Kai išimtys tampa taisykle

Publikuota: 2015-12-28
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Mokesčių leidyba Lietuvoje įgijo keistą tendenciją – tai, kas turėtų būti išimtis, tampa norma, ypač dabartinių valdančiųjų laikais. Valdžia įsigudrino keisti mokesčius kartu su biudžetu – kad nereikėtų jų įsigaliojimo laukti 6 mėn., kaip kad priklauso pagal įstatymą. Verslas, paprastai rudenį dėliojantis ateinančių metų biudžetą, priverstas sukti galvą ir spėlioti, kokias mokestines „staigmenas“ sumanys jiems metų pabaigoje pateikti valstybės biudžeto autoriai ir jį laiminantys parlamentarai.

Mokesčių administravimo įstatymas numato dvi išimtis – mokesčius galima keisti kartu su biudžetu arba tada, kai jie derinami su ES teisės aktais. Konstitucinis Teismas dar 2013 m. vasario 15 d. nutarime yra išaiškinęs, kad net ir tokiems biudžeto įstatymu priimamiems pakeitimams galioja 6 mėn. įsigaliojimo taikymo atidėjimo reikalavimas, išskyrus išimtinius atvejus, kai tai neišvengiamai būtina ir objektyviai pagrįsta. Išimtys taip pat nėra ir piršto laužtos arba pritaikomos valdžios norams, – jos taikomos krizinėms situacijoms, kai skubiai nepakeitus teisės aktų galėtų kilti rimta grėsmė mokesčių sistemai, biudžeto pajamoms ir pan.

Panaši situacija buvo susidariusi pasaulį užgriuvus finansinei ir ekonominei krizei – tada Andriaus Kubiliaus Vyriausybei pasiūlius, Seimas skubiai pakeitė kai kuriuos įstatymus, gavusius „naktinės reformos“ vardą. Ir tada, o ir minėtai Vyriausybei jau nuėjus nuo politinės arenos, valdantieji (tuometinė opozicija) už šią reformą dar ilgai badė pirštais pirmtakus konservatorius.

Užtat dabartiniai valdantieji sumaniai ir patogiai pasikinkė biudžetą, kad kartu su juo prastumtų nuo Naujųjų metų įsigaliosiančius mokesčių pakeitimus. Ar egzistuoja prielaidos taikyti išimtis? O gal jos neišvengiamai būtinos ir objektyviai pagrįstos?

Žiūrime, kaip didinimas apmokestinimas kai kuriose srityse: norint parduoti turimą nekilnojamąjį turtą ir nemokėti mokesčių, jį reikės išlaikyti nebe 5, o 10 metų. Toliau dar „gražiau“ – nuo 3.000 iki 5.000 Eur mažinama neapmokestinama palūkanų ir pajamų už parduotus vertybinius popierius suma.

„Sutikite, pakeitimai akivaizdžiai planiniai, nei jie biudžetą paskandins, nei jį išgelbės“, – dėsto ekonomistė Rūta Vainienė. Kai kurių mokestinių pasikeitimų dar nepasirašė prezidentė, tad, likus savaitei iki Naujųjų, vis dar neaišku, kokie mokesčiai bus taikomi kitais metais. O tai aktualu visiems žmonėms, nekalbant jau apie įmones ir jų buhalterius. „Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo pakeista apie 800 teisės aktų nuostatų, kurios yra aktualios buhalteriams. Sunku įsivaizduoti, kaip įmanoma aprėpti tokį pasikeitimų mastą“, – stebisi ekonomistė.

Suskubę keisti mokesčius, valdantieji kažkodėl nustūmė į šalį ES direktyvą, kurią į Lietuvos teisę reikia perkelti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pagal ją privaloma keisti Pelno mokesčio įstatymą, kuriame būtų teigiama, kad „nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei mokestinės naudos gavimas, įvertinus visus susijusius faktus ir aplinkybes, buvo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tiek, kiek tai susiję su mokestine nauda, gauta neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę“ ir t. t. Šis pakeitimas gali sukelti nemenkų nesusipratimų, nes, pvz., kas yra „svarios ekonominės priežastys“ galima interpretuoti įvairiai. Lygiai kaip ir kad naudos gavimas buvo „pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų“. Tačiau reikalai, susiję su dividendais, ir toliau lieka migloti, nes ten, kur reikia suskubti, valdžia snaudžia – Seimas išsiskirstė atostogauti iki pavasario, ES direktyva į Lietuvos teisę liko neperkelta.

Sakoma, kad išimtys tik patvirtina taisyklę. Valdantieji sau naudingus „išimtinius“ sprendimus jau pavertė taisykle – apie neišvengiamas būtinybes ar objektyvų pagrindimą mokesčių įstatymų leidyboje seniai pamiršta.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ar užteks parako iššūkiams nugalėti? 1

Pasaulyje, ypač – Europoje, 2018 m. senkant tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI), Lietuva šiame...

Verslo aplinka
2019.01.23
2018-ųjų biudžeto pajamų planas įvykdytas su nedideliu kaupu 2

2018 m. valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų kiek daugiau nei prognozuota, skelbia Finansų ministerija.

Verslo aplinka
2019.01.21
Finansų ministras: taršius automobilius anksčiau ar vėliau teks apmokestinti Premium 45

Pernykštis biudžetas įvykdytas, viešieji finansai ir vėl pertekliniai, šešėlis mažėja, mokestinių reformų...

Verslo aplinka
2019.01.21
Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Verslo aplinka
2019.01.18
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
V. Šapoka: šiųmetį Lietuvos BVP augimą „Brexit“ gali sulėtinti ir 0,7% Premium 20

„Brexit“, priklausomai nuo jo scenarijaus, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiemet gali...

Verslo aplinka
2019.01.16
Tarp Baltijos šalių didžiausia infliacija 2018 m. fiksuota Estijoje

Kainos Lietuvoje pernai pakilo mažiau nei Estijoje, bet daugiau nei Latvijoje.

Verslo aplinka
2019.01.11
Gyventojų skaičiaus mažėjimas sulėtėjo, Lietuvoje – 2,8 mln. žmonių 14

Lietuvoje šiuo metu gyvena 2,794 mln. žmonių, tai yra apie 14.900 mažiau nei praėjusių metų pradžioje. Tad...

Verslo aplinka
2019.01.11
Karaliaučiaus SkGD terminalas dujų tranzito kol kas nepakeis Premium 11

Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje įrengtas plūduriuojantis suskystintų gamtinių dujų importo terminalas...

Energetika
2019.01.08
Tikisi, kad Lietuva pasieks „Doing Business“ dešimtuką 1

Vyriausybė turi vilčių, kad jos siūlomos priemonės leis Lietuvai jeigu ne šiemet, tai bent kitąmet rudenį...

Verslo aplinka
2019.01.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau