Kritiškas žvilgsnis į vangią pasaulio ekonomiką

Publikuota: 2015-12-01
Toru Hanai („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Toru Hanai („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
 

Pasaulio ekonomika, nesulaukusi iš politikų pagalbos sprendžiant ją kamuojančias bėdas, pereina į vangaus augimo ritmą. Tačiau net ir dabartinis vangus augimas gali pasirodyti netvarus. Kyla klausimas, ar sąžiningai įvertinus trikdžius, stabdančius pasaulio ekonomiką, tai paskatins politikus pasiraitoti rankoves ir pradėti šalinti kliūtis iš kelio.

Nuo 2008 m. išsivysčiusių šalių realiojo (patikslinto pagal infliaciją) bendrojo vidaus produkto augimas siekė vos 5–6% per visą laikotarpį. Per šį laiką Kinija ūgtelėjo maždaug 70%, taip labiausiai prisidėdama prie pasaulio ekonomikos augimo. Deja, jai tai pavyko pasiekti tik investicijomis už skolintus pinigus. Dabar, kai ši paskata išsikvepia, pradedame akivaizdžiai matyti, kaip nepakankama Kinijos gaminių paklausa besivystančiose šalyse riboja šios šalies augimą.

Augimui kliūčių kyla iš visų pusių. Įsiskolinimas auga. Nuo pasaulio finansų krizės prieš septynerius metus jis padidėjo 57 trln. USD. O tos papildomos skolos – galima sakyti, atsiradusios dėl pinigų kiekio didinimo daugumoje išsivysčiusių pasaulio šalių, – netgi nepadeda paskatinti bendros ilgalaikės paklausos. Šiaip ar taip, palanki pinigų politika geriausiu atveju leis tik laimėti daugiau laiko, kol atsiras tvaresni paklausos šaltiniai.

Be to, dėl išsitęsusio mažų palūkanų normų laikotarpio kilo turto kainos, nepaklususios makroekonominės padėties tendencijoms. Tačiau nors tikriausiai palūkanų normos ir išliks mažos, jų įtaka turto kainoms veikiausiai neišsilaikys. Tai lems, kad investicijų grąža, palyginti su pastaruoju laikotarpiu, mažės, o kadangi, kaip paprastai manoma, turto kainos šiuo metu pernelyg išpūstos, galima tikėtis korekcijos žemyn. Jei didelės turto kainos ir turėjo kokį nors teigiamą poveikį vartojimui ir įsiskolinimo mažėjimui, jo vargu ar galima tikėtis ir ateityje.

Pasaulis susiduria ir su investicijų stokos problema, kurios nepavyko išspręsti net ir tada, kai kapitalo kaina buvo maža. Viešojo sektoriaus investicijos dabar nepakankamos sparčiam augimui užtikrinti, nes jos mažai prisideda prie bendrosios paklausos ir produktyvumo augimo.

Svarbiausia nepakankamų viešųjų investicijų ir per menko jų poveikio priežastis – riboti valstybių biudžetai. Valstybių skolos ir socialiniai įsipareigojimai vis labiau slegia viešojo sektoriaus biudžetus bei socialinio aprūpinimo sistemas ir taip pamažu griauna tvirto, tvaraus augimo pamatą.

Tačiau jei geriausias būdas sumažinti išaugusį valstybių įsiskolinimą būtų užtikrinti spartesnį nominaliojo BVP (realiojo augimo ir infliacijos derinys) augimą, investicijų, kurios yra svarbiausia bet kokios augimo skatinimo strategijos dalis, sumažinimas tikrai nėra perspektyvus žingsnis. Vietoj to investicijoms skirta biudžeto dalis turėtų būti neliečiama, o siekis subalansuoti biudžetą – neapsiriboti tik mokesčių didinimu.

Didesnės viešojo sektoriaus investicijos padėtų pritraukti ir privačiojo sektoriaus investicijas, kurių taip pat smarkiai stokojama. Investicijų apimtis Jungtinėse Amerikos Valstijose vos pranoksta iki krizės buvusį lygį, nors BVP ūgtelėjo 10% Panaši padėtis ir kitose šalyse.

Žinoma, šlubuojanti bendroji paklausa taip pat neskatina plėsti pajėgumų. Kai kuriose šalyse paskatas investuoti slopina ir investicinę grąžą mažina struktūrinis ūkio nelankstumas. Investavimą stabdo ir teisinių normų painumas, o žvelgiant plačiau – dar ir tai, kad neapsisprendžiama dėl aiškios ekonominės politikos krypties. Be to, tam tikri investuotojai pastūmėjo savo valdomas bendroves žiūrėti vien trumpalaikės naudos.

Pamažu ryškėja ir nesusikalbėjimo problema. Milžiniškos valstybių, pensijų fondų, draudimo bendrovių fondų lėšos galėtų būti naudojamos, pavyzdžiui, besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių miestų plėtrai bei infrastruktūrai. Tačiau kanalai tokioms investicijoms (kurios galėtų gerokai išjudinti pasaulio ekonomiką) lieka uždari.

Tuo tarpu technologijų ir rinkos jėgos prisidėjo prie darbo vietų poliarizacijos, palaipsnio vidutinių pajamų segmento nykimo. Pavyzdžiui, automatizavimas netikėtai sparčiai ėmė naikinti tiek biuro darbuotojų, tiek darbininkų rutiniško darbo vietas. Dėl to nustojo augti vidutinis darbo užmokestis, ėmė didėti atotrūkis tarp didžiausių ir mažiausių atlyginimų. Visa tai riboja vartojimo paklausą.

Žvelgiant plačiau, galima pamatyti, kad netgi vienintelis veiksnys, rimčiau prisidėjęs prie disponuojamųjų pajamų ir paklausos augimo – gerokai sumažėjusios žaliavų kainos – ne toks jau vien tik palankus. Žaliavas eksportuojančioms šalims tai sukelia didesnio ar mažesnio stiprumo priešpriešinį vėją, apsunkinantį biudžeto surinkimą ir smukdantį paklausą.

Infliacija – arba jos nebuvimas – kelia dar ir kitų iššūkių. Kainų augimo tempas daugelyje šalių gerokai atsilieka nuo pageidaujamo ir toliau lėtėja. Jei ši tendencija pavirs tikra defliacija, kurią lydės dar ir nekontroliuojamas palūkanų normų didėjimas, tai ekonomikos augimui sukels išties rimtų grėsmių. Dėl labai mažos infliacijos valstybėms darosi sunku mokėti dideles skolas. Netgi JAV, kurios yra beveik visiškai pažabojusios nedarbą, esama mažai ženklų, pranašaujančių, jog ateityje infliacinis spaudimas stiprės. Kai paklausa tokia šlubuojanti, o pajėgumai lieka neišnaudojami, nėra ko stebėtis, kad netgi itin palankios kreditavimo sąlygos nesugebėjo išjudinti infliacijos.

Kadangi kitų galimybių defliacijai pažaboti esama mažai, valstybės ėmė didinti savo konkurencingumą nuvertindamos nacionalinę valiutą. Tačiau tai nėra veiksminga strategija užsitikrinti didesnę pasaulinės paklausos dalį, jei tą patį darys ir kiti. Be to, nacionalinės valiutos devalvacija niekaip nepadės išspręsti silpnos pasaulinės paklausos problemos.

Jei tokia pasaulio ekonomikos būklė užsitęs, nemažai besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių besitęsiančių sukrėtimų laikotarpiu gali prarasti pamatą po kojomis, o tas tikrai nepadės ir likusioms pasaulio šalims. Dėl to politikams nelieka nieko kito, kaip veikti dabar.

Pirmiausia vyriausybės turi pripažinti, kad vien centriniai bankai, kad ir kaip šauniai tvarkęsi su krizėmis anksčiau, dabar patys vieni to padaryti nesugebės. Būtinos papildomos reformos, kurios padėtų palaikyti ir palengvinti pinigų patekimą į ekonomiką bei leistų išvengti nepageidaujamų šalutinių poveikių. Kelios šalys – tokios kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija – neapsieis be reformų struktūriniam lankstumui didinti.

Be to, reikia pašalinti kliūtis, trukdančias didinti tiek viešąsias, tiek privačiąsias investicijas ar mažinančias jų veiksmingumą. O vyriausybėms laikas imtis priemonių perskirstyti pajamas, pagerinti pagrindinių viešųjų paslaugų kokybę ir padėti darbo jėgai išnaudoti struktūrinių ekonomikos pokyčių atveriamas galimybes.

Nebus paprasta sutelkti politinę valią bent daliai šių užduočių atlikti. Tačiau tikėsimės, kad sąžiningas apgailėtinos pasaulio ekonomikos būklės – ir juo labiau nieko gero nežadančių tendencijų – įvertinimas išjudins politikus padaryti tai, kas būtina.

Michaelas Spence’as yra Nobelio ekonomikos premijos laureatas, Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius ir Huverio instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Jo naujausia knyga yra „Kita konvergencija – ekonomikos augimas daugiagreičiame pasaulyje“(angl. The Next Convergence – The Future of Economic Growth in a Multispeed World).

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m.

www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pinigų kas mėnesį susitaupo kas antras šalies gyventojas, populiariausia investicija - NT 9

Per dvejus metus uždirbančiųjų per 900 Eur dalis išaugo daugiau nei dešimtadaliu, užmokesčio augimo tikimasi...

Verslo aplinka
2018.07.21
JAV prezidentui užkliuvo FED politika 15

Donaldo Trumpo socialinio tinklo „Twitter“ paskyros turinys vėl aidi plačiai ir garsiai. JAV prezidentas...

Verslo aplinka
2018.07.20
„Brexit“ tęsinys: ES mėgins dar labiau nepabloginti padėties Premium 3

Michelis Barneir, vyriausiasis ES derybininkas su Jungtine Karalyste (JK) dėl „Brexit“ sąlygų, ketvirtadienį...

Verslo aplinka
2018.07.19
Eurokomisija liepė „Airbnb“ teikti vartotojams tikrąsias kainas 6

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ privalo...

Verslo aplinka
2018.07.16
Kinijos BVP augimas lėtėjo, tačiau vis dar atitiko valdžios tikslą 1

Kinijos ekonomikos augimas antrajį šių metų ketvirtį sulėtėjo ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš...

Verslo aplinka
2018.07.16
Lietuva sieks nedrastiško ES paramos fondų sumažinimo 2

Lietuva reikalauja, kad naujoje ilgametėje finansinėje perspektyvoje Europos Sąjungos lėšos, skirtos...

Verslo aplinka
2018.07.13
Rusija pratęsė draudimą iš ES importuoti kai kuriuos maisto produktus 2

Rusija 18-ai mėnesių, bent iki 2019-ųjų pabaigos, pratęsė draudimą iš Europos Sąjungos valstybių importuoti...

Verslo aplinka
2018.07.13
Vyriausybė Londone braška – žengiama švelnesnio „Brexit“ link Premium

Dviejų svarbių ministrų pasitraukimas iš Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės suteikia Theresai May, šalies...

Verslo aplinka
2018.07.11
Eurokomisija pasikonsultuos, ar verta tęsti sezoninį laiko sukiojimą

Europos Komisija (EK) pradeda mėnesį truksiančias viešas konsultacijas dėl dukart per metus visoje Europos...

Verslo aplinka
2018.07.09
Prezidentė neprieštaravo vaistų prekybos liberalizavimui 1

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė paskutinėmis Seimo pavasario sesijos dienomis birželį priimtas...

Verslo aplinka
2018.07.08
Įsigaliojo nauji JAV muitai kiniškoms prekėms: prekybos karas prasideda 17

Vidurnaktį iš ketvirtadienio į penktadienį įsigaliojo nauji JAV muitai kiniškoms prekėms ir tai tapo pirmąja...

Iš pareigų pasitraukė Muitinės departamento vadovas

Iš pareigų pasitraukė Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas.

Vadyba
2018.07.05
Prezidentė nustebo sužinojusi, kad į Italiją vežame vis daugiau sūrių 13

Lietuviški sūriai rado kelią į gilias sūrio gamybos tradicijas turinčios Italijos rinką. Be to, italai perka...

Verslo aplinka
2018.07.05
EBPO vadovas: visur skundžiamasi mažomis algomis ir didelėmis kainomis 12

Lietuva niekuo neišsiskiria iš absoliučios daugumos kitų pasaulio valstybių, kur nuolat pasigirsta dalies...

Verslo aplinka
2018.07.05
Lietuva tapo 36-ąja EBPO nare

Lietuva oficialiai tapo „prestižinių pasaulio ekonomikų klubu“ vadinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir...

Verslo aplinka
2018.07.05
Darbo kodekso metinės: rašomas teigiamas pažymys Premium 4

Lygiai metus galiojantis naujasis Darbo kodeksas (DK) ne tik prisidėjo prie lankstesnių, bet ir...

Vadyba
2018.07.05
Prezidentė diplomatams: „Geopolitinė situacija tebėra sudėtinga“ 6

Dėl prekybos karų stiprėjanti įtampa transatlantiniuose santykiuose, nemažėjanti Rusijos grėsmė, taip pat...

Verslo aplinka
2018.07.03
Ekonomistai: mokesčių reforma viduriniosios klasės nesustiprins Premium 16

Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė savaitgalį patvirtino Seimo praėjusią savaitę priimtą mokesčių reformą.

Verslo aplinka
2018.07.02
Hiperinfliacijos indeksas Venesueloje pasiekė milijono ribą 5

Puodelis kavos Venesuelos sostinėje Karakase jau kainuoja milijoną bolivarų.

Verslo aplinka
2018.07.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau