Nausėda: Lietuvą stabdo 4 iššūkiai

Publikuota: 2015-12-01
Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Norint Lietuvos ekonomikai pakilti konkurencingumo laiptais aukštyn, reikia įveikti keturis iššūkius, teigia Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas.

Lietuvos ekonomikos konkurencingumas gerėja, tačiau norint ir toliau gerinti padėtį, reiktų atsisipirti nuo tų rodiklių, kurie šiuo metu atrodo prasčiausiai, aiškino p. Nausėda Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) organizuojamame Metų ekonomikos forume.

Šie probleminiai Lietuvos ekonomikos rodikliai, anot ekonomisto, yra teisinis reguliavimas, finansiniai ištekliai, darbo santykių lankstumas bei rinkos dydis.

Nerimstantis biurokratinis aparatas

Pirmas dažnai specialistų minimas Lietuvą stabdantis veiksnys yra biurokratinė našta. Kaip pastebi p. Nausėda, Lietuvos populiacijai mažėjant, šalies administracinis aparatas nesitraukia.

„Būtų dar pusė bėdos, jei biurokratinis aparatas šiomis aplinkybėmis elgtųsi pasyviai, bet jis stengiasi susirasti sau darbo. Ir tokiu atveju gerokai apsunkinama verslo padėtis“, - teigia p. Nausėda.

Šansas tarpusavio skolinimo platformoms

Jis sutinka, kad pastaraisiais metais verslui prieiti prie finansinių išteklių yra nelengva. Prie to prisideda ne tik bankų vangumas, bet ir alternatyvių finansinių insititucijų stoka.

„Nereikėtų viso dėmesio sutelkti vien į bankus, mes turėtume kalbėti apie daug didenį finansinių institucijų, kurių mes stokojame, spektrą“, - teigia p. Nausėda.

Pavyzdžiui, Lietuva atsilieka pagal rizikos fondų aktyvumą, o tik šios finansų institucijos gali padėti tokioms verslo formoms kaip startuoliai.

„Skolinimo platformos turi neblogą ateitį Lietuvoje, nes jos galėtų finansuoti tokius verslo subjektus, iki kurių bankams rankos tiesiog neprieis. Ir dėl to, kad kartais tai yra per daug rizikinga, ir dėl to, kad bankai yra per stambios struktūros – neapsimoka imtis smulkių subjektų. Šias nišas turi pasiekti alternatvyios finansinės institucijos, kurios galėtų paskatinti mūsų atsinaujinimą, inovatyvumą bei investicijas“, - sako p. Nausėda.

Bet ekonomistas pažymi, kad pastaraisiais mėnesiais Lietuvos bankų paskolų portfeliuose pastebima optimistinių ženklų.

„Vertiname, kad artimiausioje ateityje išduodamų paskolų dydis pagaliau viršys grąžinamų paskolų dydį. Tai gali tapti varikliu investicijoms“, - sako jis.

Užstrigęs socialinis modelis

Anot p. Nausėdos, naujas Seimui siūlomas lankstesnis socialinis modelis liks užstrigęs tol, kol bus manoma, kad jis – darbdavių ar verslo sąmokslas prieš darbuotojus.

„Kol situacija liks tokia, politikams, kuriems rinkimai pučia į nugarą, bus labai sunku apsispręasti įgyvendinti jį kompleksiškai“, - mano p. Nausėda.

Norint judėti į priekį, kurti pratrauklias darbo vietas, sudaryti sąlygas algoms augti sparčiau ateityje, naujas socialinis modelis yra būtinas.

„Taip, gal kažkas dėl to praras darbą trumpuoju laikotarpiu, bet vis dėlto yra būtinybė pagerinti darbo rinkos cirkuliaciją ir be šito mes tiesiog neišjudėsime iš vietos“, - sako ekonomistas.

Ribotas rinkos dydis

Galiausiai, Lietuvos konkurencingumą riboja rinkos dydžio rodiklis.

„Atrodo, ką mes čia galime pakeisti, esame maža valstybė. Tikrai nauja LDK per artimiausius pora šimtečių netapsime ir teritorijos neišplėsime, - sako p. Nausėda. – Tačiau rinkos dydis yra vertinamas santykine prasme – kiek šalis gali išplėsti rinką už savo ribų, kiek yra sėkminga eksportuodama.“

Šiuo atžvilgiu p. Nausėda pasidžiaugė, kad Vyriausybė aktyviai bando praplėsti Lietuvos verslo rinkų ribas, vykdydama įvairias misijas į kitas šalis.

Darbo našumas stoja

Be minėtų iššūkių, p. Nausėda mato, kad ateityje Lietuvai gali koją pakišti dar viena problema – darbo našumo sulėtėjimas.

„Jeigu jis augo ganėtinai sparčiai iš karto po krizės, 2011-2012 m., tai dabar jis suletėjo iki minimumo, - teigia p. Nausėda. - Tai turbūt būtų galima paaiškinti tuo, kad iš karto po krizės ar krizės metu darbo našumą pavyksta didinti dėl pakankamai radikalių darbo organizavimo priemonių, kurios tiesiog nukarpo tuos lašinukus, susikaupusius per ankstesnius metus.“

Tai reiškia, kad Lietuvos bendrovės darbo našumą po krizės augino naikindamos darbo vietas, uždarydamos nereikalingus padalinius ir pan.

„Bet grietinėlės nugraibymas yra ribotas ir ilgainiui reikia naujų našumo šaltinių, kurių aš pasigendu. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad investicijų aktyvumas Lietuvoje pastaruosius kelerius metus buvo silpnas, - aiškina p. Nausėda. – Leiskite paklausti, kaip tą našumą didinti, jei investicinis aktyvumas nėra pakankamai didelis?“

Anot p. Nausėdos, reikia suvokti, kad tarp darbo našumo bei investicijų yra tamprus ryšys, tad norint stiebtis prie ES vidurkių, reikia į tai atkreipti dėmesį.

FOTOGALERIJA LPK Metų ekonomikos forumas (30 nuotr.)

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau