Lietuvos bankas: kitąmet algos augs sparčiau nei kainos

Publikuota: 2015-12-15
Atnaujinta 2015-12-15 12:04
Gediminas Šimkus, LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Gediminas Šimkus, LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankas (LB) padidino šių metų ūkio plėtros prognozę ir apkarpė kitų metų BVP augimo rodiklį. Be to, centrinis bankas prognozuoja, kad 2016-aisiais algos augs sparčiau nei kainos.

Centrinis bankas laukia, kad šiemet BVP didės 1,7%, o kitąmet – 2,9%.

Palyginti, rugsėjį LB tikėjosi, kad BVP plėtra šiemet bus 0,1 proc. punkto mažesnė, t.y. 1,6%, o kitąmet turėjo siekti 3,2%. 

VŽ rašė, kad paskutinėje savo prognozėje Finansų ministerija 2015-ųjų augimo tempus mažino iki 1,9%, kai kovą buvo tikėtasi 2,5% augimo. Tuo tarpu kitais metais ministerija viliasi 3,2% ūkio plėtros. 

Kitų metų BVP paspartėjimas, lyginant su laukiamu šiemet, yra susijęs su užsienio aplinkos pagyvėjimu, tačiau vidaus vartojimas taip pat nemažins tempų dėl kitąmet sparčiau nei kainos didėsiančių atlyginimų ir gerėsiančios padėties darbo rinkoje, teigia LB.

Gediminas Šimkus, LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius, prognozuoja, kad vidaus paklausa kitąmet nepraras tempo. Eksporto perspektyvos taip pat turėtų būti geresnės.

„Kitų metų prognozė apkarpyta todėl, kad stinga apibrėžtumo dėl pagrindinių prekybos partnerių raidos“, – nurodo p. Šimkus.

Netikrumas dėl tos prognozės yra pakankamai didelis ne tik dėl Rusijos (kurios BVP šiemet nukritęs apie 4%, kitąmet turėtų trauktis dar 0,6%), bet ir kitų pasaulio besivystančių ekonomikų, tokių kaip Brazilijos, Kinijos raidos.

Eksportas šiemet ūgtelėjo į Kiniją, JAV, Jungtinius Arabų Emyratus. Ypač geri metai buvo baldžiams, jų eksportas ir gamyba augo reikšmingai. LB taip pat stebina paslaugų sektorius. Pavyzdžiui, transporto sektorius, vykdantis tris penktadalius viso paslaugų eksporto, netektis Rusijoje kompensavo Vakarų rinkose.

Recesijos nelaukia

Apdirbamojoje gamyboje sukuriama pridėtinė vertė šiemet (per devynis mėnesius) sumažėjo iki 2,4% nuo 4,1% 2014 m., o statybose – dar daugiau (iki 6,5% šiemet nuo 14,1% pernai).

Tačiau p. Šimkus recesijos nelaukia nei apdirbamojoje pramonėje, nei statybose. „Tikimės tam tikro augimo ir kitąmet“, – kalbėjo p. Šimkus.

Jo teigimu, statybos lėmė apie trečdalį ūkio plėtros pastaraisiais metais. Šiemet augo tik gyvenamųjų pastatų statyba, o komercinio sektoriaus objektų statybos mažėjo.

Tad tikėtina, kad nesant papildomo stimulo rinkoje būsto rinka nebesivystys taip, kaip iki šiol.

„Statybos pakrito, turime būsto pasiūlą, klausimas, kaip perteklinė būsto pasiūla paveiks rinką“, – tęsė p. Šimkus.

Algos didės sparčiau nei kainos

Vidutinė metinė infliacija didės nuo šiemet fiksuotos 0,6% defliacijos, iki 1,4% infliacijos 2016 m.

Kainos kitąmet nuosaikiai augs dėl to, kad energijos kainos nebekris arba kris labai nedaug. Kitaip nei šiemet, kitąmet LB laukia ir maisto kainų didėjimo, nors jų augimą ribos pigusios maistinės žaliavos.

Padėtis darbo rinkoje nėra pablogėjusi, tad vidaus rinka plėtosis toliau. Gera žinia vartotojams LB ekspertai vadina tai, kad darbo užmokestis augs gerokai sparčiau nei kainos.

Laukiama, kad nedarbo lygis mažės nuo 9,4% šiemet iki 9% kitąmet. Algos atitinkamai didės 4,8% ir 5%.

Raimondas Kuodis, LB valdybos pirmininko pavaduotojas, pažymi teigiamai vertinąs atlyginimų didėjimą, nes darbo užmokesčio augimas kartais kelia ir darbo našumą, ne tik jį mažina, ką stebėjome pastaruoju metu šalyje.

Jis akcentavo, kad Seime priimtas priešrinkiminis 2016 m. biudžetas turi didesnį deficitą nei galėtų, tačiau tokia yra politinė realybė. „Politikai mano, kad prieš rinkimus jie gali šiek tiek papirkti rinkėjus“, – sakė p. Kuodis.

Kita vertus, pasak jo, žmonėms nerūpi biudžeto deficitai, jiems rūpi, kad jie turėtų darbą, pajamų. Daug žmonių dirba ne pilną darbo dieną, nors norėtų dirbti pilną, o tai yra užslėpta bedarbystė.

Jis nurodė, kad Vyriausybė, kaip ir ankstesniosios, vis dar turi didelių rezervų surinkti daugiau pajamų į biudžetą.

„Yra trečdalis ekonomikos, kuri gauna darbo pajamas vokeliais ir kur faktinis apmokestinimas yra apie 4%, kai oficialiai rodančiųjų pajamos apmokestinimos 55%. Kad padėtis pasikeistų, būtina išskaidrinti „Sodros“ mokestį“, – sakė p. Kuodis.

VŽ rašė, kad praėjusią savaitę Seimo liberalai įregistravo Socialinio draudimo, Gyventojų pajamų mokesčio GPM) ir Garantinio fondo įstatymų pataisas, kuriomis siūloma visas šiuo metu su darbo santykiais susijusias darbdavio įmokas, mokamas „Sodrai“, perkelti darbuotojui.

Tačiau šį pataisa kartu su biudžeto projektu praėjusią savaitę nebuvo svarstoma.

infogr.am::infogram_0_finim_lb_prognoze

infogr.am::infogram_0_2016_m_bvp_augimo_prognoze

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pramonininkai Vyriausybei: dialogo imitacija – vis dažnėjantis reiškinys 2

Verslas tikisi, kad valdžia įsiklausys į jo pasiūlymus, ką reikėtų daryti, siekiant šalies ekonomikos...

Verslo aplinka
2019.03.25
Mažėjo neigiamas prekybos balansas

Šiemet sausį, palyginti pernai sausiu, eksportas padidėjo 7,8%, importas beveik nepakito.

Prekyba
2019.03.12
Su ES suderinta vidutinė metinė infliacija – 2%

Pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2019 m. vasarį apskaičiuota...

Verslo aplinka
2019.03.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau