„Doing Business 2017“: 3 dalykai, kurie kitąmet leistų pavyti Estiją

Publikuota: 2015-12-29
Julija Simionenko-Kovacs, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė. LLRI nuotr.
Julija Simionenko-Kovacs, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė. LLRI nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Neseniai pasirodęs „Doing Business 2016“ tyrimas nuteikė optimistiškai. Aplenkusi kaimynes Latviją ir Lenkiją, Lietuva sugrįžo į pirmąjį dvidešimtuką. Tačiau šiemet pasiektas rezultatas nėra garantuotas kitąmet. Lietuvos konkurentės nesnaudžia, o ir pažvelgus atidžiau, 20-oji vieta – joks ne stebuklas. Lyginant su praėjusiais metais pakilome tik viena pozicija (iš 21 vietos).

Aukštesnė vieta Pasaulio banko verslo gerovės indekse rodo didesnį šalies patrauklumą užsienio investuotojams. Tačiau reformos yra būtinos ne tik norint geriau atrodyti tarptautiniuose reitinguose. Mažiau popierizmo statybose ir greitesnis prisijungimas prie inžinerinių tinklų taip pat reiškia geresnes sąlygas vietos verslui. Štai trys dalykai, kuriuos įgyvendinusi kitąmet, valdžia pagerintų šalies tarptautinį įvaizdį, palengvintų verslo sąlygas, ir „Doing Business“ vertinime prisivytų Estiją.

1. Aktyvesnis keitimasis informacija

Administracinė našta matuojama tiek privalomų pateikti dokumentų kiekiu, tiek privalomų pereiti „koridorių“ skaičiumi. Ši problema bei aktyvaus keitimosi informacija būtinybė yra nuolat akcentuojami ir „DoingBusiness“ ataskaitoje. Ten vertinamas laikas ir procedūrų skaičius, kurio reikia norint pastatyti ir prijungti statinį prie elektros energijos tinklų. Tačiau nepaisant kasmetinių tyrimo autorių raginimų mažinti biurokratiją, Lietuvoje šiose srityse vis dar yra problemų.

Keista, kad informacijos ir elektroninių ryšio priemonių amžiuje valstybinės institucijos vis dar prašo fiziškai pristatyti įvairias popierines pažymas. Pavyzdžiui, norint įrodyti arba įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą ar pastatą vis dar tenka pristatyti pažymas iš ir į VĮ Registrų centrą. Vakarų šalyse panašūs procesai jau seniai yra atliekami nuotoliniu būdu, be papildomo kliento dalyvavimo.

Kita problema – prastai veikiantis „vieno langelio“ principas. Teoriškai „vieno langelio“ esmė yra padėti vartotojui, susitvarkyti visus reikalus vieno apsilankymo metu. Praktiškai ši sistema egzistuoja dar ne visuose statybos etapuose, o ten kur jau yra įgyvendinta – veikia neefektyviai. Pavyzdžiui, norint gauti elektros tinklų ar vandentiekio prisijungimo sąlygas, kiekvienai institucijai prašymą tenka pateikti atskirai. Net ten kur „vieno langelio“ principas teoriškai jau veikia, kaip kad derinant statybos ar elektros įsivedimo projektą, verslininkams vis dar tenka ramstyti skirtingų institucijų sienas, norint laiku gauti išsamius atsakymus.

Šių problemų sprendimas paprastas – valdiškos įstaigos turi keistis informacija, o ne siuntinėti klientą su popieriais iš vienos įstaigos į kitą.

2. Valstybinių institucijų veiklos peržiūrėjimas

„DoingBusiness“ tyrime vertinant statybos ar prisijungimo prie elektros energijos tinklų laiką paprastai yra vadovaujamasi oficialiai įstatymuose numatytais maksimaliais terminais, per kuriuos šalies įstaigos įsipareigoja atlikti atitinkamas procedūras. Tačiau tai nereiškia, kad viskas gali būti atlikta tik per maksimalius terminus. Vienos institucijos nuolat optimizuoja savo veiklą, kas ilgainiui joms leidžia minėtas procedūras atlikti daug greičiau. Kitos – greičiau dirbti galėjo visada, tačiau to nedarė, kadangi tam tiesiog nebuvo būtinybės.

Puikus pavyzdys – šiemet oficialiai 10-čia dienų sutrumpintas vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų terminas. Šį terminą pavyko sumažinti iki 50 kalendorinių dienų, ir panašu, kad tai – ne riba. Naujausiais AB LESTO duomenimis, šiuo metu verslo klientų objektai prie skirstomojo tinklo prijungiami vidutiniškai per 40 kalendorinių dienų. Kaimyninėje Latvijoje susitvarkoma dar greičiau – vos per 30 kalendorinių dienų. Tad pasistūmėti tikrai yra kur.

Įvertinus, kad valstybinės institucijos gali atlikti procedūras greičiau, nei nustatyta oficialiai, būtina šių terminus atitinkamai patikslinti. Ir tai svarbu ne tik todėl, kad Lietuva statistiškai geriau atrodys pasauliniuose reitinguose. Trumpesni terminai didina valstybės investicinį patrauklumą, leidžia verslininkams tiksliau planuotis savo verslo plėtrą, bei užtikrina efektyvesnę institucijų veiklą ateityje.

3. Perteklinės valstybės kontrolės atsisakymas

Lietuvoje valstybinė kontrolė statybos ar elektros įsivedimo procese yra atliekama beveik kiekviename etape, ir neapsiriboja statinių ar jų elektros instaliacijų inspekcijomis. Verslininkams su ja tenka susidurti derinant statinio projektą, laukiant statybos leidimo išdavimo ir t.t.

Tokia sistema ne tik daug kainuoja, bet ir nėra efektyvi pačio statybos proceso atžvilgiu. Norint sukontroliuoti viską (jei tai laikysime įmanoma) reikia laiko. O dėl to labiausiai kenčia asmenys, kuriems prailgėja statybos ar elektros įsivedimo procesas. Pavyzdžiui, dėl ribotų valdiškų institucijų pajėgumų, neypatingo statinio projekto patikrinimas šiandien užtrunka 28 dienas, statybos leidimo išdavimas 14 dienų, o inspekcija ir statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento išdavimas – dar papildomas 15 dienų. Beveik du mėnesiai vien tik popierizmui ir įvairiausiems patikrinimams.

Viena pagrindinių valstybinės priežiūros funkcijų yra patikrinti ar darbai buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų. Tačiau tokia kontrolė turi mažai bendro su statinių, visuomenės ar aplinkos saugumo užtikrinimu. Todėl nėra aišku kokį viešąjį interesą ja bandoma apsaugoti. Statybos kontrolės procesą Lietuvoje įvertinę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai pažymi, kad valstybinių institucijų išlaikymas, vardan reikalavimų laikymosi užtikrinimo, nėra vertingas, ir todėl labai menkai (jei aplamai) pateisinamas.

Užsienyje dauguma šių procedūrų jau seniai yra patikėtos statybos proceso dalyvių atsakomybei arba bent jau trečiosios šalies įvertinimui, kurį gali atlikti žinias, patirtį, kompetenciją ir išteklius tam turintys privataus sektoriaus ekspertai. Lietuvoje vis dar stengiamasi viską sukontroliuoti valstybės pagalba.

Norint pagerinti sąlygas tarptautiniam ir vietiniam verslui, šias tris problemines sritis būtina įtraukti į prioritetų sąrašą. Jei valdžia neužmigs ant laurų, kitąmet „Doing Business 2017“ galėtume džiaugtis aplenkę ir Estiją. 

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pinigų kas mėnesį susitaupo kas antras šalies gyventojas, populiariausia investicija - NT 11

Per dvejus metus uždirbančiųjų per 900 Eur dalis išaugo daugiau nei dešimtadaliu, užmokesčio augimo tikimasi...

Verslo aplinka
2018.07.21
JAV prezidentui užkliuvo FED politika 14

Donaldo Trumpo socialinio tinklo „Twitter“ paskyros turinys vėl aidi plačiai ir garsiai. JAV prezidentas...

Verslo aplinka
2018.07.20
„Brexit“ tęsinys: ES mėgins dar labiau nepabloginti padėties Premium 3

Michelis Barneir, vyriausiasis ES derybininkas su Jungtine Karalyste (JK) dėl „Brexit“ sąlygų, ketvirtadienį...

Verslo aplinka
2018.07.19
Eurokomisija liepė „Airbnb“ teikti vartotojams tikrąsias kainas 6

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ privalo...

Verslo aplinka
2018.07.16
Kinijos BVP augimas lėtėjo, tačiau vis dar atitiko valdžios tikslą 1

Kinijos ekonomikos augimas antrajį šių metų ketvirtį sulėtėjo ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš...

Verslo aplinka
2018.07.16
Lietuva sieks nedrastiško ES paramos fondų sumažinimo 2

Lietuva reikalauja, kad naujoje ilgametėje finansinėje perspektyvoje Europos Sąjungos lėšos, skirtos...

Verslo aplinka
2018.07.13
Rusija pratęsė draudimą iš ES importuoti kai kuriuos maisto produktus 2

Rusija 18-ai mėnesių, bent iki 2019-ųjų pabaigos, pratęsė draudimą iš Europos Sąjungos valstybių importuoti...

Verslo aplinka
2018.07.13
Vyriausybė Londone braška – žengiama švelnesnio „Brexit“ link Premium

Dviejų svarbių ministrų pasitraukimas iš Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės suteikia Theresai May, šalies...

Verslo aplinka
2018.07.11
Eurokomisija pasikonsultuos, ar verta tęsti sezoninį laiko sukiojimą

Europos Komisija (EK) pradeda mėnesį truksiančias viešas konsultacijas dėl dukart per metus visoje Europos...

Verslo aplinka
2018.07.09
Prezidentė neprieštaravo vaistų prekybos liberalizavimui 1

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė paskutinėmis Seimo pavasario sesijos dienomis birželį priimtas...

Verslo aplinka
2018.07.08
Įsigaliojo nauji JAV muitai kiniškoms prekėms: prekybos karas prasideda 17

Vidurnaktį iš ketvirtadienio į penktadienį įsigaliojo nauji JAV muitai kiniškoms prekėms ir tai tapo pirmąja...

Iš pareigų pasitraukė Muitinės departamento vadovas

Iš pareigų pasitraukė Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas.

Vadyba
2018.07.05
Prezidentė nustebo sužinojusi, kad į Italiją vežame vis daugiau sūrių 13

Lietuviški sūriai rado kelią į gilias sūrio gamybos tradicijas turinčios Italijos rinką. Be to, italai perka...

Verslo aplinka
2018.07.05
EBPO vadovas: visur skundžiamasi mažomis algomis ir didelėmis kainomis 12

Lietuva niekuo neišsiskiria iš absoliučios daugumos kitų pasaulio valstybių, kur nuolat pasigirsta dalies...

Verslo aplinka
2018.07.05
Lietuva tapo 36-ąja EBPO nare

Lietuva oficialiai tapo „prestižinių pasaulio ekonomikų klubu“ vadinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir...

Verslo aplinka
2018.07.05
Darbo kodekso metinės: rašomas teigiamas pažymys Premium 4

Lygiai metus galiojantis naujasis Darbo kodeksas (DK) ne tik prisidėjo prie lankstesnių, bet ir...

Vadyba
2018.07.05
Prezidentė diplomatams: „Geopolitinė situacija tebėra sudėtinga“ 6

Dėl prekybos karų stiprėjanti įtampa transatlantiniuose santykiuose, nemažėjanti Rusijos grėsmė, taip pat...

Verslo aplinka
2018.07.03
Ekonomistai: mokesčių reforma viduriniosios klasės nesustiprins Premium 16

Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė savaitgalį patvirtino Seimo praėjusią savaitę priimtą mokesčių reformą.

Verslo aplinka
2018.07.02
Hiperinfliacijos indeksas Venesueloje pasiekė milijono ribą 5

Puodelis kavos Venesuelos sostinėje Karakase jau kainuoja milijoną bolivarų.

Verslo aplinka
2018.07.01
Iš skolininko atlyginimo bus galima išieškoti mažesnę dalį 14

Seimas šeštadienį priėmė Civilinio proceso kodekso pataisas, pagal kurias reikšmingai sumažinta iš skolininkų...

Verslo aplinka
2018.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau