Vasiliauskas: kainos eliminavus naftą didėjo 2-3%

Publikuota: 2015-12-21
Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Vito Vasiliausko, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko, teigimu eliminavus naftos kainų įtaką, kainos Lietuvoje šiemet išaugo 2-3%. Palyginti Estijoje, kai buvo įvestas euras, kainos, be naftos įtakos, 2011-aisiais didėjo 4-5%.

Kalbėdamas apie naftos įtaką apimančias kainas, p. Vasiliauskas pabrėžė, kad šiemet turėsime maždaug 0,5% defliaciją. Kainas žemyn labiausiai spaudžia kritusios naftos kainos. Šiandien ji toliau smuko iki 36 USD/ bar. „Malonu, kai degalinėje pildamas kurą į baką matai, kad eurų skaikliukas sukasi lėčiau nei įsipilamo kuro rodmuo“, – tęsė p. Vasiliauskas.

Paslaugas brangino algos

Kainų didėjimą, ypač paslaugų sferoje, Lietuvoje šiemet lėmė augantys atlyginimai. Pavyzdžiui, valgyklų, kirpyklų, gyvenamųjų pastatų nuomos ir su būsto remontu ir aptarnavimu susijusių paslaugų kainoms. Kas kainavo iki euro įvedimo 0,3 Eur, dabar gali kainuoti 1 Eur. Tas apvalinimas įvyko daugiausiai dėl patogumo. Tokie procesai stebėti Estijoje ir Latvijoje.

„Tikėtis, kad pajamos augs, o kainos liks tos pačios, būtų naivu. Tačiau tikimės, kad šiemet darbo užmokestis didės labiau negu kainos“, – teigė p. Vasiliauskas.

O vertinant prekes, 2015 m. rugsėjo duomenimis, Lietuvoje labiausiai per metus atpigo degalai, kurių kainos sumažėjo iki 20%, labiausiai brango švieži vaisiai ir daržovės (nuo 20% brango bulvės iki 38,5% didėjo obuolių kaina).

„Eurostat“ skaičiavimais, euro įvedimas infliaciją Lietuvoje galimai tepadidino 0,04–0,11 procentinio punkto. Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, euro įvedimo poveikis kainoms Lietuvoje buvo mažiausias. Latvijoje euras infliaciją padidino 0,12–0,21, Estijoje – 0,2–0,3 proc. punkto.

infogr.am::infogram_0_prekiu_paslaugu_kainos_2015_m

Didžiausia įtaka – skolinimuisi

LB duomenimis, skolinimosi sąnaudos per 2015 m. sumažėjo 77 mln. Eur, iš jų 40 mln. Eur dėl euro įvedimo. Verslas sutaupė 42 mln. Eur, iš jų 20 mln. Eur – dėl euro.

Viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių atpigusį skolinimąsi tiek gyventojams, tiek verslui, tiek visai valstybei, buvo šalies kredito reitingų padidinimas.

„Visos trys pagrindinės pasaulio reitingų agentūros Lietuvos kredito reitingus pakėlė iki aukštesniojo investicinio lygio, pokyčius motyvuodamos euro įvedimu“, – nurodoma LB pranešime.

Įvedus eurą, taip pat reikšmingai, iki vietinių pervedimų lygio, sumažėjo tarptautinių pervedimų eurais įkainiai: gyventojai ir įmonės per šiuos metus sutaupė iki 18,5 mln. Eur. LB ekonomistai skaičiuoja, kad per šiuos metus bankai neteks, o jų klietai sutaupys dar 14 mln. Eur.

Euro kursas palankus eksportui

Kiti veiksniai padėję taupyti per mažesnes palūkanas – skatinamoji Europos centrinio banko (ECB) politika. Pono Vasiliausko teigimu, iš viso LB su ECB kartu nupirko vertybinių popierių (VP) už 2,5 mlrd. Eur, o vien Lietuvos vyriausybės – už 1 mlrd. Eur. Tačiau p. Vasiliauskas nurodo, kad nauda Lietuvą pirmiausiai pasiekia per antrinį ECB kiekybinio skatinimo programos poveikį: dėl stebimo augančio eksporto į euro zoną, kurį nulėmė padidėjusi paklausa euro zonoje.

Jo teigimu, padėtis euro zonoje tikrai nebloga. Jis akcentavo, kad atsigavo kreditavimas įmonėms ir gyventojams, o eksportą palankiai veikė sumažėjęs euro kurso lygis.

„Euro kursas išliks palankus eksportuotojams, o valiutų kursas yra vienas iš kanalų, kuris daro įtaką realiai ekonomikai“, - teigė p. Vasiliauskas, atsakydamas į VŽ klausimą dėl euro kurso galimų pokyčių 2016 m.

LB vadovas nemano, kad euro ir JAV dolerio kursas iš esmės keisis per kitus metus. Jis taip pat nebuvo linkęs kalbėti apie kokias nors papildomas ECB skatinimo priemones.

Grynųjų sumažėjo trečdaliu

Apyvartoje Lietuvoje šiandien turime apie 2 mlrd. Eur, o tai beveik trečdaliu mažiau nei buvo anksčiau. Tai daugiausiai lėmė sąskaitose likę eurai, kai buvo įnešti litai siekiant be sąnaudų juos iškeisti į eurus.

Grynieji litai į eurus buvo keičiami visus šiuos metus, juos neribotą laiką bus galima išsikeisti LB.

Per metus, iki gruodžio, dar išleista 5,3 mlrd. Eur (1,5 mlrd. Eur), gyventojai dar turi 525 mln. Lt (152 mln. Eur).

„Popierinių litų jau nebeturime. Liko po 20.000 vienetų kiekvienam nominalui, jie bus skirti numizmatų kolekcijoms“, – sakė p. Vasiliauskas.

Pabarė bankus dėl SEPA

Lietuvai nuo 2016 m. prisijungus prie bendrosios mokėjimų eurais erdvės (SEPA), gyventojams ir įmonėms mokėjimams atlikti ir gauti užteks vienos sąskaitos bet kurioje SEPA šalyje (erdvei priklauso ES šalys, Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas, Monako Kunigaikštystė, Šveicarija ir San Marinas).

Taip bus įteisintas „vieno langelio“ principas. Tačiau p. Vasiliauskas nuogastąvo, kad praktikoje Lietuvoje to dar galime neturėti dėl komercinių bankų taikomos „įkainių rinkodaros politikos“.

Jis paaiškino, kad bankai, deja, tebetaiko palankesnius aptarnavimo įkainius klientams, kurie banke yra atsidarę savo sąskaitas. Tačiau p. Vasiliauskas kartu pabrėžė, kad šiuos procesus LB stebės ir piktnaudžiauti bankams neleis.

infogr.am::infogram_0_atsiskaitymu_eurais_kaina

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

JAV darbo rinka spalį atvėso mažiau, nei tikėtasi

JAV Darbo rinkos departamento skelbiami užimtumo duomenys rodo, kad vidaus vartojimas kurį laiką dar temps...

Verslo aplinka
2019.11.01
Eurostatas: pagal pajamas iš mokesčių ES Lietuva yra ketvirta nuo pabaigos 1

Pagal pajamų surinkimą iš mokesčių Lietuva užima 25-ą vietą tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių, rodo...

Verslo aplinka
2019.10.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau