Palmas.

Estų dienraščio „Aripaev“ duomenimis, pastaruoju metu iš šalies nusivylę rinkos plėtra ir veiklos rezultatais pasitraukė keleto gerai žinomų kompanijų strateginiai užsienio investuotojai, o įmones perėmė jų vadovai. Pavyzdžiui, „Danske Capital“ įsigijo „LHV Asset Management“, „Estravel“ kelionių agentūros steigėjas Aivo Takis įmonė išpirko iš „Finnair“. „Danfoss“ savo antrinę IT įmonę „Proekspert“ pardavė jos darbuotojams.

Ponas Palmas atskydamas į VŽ klausimą, ar tai nėra prastėjančios investicinės aplinkos Estijoje pasekmė teigė: „Manau, kad išgyvename įdomų įmonių perėmimų laikotarpį, augimas menkas, tad perėmimai yra būdas augti“.

Ponas Mauricas akcentuoja, kad investicijos į būstą Lietuvoje pasiekė ikikrizinį lygį ir 2015 m. siekė beveik 300 mln. Eur, tačiau perspėja, kad augimo tendencija nebūtinai išliks tvari, kadangi Lietuva būdama maža ir atvira ekonomika išlieka priklausoma nuo išorės veiksnių, pvz., palūkanų normų, naftos kainų, eksporto paklausos.

Gintas Belevicas, „Nordea Baltic Latvia“ analitikas, akcentavo, kad Latvijoje rusai iš NT rinkos nesitraukia: „Rinka gana stabili, ir net sulaukiame papildomų investicijų“, – teigė jis.

Pasak p. Belevico, Latvijos darbo rinkoje matyti perkaitimo ženklų. Ten realus algų augimas (eliminuojant infliaciją/defliaciją) pastaruosius dvejus metus augo po 10%, kai nedarbo lygis susitraukė nuo 22% 2009 m. iki mažiau nei 10% 2015 m., o Rygoje tesiekia 5%.

„Šalyje būtinos struktūrinės darbo rinkos reformos, bedarbių perkvalifikavimas“, – sakė p. Belevicas. Be to, darbo rinka toliau kais.

Iššūkis persiorientuoti

Maurico teigimu, jei ne smukęs eksportas į Rusiją, tai 2015 m. Baltijos šalys būtų augusios sparčiausiai ES: Lietuva pernai augo 1,6%, o Rusijos neigiamas efektas minus 2,6%, tad sumoje būtume augę 4,2%. „Nordea“ laukia, kad šalies BVP šiemet augs 3,2%, o kitąmet – 3,6%.

Stojant pasaulinės prekybos garvežiui, Lietuvos laukia nelengva užduotis perorientuoti eksportą iš Rusijos į alternatyvias rinkas. Bendrai euro zoną nuo eksporto smukimo į Rytus išgelbėjo JAV: eksporto augimas ten 2015 m. siekė įspūdingus 16%, kuris leido kompensuoti eksporto smukimą į Rusiją (-29%) ir Kiniją (-1%).

Lietuvos eksportas į JAV praeitais metais taip pat augo sparčiai (12%), tačiau JAV nėra svarbi Lietuvos eksporto partnerė, tad Lietuvos eksportuotojai buvo priversti ieškoti alternatyvių rinkų.

Vis dėlto žemos naftos kainos ir kapitalo atsitraukimas iš besivystančių rinkų ženkliai sumažino Artimųjų Rytų, Afrikos ir Pietų Amerikos regionų bei pačios Kinijos patrauklumą Lietuvos eksportuotojams, tad 2016 m. didžiausi (ir bene vieninteliai) eksportuotojų lūkesčiai bus siejami su Vakarais, o ypač – su Skandinavijos ir Vakarų Europos regionu.

„Eksportas sparčiausiai augo į Skandinavijos rinką. Deja, eksportas į euro zoną auga ne taip sparčiai, euro šalys išgyvena savo problemas“, – nurodė „Nordea“ ekonomistas Lietuvoje.

Solidų augimą demonstruojančios Skandinavijos šalys yra neišnaudotas Lietuvos potencialas: į jas Lietuva, deja, vis dar eksportuoja mažiau nei į NVS regioną. Tačiau, p. Maurico teigimu, 2016 m. ganėtinai stiprus vartojimas, kylant gyventojų pajamų lygiui, Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje atsvers silpnus eksporto rodiklius. Prognozuojama, kad atlyginimai Lietuvoje 2016-2017 m. atitinkamai augs 6% ir 6,5%, t.y. sparčiausiai Baltijos šalyse.

Rusija – naftos kainų įkaitė

Pono Maurico teigimu, šiandien nėra daug ženklų, kad Vakarų sankcijos bus atšauktos dar šiemet. Tai gali įvykti kažkada ar jos būti sumažintos, tačiau tai nėra esminė sąlyga atsigauti Rusijos ūkiui.

„Rusijos atsigavimas priklauso tiesiogiai nuo naftos kainų, bet mes neprognozuojame, kad kainos grįš prieš dvejus trejus metus buvusį lygį, tikimės nuosmukio šiemet ir stagnacijos kitąmet. Nesitikime, kad Baltijos šalių eksportas į Rusiją grįš į buvusį lygį. Po 2009 m. krizės eksportas kiek atsigavo, tačiau negrįžo į prieškrizinį lygį“, – teigia p. Mauricas.

infogr.am::nordea_pletros_prognozes

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku