Kritiškas žvilgsnis į vangią pasaulio ekonomiką

Publikuota: 2015-12-01
Toru Hanai („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Toru Hanai („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
 

Pasaulio ekonomika, nesulaukusi iš politikų pagalbos sprendžiant ją kamuojančias bėdas, pereina į vangaus augimo ritmą. Tačiau net ir dabartinis vangus augimas gali pasirodyti netvarus. Kyla klausimas, ar sąžiningai įvertinus trikdžius, stabdančius pasaulio ekonomiką, tai paskatins politikus pasiraitoti rankoves ir pradėti šalinti kliūtis iš kelio.

Nuo 2008 m. išsivysčiusių šalių realiojo (patikslinto pagal infliaciją) bendrojo vidaus produkto augimas siekė vos 5–6% per visą laikotarpį. Per šį laiką Kinija ūgtelėjo maždaug 70%, taip labiausiai prisidėdama prie pasaulio ekonomikos augimo. Deja, jai tai pavyko pasiekti tik investicijomis už skolintus pinigus. Dabar, kai ši paskata išsikvepia, pradedame akivaizdžiai matyti, kaip nepakankama Kinijos gaminių paklausa besivystančiose šalyse riboja šios šalies augimą.

Augimui kliūčių kyla iš visų pusių. Įsiskolinimas auga. Nuo pasaulio finansų krizės prieš septynerius metus jis padidėjo 57 trln. USD. O tos papildomos skolos – galima sakyti, atsiradusios dėl pinigų kiekio didinimo daugumoje išsivysčiusių pasaulio šalių, – netgi nepadeda paskatinti bendros ilgalaikės paklausos. Šiaip ar taip, palanki pinigų politika geriausiu atveju leis tik laimėti daugiau laiko, kol atsiras tvaresni paklausos šaltiniai.

Be to, dėl išsitęsusio mažų palūkanų normų laikotarpio kilo turto kainos, nepaklususios makroekonominės padėties tendencijoms. Tačiau nors tikriausiai palūkanų normos ir išliks mažos, jų įtaka turto kainoms veikiausiai neišsilaikys. Tai lems, kad investicijų grąža, palyginti su pastaruoju laikotarpiu, mažės, o kadangi, kaip paprastai manoma, turto kainos šiuo metu pernelyg išpūstos, galima tikėtis korekcijos žemyn. Jei didelės turto kainos ir turėjo kokį nors teigiamą poveikį vartojimui ir įsiskolinimo mažėjimui, jo vargu ar galima tikėtis ir ateityje.

Pasaulis susiduria ir su investicijų stokos problema, kurios nepavyko išspręsti net ir tada, kai kapitalo kaina buvo maža. Viešojo sektoriaus investicijos dabar nepakankamos sparčiam augimui užtikrinti, nes jos mažai prisideda prie bendrosios paklausos ir produktyvumo augimo.

Svarbiausia nepakankamų viešųjų investicijų ir per menko jų poveikio priežastis – riboti valstybių biudžetai. Valstybių skolos ir socialiniai įsipareigojimai vis labiau slegia viešojo sektoriaus biudžetus bei socialinio aprūpinimo sistemas ir taip pamažu griauna tvirto, tvaraus augimo pamatą.

Tačiau jei geriausias būdas sumažinti išaugusį valstybių įsiskolinimą būtų užtikrinti spartesnį nominaliojo BVP (realiojo augimo ir infliacijos derinys) augimą, investicijų, kurios yra svarbiausia bet kokios augimo skatinimo strategijos dalis, sumažinimas tikrai nėra perspektyvus žingsnis. Vietoj to investicijoms skirta biudžeto dalis turėtų būti neliečiama, o siekis subalansuoti biudžetą – neapsiriboti tik mokesčių didinimu.

Didesnės viešojo sektoriaus investicijos padėtų pritraukti ir privačiojo sektoriaus investicijas, kurių taip pat smarkiai stokojama. Investicijų apimtis Jungtinėse Amerikos Valstijose vos pranoksta iki krizės buvusį lygį, nors BVP ūgtelėjo 10% Panaši padėtis ir kitose šalyse.

Žinoma, šlubuojanti bendroji paklausa taip pat neskatina plėsti pajėgumų. Kai kuriose šalyse paskatas investuoti slopina ir investicinę grąžą mažina struktūrinis ūkio nelankstumas. Investavimą stabdo ir teisinių normų painumas, o žvelgiant plačiau – dar ir tai, kad neapsisprendžiama dėl aiškios ekonominės politikos krypties. Be to, tam tikri investuotojai pastūmėjo savo valdomas bendroves žiūrėti vien trumpalaikės naudos.

Pamažu ryškėja ir nesusikalbėjimo problema. Milžiniškos valstybių, pensijų fondų, draudimo bendrovių fondų lėšos galėtų būti naudojamos, pavyzdžiui, besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių miestų plėtrai bei infrastruktūrai. Tačiau kanalai tokioms investicijoms (kurios galėtų gerokai išjudinti pasaulio ekonomiką) lieka uždari.

Tuo tarpu technologijų ir rinkos jėgos prisidėjo prie darbo vietų poliarizacijos, palaipsnio vidutinių pajamų segmento nykimo. Pavyzdžiui, automatizavimas netikėtai sparčiai ėmė naikinti tiek biuro darbuotojų, tiek darbininkų rutiniško darbo vietas. Dėl to nustojo augti vidutinis darbo užmokestis, ėmė didėti atotrūkis tarp didžiausių ir mažiausių atlyginimų. Visa tai riboja vartojimo paklausą.

Žvelgiant plačiau, galima pamatyti, kad netgi vienintelis veiksnys, rimčiau prisidėjęs prie disponuojamųjų pajamų ir paklausos augimo – gerokai sumažėjusios žaliavų kainos – ne toks jau vien tik palankus. Žaliavas eksportuojančioms šalims tai sukelia didesnio ar mažesnio stiprumo priešpriešinį vėją, apsunkinantį biudžeto surinkimą ir smukdantį paklausą.

Infliacija – arba jos nebuvimas – kelia dar ir kitų iššūkių. Kainų augimo tempas daugelyje šalių gerokai atsilieka nuo pageidaujamo ir toliau lėtėja. Jei ši tendencija pavirs tikra defliacija, kurią lydės dar ir nekontroliuojamas palūkanų normų didėjimas, tai ekonomikos augimui sukels išties rimtų grėsmių. Dėl labai mažos infliacijos valstybėms darosi sunku mokėti dideles skolas. Netgi JAV, kurios yra beveik visiškai pažabojusios nedarbą, esama mažai ženklų, pranašaujančių, jog ateityje infliacinis spaudimas stiprės. Kai paklausa tokia šlubuojanti, o pajėgumai lieka neišnaudojami, nėra ko stebėtis, kad netgi itin palankios kreditavimo sąlygos nesugebėjo išjudinti infliacijos.

Kadangi kitų galimybių defliacijai pažaboti esama mažai, valstybės ėmė didinti savo konkurencingumą nuvertindamos nacionalinę valiutą. Tačiau tai nėra veiksminga strategija užsitikrinti didesnę pasaulinės paklausos dalį, jei tą patį darys ir kiti. Be to, nacionalinės valiutos devalvacija niekaip nepadės išspręsti silpnos pasaulinės paklausos problemos.

Jei tokia pasaulio ekonomikos būklė užsitęs, nemažai besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių besitęsiančių sukrėtimų laikotarpiu gali prarasti pamatą po kojomis, o tas tikrai nepadės ir likusioms pasaulio šalims. Dėl to politikams nelieka nieko kito, kaip veikti dabar.

Pirmiausia vyriausybės turi pripažinti, kad vien centriniai bankai, kad ir kaip šauniai tvarkęsi su krizėmis anksčiau, dabar patys vieni to padaryti nesugebės. Būtinos papildomos reformos, kurios padėtų palaikyti ir palengvinti pinigų patekimą į ekonomiką bei leistų išvengti nepageidaujamų šalutinių poveikių. Kelios šalys – tokios kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija – neapsieis be reformų struktūriniam lankstumui didinti.

Be to, reikia pašalinti kliūtis, trukdančias didinti tiek viešąsias, tiek privačiąsias investicijas ar mažinančias jų veiksmingumą. O vyriausybėms laikas imtis priemonių perskirstyti pajamas, pagerinti pagrindinių viešųjų paslaugų kokybę ir padėti darbo jėgai išnaudoti struktūrinių ekonomikos pokyčių atveriamas galimybes.

Nebus paprasta sutelkti politinę valią bent daliai šių užduočių atlikti. Tačiau tikėsimės, kad sąžiningas apgailėtinos pasaulio ekonomikos būklės – ir juo labiau nieko gero nežadančių tendencijų – įvertinimas išjudins politikus padaryti tai, kas būtina.

Michaelas Spence’as yra Nobelio ekonomikos premijos laureatas, Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius ir Huverio instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Jo naujausia knyga yra „Kita konvergencija – ekonomikos augimas daugiagreičiame pasaulyje“(angl. The Next Convergence – The Future of Economic Growth in a Multispeed World).

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m.

www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Derybos dėl ilgamečio ES biudžeto užtruks ilgiau nei tikėtasi Premium

Europos Sąjungos šalių derybos dėl būsimo daugiamečio bendrijos biudžeto truks ilgiau nei planuota ir baigsis...

Verslo aplinka
2018.12.14
Tarnautojų bazinės algos dydis kitąmet kilstelėtas simboliškai 2

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugumos valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų 28

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus...

Verslo aplinka
2018.12.11
2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2018.12.11
Koreguojama paramai skiriama GPM tarifo dalis 2

Dėl mokesčių reformos nuo 2019 m. keičiantis pajamų mokesčio tarifui pasikeis ir paramai skiriama gyventojų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Padidintas tantjemų apmokestinimas

Seimas ypatingos skubos tvarka pataisė nuo mokesčių reformos priėmimo likusią klaidą dėl sumažėjusio tantjemų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas atmetė opozicijos reikalavimus atidėti biudžeto priėmimą

Seimas antradienį balsuoja dėl kitų metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)...

Verslo aplinka
2018.12.11
PVM spaudai ir malkoms mažės, akcizai stipriam alkoholiui – didės 7

Nuo 2019 m. sausio 1 d. spaudai taikomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus nebe 9%, bet 5%, taip...

Verslo aplinka
2018.12.10
Seimas taiso klaidą dėl sumažėjusio tantjemų apmokestinimo 2

Seimas bando taisyti klaidą dėl sumažėjusio tantjemų ir kai kurių kitų pajamų rūšių apmokestinimo.

Verslo aplinka
2018.12.10
Kitų metų biudžete – daugiau lėšų ikimokyklinių pedagogų algoms

Kitų metų biudžeto projekte, dėl kurio priėmimo antradienį balsuos Seimas, skirti keli milijonai papildomų...

Verslo aplinka
2018.12.10
Migracijos tvarkos peržiūra vėluoja – užtruko diskusijos, kaip ją keisti Premium 5

Vyriausybei nepavyko jau šiemet įgyvendinti darbo migracijos procedūrų patobulinimo, numatant palankesnius...

Verslo aplinka
2018.12.10
Protestai Prancūzijoje: susidūrimuose sužeisti 55 žmonės 35

Geltonųjų liemenių protestai Prancūzijoje šį savaitgalį – mažesni, nei anksčiau. Iš 31.000 protestuotojų...

Verslo aplinka
2018.12.08
Valdantieji neabejoja: biudžetas bus patvirtintas kitą savaitę 12

Kitų metų biudžetą Seimas planuoja patvirtinti kitos savaitės pradžioje. Taip šį ketvirtadienį po biudžeto...

Verslo aplinka
2018.12.06
Pareiginė bazinė alga kils tiek, kiek siūlo Vyriausybė

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugelio valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.06
Seimas narsto biudžetą, atmetęs opozicijos siūlymą jo nesvarstyti 3

Seimas ketvirtadienį svarsto kitų metų biudžeto projektą, valdantiesiems atmetus opozicijos pasiūlymus „dėl...

2018.12.06
Euro grupė teigiamai įvertino Lietuvos biudžeto projektą

Euro grupė pritarė Europos Komisijos vertinimui, kad 2019 metų Lietuvos biudžeto projektas atitinka Stabilumo...

Verslo aplinka
2018.12.04
Antru įverčiu BVP per ketvirtį traukėsi kiek mažiau 1

Antrasis trečiojo šių metų ketvirčio BVP įvertis anksčiau skelbtus ekonomikos augimo rodiklius pakoregavo į...

Verslo aplinka
2018.11.30
Savivaldybėms kitąmet pažadėta ne mažiau lėšų nei šiemet

Centrinė valdžia žada, kad daugiau kaip du trečdaliai savivaldybių gaus pakankamas kompensacijas iš valstybės...

Verslo aplinka
2018.11.29
Lietuva steigia ambasadą Jungtiniuose Arabų Emyratuose 6

Kitąmet Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje Abu Dabyje atsiras Lietuvos ambasada. Tokį nutarimą...

Verslo aplinka
2018.11.28
Lietuvoje darbo vietų, susijusių su eksportu, augimas – vienas didžiausių ES

Lietuvoje darbo vietų, susijusių su eksportu, augimas nuo 2000-ųjų siekia 153% ir yra vienas didžiausių...

Verslo aplinka
2018.11.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau