Lietuviai taiko į stipriausių IKEA tiekėjų ketvertą

Publikuota: 2015-12-12
Mantas Zalatorius, Švedijos prekybos ir investicijų tarybos „Business Sweden“ viceprezidentas Vidurio ir Rytų Europai: „Iš to, ką lietuviai pasiekė su IKEA, galėtų pasimokyti ir kitų pramonės šakų atstovai.“ Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Mantas Zalatorius, Švedijos prekybos ir investicijų tarybos „Business Sweden“ viceprezidentas Vidurio ir Rytų Europai: „Iš to, ką lietuviai pasiekė su IKEA, galėtų pasimokyti ir kitų pramonės šakų atstovai.“ Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos baldų gamintojų pajėgumą iki raudonumo įkaitinusi IKEA akceleratoriaus atleisti neplanuoja. Tikėtina, jau kitąmet Lietuva atsiras švedų koncerno pajėgiausių tiekėjų ketverte, – už savęs paliks pačios Švedijos gamintojus.

Kaip nurodo IKEA, 2015-aisiais finansiniais metais, kurie baigėsi š. m. rugpjūčio 31 d., 24 Lietuvos baldų ir interjero detalių gamintojai atliko 4,7% koncerno užsakymų ir tarp didžiausių tiekėjų užėmė 5-ą vietą po Kinijos, Lenkijos, Italijos ir Švedijos. Tiesa, nuo 4 vietoje esančios Švedijos įmonių mūsų tiekėjai atsilieka labai nedaug – švedai tenkina tik 0,2 procentinio punkto daugiau, arba 4,9% visų koncerno užsakymų. Konkrečių produkcijos įsigijimo iš tiekėjų skaičių IKEA nepateikė, ji teigė, kad tokia yra įmonės politika. Tačiau 2014 m. IKEA ataskaitoje nurodomi įsigijimo kaštai siekė 16,4 mlrd. Eur, o Lietuvos dalis juose sudarė apie 4%, arba 655 mln. Eur, o tai ir yra orientacinės lietuvių tais metais gautos pajamos iš IKEA. Savo ruožtu Lietuvoje dar veikia Švedijos grupei priklausanti medienos plokščių ir baldų gamintoja „IKEA Industry Lietuva“, IKEA parduotuvė ir prekybos tarpininkė „IKEA Purchasing Services (Lithuania)“, metinė jų apyvarta siekia apie 150 mln. Eur.

infogr.am::infogram_0_ikea_tiekejai-141

Oficialiai perspektyvos nekomentuoja

Atsiųstame komentare akcentuojama, kad IKEA visuomet ieško galimybių užtikrinti žemas kainas, kad Lietuva yra svarbi tiekimo partnerė, tačiau kada mūsų šalis taps ketvirta didžiausia įmonės tiekėja, neprognozuojama. Kita vertus, Vilniuje š. m. spalį (per Švedijos karaliaus valstybinį vizitą su verslo delegacija) lankydamasis Henrikas Elmas, IKEA pasaulinių įsigijimų vadovas, nurodė, kad Lietuvos tiekėjai viršijo koncerno lūkesčius, ir prognozavo, kad netrukus jie pateks į didžiausiųjų ketvertą išstumdami iš jo švedus.

Kad tokia tikimybė yra reali, rodo ir šią savaitę pasirodę naujausi įmonių gamybinio pajėgumo užimtumo rodikliai. Paaiškėjo, kad daugiausia, arba 80,6%, pajėgumas išnaudojamas baldų pramonėje (jie auga visą š. m. antrą pusę), o visos šalies pramonės vidurkis, Statistikos departamento duomenimis, siekia 74,3%.

Esame pasmerkti augti

„Gal nuskambės keistai, bet medienos pramonė yra pasmerkta augti, nes toks partneris kaip IKEA nuolatos ieško, kas jiems užtikrins nuolatinį augimą. Ir tokie pirkėjai žiūri į mus kaip į regiono atstovus, ne pavienius tiekėjus“, – sako Sigitas Paulauskas, Vakarų medienos grupės (VMG) valdybos pirmininkas, jo interviu skelbia Privačių miškų savininkų asociacija. VMG yra vienas stambiausių IKEA tiekėjų. Pasak p. Paulausko, istoriškai susiklostė, kad Lietuva turėjo stipriausią ir labiausiai išplėtotą baldų pramonę. Nei latviai, nei estai tokio pajėgumo, technologijų ar žmogiškųjų resursų neturėjo ir dabar neturi, jie koncentruojasi į labai efektyvią ir didelės apimties lentpjūvystę. O baldai ar jų komponentai yra didesnės pridėtinės vertės gaminiai, sveikesnės ekonomikos požymis.

Ar pajėgūs pavyti lenkus

Lenkijos bandų ir interjero detalių gamintojai įvykdo net 18% IKEA užsakymų, tad norint juos pavyti tektų lietuvišką produkcijos dalį užauginti maždaug keturis kartus. Ar tai yra įmanoma misija? Mantas Zalatorius, Švedijos prekybos ir investicijų tarybos „Business Sweden“ (BS) viceprezidentas Vidurio ir Rytų Europai, mano, kad Lietuvai pasiekti panašų svorį IKEA teikimo grandinėje, kokį šiuo metu turi Lenkija, yra pakankamai realu. Tam būtinos sąlygos – Lietuvos naudai pasikeitę kaštų balansai ir platesnis (ne vien medienos) tiekiamos produkcijos asortimentas. Jo teigimu, greičiausiai taip atsitiktų, jeigu Lenkijoje pradėtų augti kaštai, o Lietuvoje jie toliau mažėtų. Išauginti apyvartą būtų galima stipriai optimizuojant gamybą. Taip pat turėtų būti įvertinta, kokie produktai šiuo metu tiekiami koncernui IKEA iš Lenkijos ir Lietuvos. „Iš Lietuvos šiuo metu daug tiekiama medžio, medienos plokščių gaminių. O Lenkijos produkcijos bazė yra labiau diversifikuota“, – sako BS atstovas. Pavyzdžiui, iš Lietuvos IKEA santykinai mažai įsiveža plastmasės gaminių, kadangi neturime išplėtotos šios pramonės.

„Jeigu pramonė būtų nors kiek labiau diversifikuota į kitas, ne tik medienos pramonės šakas, tai ta sąlyginė pyrago dalis didėtų ir augtų apyvarta“, – nurodo p. Zalatorius.

IKEA – tik pradžia

Ponas Zalatorius kartu atkreipia dėmesį, kad IKEA nors ir yra stambi rinkos dalyvė, ji tėra viena iš tokių švediškų kompanijų.

„Iš to, ką lietuviai pasiekė su IKEA, galėtų pasimokyti ir kitų pramonės šakų atstovai“, – sako BS viceprezidentas. Dabar visa orientacija į verslo paslaugų centrus jam kartais atrodo „labai nejaukiai“, kadangi iš šalies susidaro įspūdis, kad Lietuva nieko daugiau daryti negali, kaip tik pardavinėti pigias biurų specialistų paslaugas.

„Reikia atsiminti, kad Lietuvoje yra užtektinai geros pramonės“, – nurodo jis.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 2 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Verslo aplinka
2019.01.18
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
V. Šapoka: šiųmetį Lietuvos BVP augimą „Brexit“ gali sulėtinti ir 0,7% Premium 19

„Brexit“, priklausomai nuo jo scenarijaus, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiemet gali...

Verslo aplinka
2019.01.16
Tarp Baltijos šalių didžiausia infliacija 2018 m. fiksuota Estijoje

Kainos Lietuvoje pernai pakilo mažiau nei Estijoje, bet daugiau nei Latvijoje.

Verslo aplinka
2019.01.11
Gyventojų skaičiaus mažėjimas sulėtėjo, Lietuvoje – 2,8 mln. žmonių 14

Lietuvoje šiuo metu gyvena 2,794 mln. žmonių, tai yra apie 14.900 mažiau nei praėjusių metų pradžioje. Tad...

Verslo aplinka
2019.01.11
Karaliaučiaus SkGD terminalas dujų tranzito kol kas nepakeis Premium 11

Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje įrengtas plūduriuojantis suskystintų gamtinių dujų importo terminalas...

Energetika
2019.01.08
Tikisi, kad Lietuva pasieks „Doing Business“ dešimtuką 1

Vyriausybė turi vilčių, kad jos siūlomos priemonės leis Lietuvai jeigu ne šiemet, tai bent kitąmet rudenį...

Verslo aplinka
2019.01.03
Patys, viską patys, arba Jūsų pensija Premium

Valstybė beveik atviru tekstu sako (norintiems girdėti), kad jau tikrai atėjo laikas būsimos pensijos...

Verslo klasė
2019.01.01
Ko Lietuvoje ir pasaulyje laukti 2019-aisiais?

Lietuva turės naują prezidentą, Europos Sąjunga – naują Parlamentą ir Komisiją, bet praras Jungtinę...

Verslo aplinka
2019.01.01
V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas baigėsi be rezultatų 26

Šeštadienį Maskvoje susitikę Rusijos ir Baltarusijos vadovai „aptarė aktualius dvišalių santykių klausimus“,...

Energetika
2018.12.29
Kodėl baltarusiai iš Maskvos nori kompensacijos už naftą Premium

Rytoj, gruodžio 29-ąją, Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas susitiks Maskvoje ir bandys išspręsti...

Energetika
2018.12.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau