Valdžia su skolomis žengia į Naujuosius

Publikuota: 2015-12-30
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Šalies valdžiai, rikiuojančiai svarbiausius per metus nuveiktus darbus, užtektų tik kelių užlenktų rankų pirštų: įvestas euras, pradeda veikti elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, kiek daugiau nei metus veikia suskystintų gamtinių dujų terminalas. Tačiau visuose šiuose strateginės reikšmės projektuose Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė tik sudėjo galutinius taškus. Užtat nemažai pažadų pridalijo verslui, bet net ir ilgai lauktas socialinis modelis su visu nauju Darbo kodeksu įstrigo Seime. Pranašaujama, kad ilgam.

Tarp Vyriausybės 2015 m. veiklos prioritetų pirmas įrašytas ekonomikos augimas, užimtumo ir socialinės įtraukties didinimas. Prioritetinė kryptis: Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas užtikrinant aukštą investavimo lygį, ypač į regionus, ir modernizuojant pramonę. Kokio aukštumo investavimo lygiu šiemet gali pasigirti Vyriausybė? Pagal tiesioginių užsienio investicijų statistiką Lietuva toli gražu neblizga – ir tai nestebina, nes nei investiciniu klimatu, nei verslo aplinka negalime konkuruoti su artimiausiais kaimynais. Ką jau kalbėti apie investicijas į regionus: nedažnas vieno ar kito rajono vadovas apskritai tuo rūpinasi – tik rypuoja, kad žmonės bėga į didmiesčius, nes nėra darbo, tačiau patys merai nė piršto nepajudina, kad prisiviliotų investuotojų.

Iš užmojo konsoliduoti ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų veiklą beveik užmojai tik ir liko – darbų atlikta tik menka dalis, o už borto liko bene didžiausia reforma – sujungti į vieną didžiulę Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą tris įtakingas ir dideles institucijas: Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą ir Valstybinę energetikos inspekciją. Nekokios naujienos girdėti ir apie planus sukurti ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų informacinę sistemą, kuri sudarytų sąlygas atsisakyti reikalavimo, kad verslas teiktų duomenis ar informaciją, jei juos jau turi bent viena priežiūros institucija. Kažin ar derėtų valdžiai segtis medalius dėl inovacijų diegimo pramonėje – naujas technologijas, naujus įrenginius gamintojai diegia investuodami savo lėšas ir skolindamiesi iš bankų. Vyriausybė susiplanavo inovatyvumą „skatinti“, tik šnipštas išėjo, nes tam numatyti ES pinigai nė nepajudinti.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad dalį Vyriausybės atliktų darbų užmarinavo Seimas, beje, šiemet nepasižymėjęs nei darbingumu, nei produktyvumu. Nemenką atgarsį sukėlė antausis Vyriausybei, pamėginusiai reformuoti urėdijų sistemą. Lobistų urėdų veikiami parlamentarai įstatymu įteisino visas 42 urėdijas, dėl to Lietuva turės problemų stodama į prestižines EBPO gretas. Ką jau kalbėti apie Darbo kodeksą, kuris buvo nukištas į tokius gilius Seimo narių stalčius, kad, ko gero, iki rinkimų ten ir dūlės. Tai kas, kad pasižadėta kuo greičiau įteisinti lankstesnius darbo santykius, tai kas, kad premjeras ne kartą prašė Seimo paskubėti... Parlamentarai turėjo „svarbesnių“ reikalų, ypač – rudens sesijoje. Juk reikėjo aptarinėti ministro Sauliaus Skvernelio ir Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės naktinio dialogo detales, rikiuoti prekybos centrų (ne)darbą švenčių dienomis, minkyti apipelijusią Algirdo Syso progresinių mokesčių idėją, naktinio matymo taikiklių medžiokliams leidimą ar neleidimą, stebėti nesibaigiančias degalinių lobistų atakas prieš draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais. Ne itin nuo darbų pavargę parlamentarai ilgai krapštė Laisvės premijos reikalus, įsivėlė į „tvarkiečių“ inicijuotus debatus dėl Rolando Pakso politinės reabilitacijos, vėtė ir mėtė kandidatus į generalinio prokuroro postą, sprendė premjero žento verslo galvosūkius ir t. t.

Norėtųsi palinkėti valdžios vyrams ir moterims, nusinešantiems skolas į 2016-uosius, vis dėlto jas kuo skubiau grąžinti.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
JAV darbo rinka spalį atvėso mažiau, nei tikėtasi

JAV Darbo rinkos departamento skelbiami užimtumo duomenys rodo, kad vidaus vartojimas kurį laiką dar temps...

Verslo aplinka
2019.11.01
Eurostatas: pagal pajamas iš mokesčių ES Lietuva yra ketvirta nuo pabaigos 1

Pagal pajamų surinkimą iš mokesčių Lietuva užima 25-ą vietą tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių, rodo...

Verslo aplinka
2019.10.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau