„Bloomberg“: blogiausia, kas gali nutikti 2016 m.

Publikuota: 2015-12-28
Kim Kyung-Hoono („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Kim Kyung-Hoono („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Naujienų agentūra „Bloomberg“ apklausė ekonomikos ir politikos ekspertus, prašydama įvardinti blogiausius galimus 2016 m. scenarijus. Pateikiame blogiausias skeptikų prognozes apie įvykius, į kuriuos VŽ atkreipė skaitytojų dėmesį šiais metais.

Naftos kaina šoka iki 100 USD už barelį

Ekspertai įprastai tikisi, kad grindis šluojančios naftos kainos per 2016 m. neatsigaus. Tačiau jei naftą išgaunantys regionai vienu metu panirtų į politinį chaosą, naftos kainų šuolis įmanomas.

Įsivaizduokite tokį scenarijų: koalicijos į kampą įsprausta „Islamo valstybė“, siekdama smogti priešui ekonomiškai, imasi naikinti strateginę šalių naftos išgavėjų infrastruktūrą Artimuosiuose Rytuose. Tuo pačiu metu naftos gausioje Nigerio upės deltoje kyla nauja smurto banga, o ekonomiškai šluboje Venesueloje įvyksta perversmas.

Alžyrą į politinį chaosą panardina prezidento Abdelazizo Bouteflikos mirtis. OPEC šalys, jau dabar pumpuojančios naftą be didesnių stabdžių, nepajėgia gavybos padidinti pakankamai, kad atsvertų šias politines krizes, todėl susidaro naftos trūkumas.

Skaitykite plačiau: OPEC išlikimo strategija – „bado žaidynės“

Toks katastrofiškas scenarijus naftos kainą užmestų ant 100 USD už barelį laiptelio. Tai sustabdo JAV Federalinio rezervų banko fiskalinės drausmės didinimo programą ir Kinijos ekonomika panyra į recesiją. Ne visi, tiesa, šiuo atveju pralaimi – branduolinės energetikos sektorius staiga tampa patrauklus, taip pat – ir atsinaujinančių išteklių energetika.

Jungtinė Karalystė palieka Europos Sąjungą

Vieningo įsitikinimo dėl Didžiosios Britanijos išėjimo ar likimo ES nėra, nors dauguma yra linkę tikėti, kad Londonas ant Briuselio vis dėlto nenusispjaus. O jeigu ne?

Ekspertai spekuliuoja: neapsikentęs įtampos dėl neišspręsto narystės ES klausimo, Davidas Cameronas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, referendumą skelbia birželį, anksčiau, nei dauguma tikėjosi. Jam, siekiančiam išlaikyti Londoną Europoje, kelią pastoja bendražygis, Londono meras Borisas Johnsonas. Jis imasi raginti britus atsikratyti Briuselio pančių ir, sužaidęs prieš imigrantus nukreiptais sentimentais ir pasitelkęs populizmo įgūdžius, laimi. Davidas Cameronas atsistatydina.

Skaitykite plačiau: Camerono tikslas – apsaugoti JK nuo euro zonos ir imigrantų

Naujasis ministras pirmininkas Borisas Johnsonas imasi derybų dėl pasitraukimo, tačiau didieji bankai per tą laiką įgyvendina senus grasinimus ir persikelia iš Londono į vietas, kurios nedegina laisvos prekybos su Europa tiltų. Gamintojai netrunka pasekti bankų pavyzdžiu. Investuotojai įsipatogina stebinčiųjų kėdėse ir laukia, kol išryškės nebe ES narės Didžiosios Britanijos ekonominis peizažas.

Svaras sterlingų nučiuožia žemyn. „FTSE 100“ indeksas taip pat lenkiasi iki žemės, tad Didžiosios Britanijos centrinis bankas kelia bazinę palūkanų normą, siekdamas sulaikyti kapitalo išėjimą iš šalies. Škotija paryškina niūrų vaizdą planais rengti dar vieną referendumą dėl pasitraukimo iš Jungtinės Karalystės.

Kinijos ekonomika traukiasi, militarizmas auga

Kinijos ekonomikos augimas lėtėja, tačiau Vakarų standartais tempas išlieka milžiniškas – apie 7%. Tiesa, tarp ekspertų pasitaiko abejojančių oficialia statistika – smarkiai mažėjantis eksportas nedaro tokios įtakos BVP augimui, kaip būtų galima tikėtis. Oficiali Kinijos pozicija – ekonomikos augimą užtikrina augantis vidaus vartojimas. O ką, jei skeptikai teisūs?

Tarkime, 2016 m. paaiškėja, kad oficiali statistika dengė realias ekonomikos bėdas. Iki tol ekonomikos augimu už pilietinių laisvių atsisakymą mokėjusi Kinijos komunistų partija susiduria su darbo netenkančiųjų riaušėmis šalies gamybos centruose. Valdžia imasi griežtesnės socialinių tinklų kontrolės ir imasi ieškoti, kur nukreipti nepatenkintų piliečių dėmesį.

Skaitykite plačiau: JAV ir Kinijos konfliktas kaitina Pietų Kinijos jūrą

Tam pasitarnauja JAV, kuri, valdoma naujo prezidento, toliau kaitina Pietų Kinijos jūrą kariniais laivais bei paremia prieš Pekiną nusiteikusią Taivano vyriausybę. Kinija pagrasina karo veiksmais, įtampa virsta abiejų šalių karo laivais konflikto židinyje atsidūrusiame archipelage. Sutrinka prekyba jūra bei oru. Azijos akcijų biržos smunka, tačiau Kinijos ir JAV gynybos sektoriaus bendrovių akcijos šoka į viršų. Naftos kaina, sutrikdžius tiekimą jūra, taip pat ūgteli.

Putinas pergudrauja visus

Šiais metais Vladimiras Putinas vėl neapsiėjo be naujų konfliktų. Šį kartą jis dėjo žingsnį į Siriją, kur ėmėsi remti diktatorių Basharą al Assadą. Tai įvėlė Rusiją į itin sudėtingą ir aiškių ribų stokojantį konfliktą regione, supriešino su Turkija. O ką, jei Kremliui visi planai išdega?

Putinas pergudrauja JAV prezidentą Baracką Obamą derybose dėl kovos su „Islamo valstybe“ ir po galios perskirstymo Sirijoje Basharas al Assadas lieka valdžioje. Konflikto pabaiga sustabdo migrantų srautą į Europą, slėgusį Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir kitus Senojo žemyno vadovus. Ponia Merkel pasiduoda verslo spaudimui ir sutinka švelninti sankcijas Rusijai, įvestas už Krymo aneksiją.

Skaitykite plačiau: Putinas: Rusija pasirengusi bendradarbiauti su Europa

Rublis ir Rusijos bendrovių akcijos atsigauna. Europos maisto gamintojų akcijos taip pat šauna į viršų, kai Rusija panaikina maisto produktų embargą. Vokietijos bendrovių akcijos taip pat auga, paskatintos atsinaujinusio eksporto į Rusiją. Putinas gauna viską, ko siekė – tvirtai įkelia koją į Artimuosius Rytus, išplečia įtaką už šalies ribų ir priverčia Europą susitaikyti su Krymo aneksija ir grįžti prie santykių „kaip visada“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
JAV darbo rinka spalį atvėso mažiau, nei tikėtasi

JAV Darbo rinkos departamento skelbiami užimtumo duomenys rodo, kad vidaus vartojimas kurį laiką dar temps...

Verslo aplinka
2019.11.01
Eurostatas: pagal pajamas iš mokesčių ES Lietuva yra ketvirta nuo pabaigos 1

Pagal pajamų surinkimą iš mokesčių Lietuva užima 25-ą vietą tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių, rodo...

Verslo aplinka
2019.10.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau