Išmokos atleidžiamiems darbuotojams: turi pastabų

Publikuota: 2015-12-08
„Matton“ nuotr.
„Matton“ nuotr.
„Verslo žinios“

Trišalė taryba Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projektą svarstys ir kitame posėdyje – tiek darbdaviai, tiek profsąjungos jam turi pastabų.

Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatyme numatyta, kad kompensacijos iš steigiamo fondo bus mokamos atleidžiamiems darbuotojams, kurie įmonėje išdirbo ilgiau nei 5 metus.

Sigitas Gailiūnas, AB „Lietkabelis“ vadovas ir darbdavių atstovas Trišalėje taryboje, sako, kad labiausiai kliūva projekte numatytas draudimas anksčiau nei po pusmečio priimti atleistą darbuotoją atgal į įmonę. Tokiu atveju darbdaviui būtų privalu grąžinti darbuotojui išmokėtus pinigus atgal į fondą.

Anot jo, įsivaizduokim situaciją, kad įmonė, netekus pagrindinio užsakovo, priversta atsisakyti dalies darbuotojų. Bet po 4 -5 mėnesių susiranda naują užsakovą ir nori susigrąžinti žmones. Tačiau tokiu atveju darbdavys turi fondui sumokėti žmonėms išmokėtas išmokas juos atleidžiant.

„Taip darbdavys apmokestinamas du kartus: jis moka įmokas į fondą ir dar kartą sumoka sugrąžindamas išmokas. Tai nelogiška“, - stebisi verslininkas.

Vienas iš esminių darbdavių siūlymų, kuriant lankstesnį darbo santykių reglamentavimą, visada buvo mažesnių išeitinių išmokų atleidimo iš darbo atveju nustatymas. Šiuo metu Darbo kodekse numatytos išmokos turintiems ilgą darbo stažą reikšmingai atsiliepia įmonės finansinei situacijai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos teigimu, darbdaviai pritaria Ilgalaikio darbo išmokų fondo įkūrimui, nes tokiu būdu yra palengvinama finansinė našta darbdaviui ir apsaugomi darbuotojai.

Tačiau pabrėžia, jog labai svarbu susitarti dėl tokio fondo finansavimo šaltinių ir išmokų mokėjimo. Darbdaviai ir profesinės sąjungos ne kartą diskutavo su Vyriausybe ir Ūkio ministerijos atstovais dėl įmokų mokėjimo į šį naujai kuriamą fondą. Bendru sutarimu buvo nuspręsta, jog, atsižvelgiant į atleidimų skaičių ir galimą išmokų poreikį, fondo įmoka pirmais metais turėtų būti 0,3 %. Tačiau susitarta, jog ši įmoka nebus papildomas mokestis prie darbdavio jau mokamų 30,98% „Sodros“ ir 0,2% Garantinio fondo įmokų.

Kadangi socialiniame modelyje numatyta bendrosios pensijos dalies mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą, atitinkamai numatoma mažinti darbdavio mokamą „Sodros“ mokestį po 1% kiekvienais metais. Darbdaviai, profesinės sąjungos ir Vyriausybė vieningai sutarė, jog šis mažinimas gali būti mažesnis, t.y. po 0,7%, o likę 0,3% skiriami įmokoms į Ilgalaikio darbo išmokų fondą. Toks saugos mechanizmas būtų palankesnis abiem darbo santykių pusėms.

Projekte numatyta, kad įmokos tarifas darbdaviams gali svyruoti nuo 0,1% iki 1% nuo apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos „Sodrai“.

Įmokos tarifo dydį nustatytų Ilgalaikio darbo išmokų fondo taryba, atsižvelgusi į būsimą lėšų poreikį – „Sodros“ prognozę: kiek gali būti atleidimo atvejų ir koks galimas atleidžiamų darbuotojų darbo užmokestis. Fondo tarybai dėl tarifo nesutarus būtų taikomas maksimalus dydis. Taip pat tarifas būtų didinamas iki maksimalaus, jei fonde nepakaktų lėšų išmokoms.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
EBPO: Lietuvos ekonomika kitąmet augs lėčiau

Lietuvos ekonomika dėl nepalankių pasaulinių tendencijų  2020–2021 metais augs lėčiau, rodo ketvirtadienį...

Verslo aplinka
2019.11.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau